Kanoninës sankcijos gyvybës neginantiems politikams

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Raimondas Berkas

Arkivyskupas Raimondas Berkas gimë 1948 m. birþelio 30 d. Rièlendo miestelyje, Viskonsinio valstijoje. Buvo jauniausias vaikas ið ðeðis vaikus turëjusioje katalikø ðeimoje. Baigæs vidurinæ mokyklà, studijavo La Kroso Ðv.Kryþiaus kunigø seminarijoje (1966-1968), vëliau – Amerikos katalikø universitete Vaðingtone (1968-1971) ir pagaliau Popieþiðkajame Grigaliaus universitete Romoje (1971-1975), kur 1975 m. birþelio 29 d. Ðv.Petro bazilikoje popieþius Paulius VI jam suteikë kunigystës ðventimus.

Gráþæs á Jungtines Valstijas, jis dirbo vikaru La Kroso Ðv.Juozapo darbininko katedroje, dëstë vietinëje Ðv.Tomo Akvinieèio katalikø gimnazijoje. 1980 metais vël iðvyko á Romà, kur Grigaliaus universitete rengë kanoninës teisës disertacijà. Baigæs ðias studijas, 1984 metais buvo paskirtas La Kroso vyskupijos kurijos vicekancleriu. 1989-aisiais popieþius Jonas Paulius II paðaukë dirbti á Vatikanà aukðèiausiajame baþnytiniame tribunole – Apaðtalinëje Signatûroje. Kartu jis dëstë jurisprudencijà Popieþiðkajame Grigaliaus universitete. 1993 metais jam suteiktas garbës prelato titulas.

Kova tebesitæsia

Aldona KAÈERAUSKIENË

Tapo tradicija, baigiantis seniesiems metams, susitikti Pasaulinës gydytojø federacijos „Uþ þmogaus gyvybæ“ Lietuvos asociacijos nariams ir, susëdus prie kavos puodelio, ávertinti nuveiktus darbus, pamàstyti apie ateinanèiø metø veiklà.

Ðios organizacijos vicepirmininkës gydytojos Janinos Tartilienës nuomone, 2003-iaisiais buvo padaryta nemaþai: surengtos trys konferencijos, ginanèios þmogaus gyvybæ, kalbëta per radijà, televizijà apie dirbtinio apvaisinimo mëgintuvëlyje ydingumà, ta tema rengti ir iðsiøsti paaiðkinamieji raðtai ávairioms institucijoms, paraðytas ne vienas kreipimasis. Taip pat dalyvauta dviejose tarptautinëse konferencijose, vykusiose Melburne (Australija) ir Madride (Ispanija). Ten ne tik skaityti stendiniai pranešimai, bet ir tarp bendraminèiø ágauta jëgø toliau tæsti kovà uþ gyvybæ. Beje, uþsienieèiai susiþavëjo mûsø paminklais, matytais nuotraukose. Jø dëmesá patraukë „Motinystë“ Vilniaus klinikø kieme ir paminklas negimusiems kûdikiams Rasø kapiniø Angelø kalnelyje. Trys praneðimai perskaityti Ðiauliuose vykusiame Lietuviø katalikø mokslo akademijos suvaþiavime. Asociacijos nariai aktyviai diegia paliatyvinæ (lengvinanèià skausmus, kai nebelieka vilties iðgydyti) medicinà, skaito paskaitas mokyklose vaisingumo, lytinio ðvietimo ir auklëjimo klausimais ið katalikiðkø pozicijø. 2004 metais bus telkiamos jëgos pradëtos gyvybës iðsaugojimo ástatymui parengti, tikimasi, kad jis bus priimtas ir ásigalios Lietuvoje. Bus dedamos pastangos smurtui prieð gyvybæ áveikti. Bus puoselëjamas ðeimos stabilumas. Gydytojos J.Tartilienës nuomone, asociacijos veikla ið opozicijos pereina á pozicijà.

Uþ gyvybës gerbimà

Gruodþio 13 dienà Vilniuje, Rotuðës salëje, vyko tarptautinë mokslinë konferencija „Medicininiai, teisiniai ir etiniai apvaisinimo mëgintuvëlyje aspektai“.

Tema reikalinga, ir susidomëjimas ja buvo. Pakankamas ðiems abejingumo laikams. Palyginti daug buvo jaunø ir darbingø þmoniø, o ne vien tik tø, kuriems joks apvaisinimas negresia.

Ádomu, kad konferencijà inicijavo Katalikø Baþnyèia, bet svarstymai pritaikyti ir netikintiesiems, nes pagarba þmogaus gyvybei ir orumui turi jungti tikinèius ir netikinèius. Tikriausiai daug kur pasaulyje taip jau yra atsitikæ.

Tikintiesiems ir be sakymo aiðku, kad kà Dievas draudþia, to ir negalima daryti. Dievas draudþia þudyti. Daug apvaisinimui sukurtø embrionø neiðvengiamai nuþudomi, o ir per maþai kontrolës, kad jie nebûtø panaudojami eksperimentui. Tik vis ginèijamasi, ar embrionas jau yra þmogus, ar dar ne. Jeigu þmogus, tai kol kas dar nebûdavo ginèijamasi, ar galima þmogø þudyti. Nebent iðgalvojama ir kai kur jau áteisinama eutanazija, ir tai jau leidimas kai kuriuos þmones kai kuriomis sàlygomis þudyti. Kol kas su apribojimais ir maþai kur, tad tebëra visuotinë nuostata, kad negalima þmogaus þudyti. Iki keturiolikos parø, iki aðtuoniø savaièiø – tokie yra Lietuvoje rengiamo ástatymo projekte nurodyti terminai, nuo kada vieno ar kito veiksmo su embrionu jau negalima daryti, nors embrionas niekuo ið esmës nepasikeièia. Be to, árodyta, kad jis tas pats yra nuo pirmos akimirkos. Visa jo bûtybë jau yra uþkoduota, jis yra þmogus ir asmuo. Þinantieji gali apsimesti, kad to neþino, todël be emocijø sunaikinami ðeði tûkstanèiai jau nereikalingø embrionø.

Rajone pirmàkart gimë trynukai

Mindaugas BUIKA

Sandra turëjo kà papasakoti merui apie kiekvienà ið savo vaikeliø Autorës nuotrauka

35-erius metus Kauno rajono Civilinës metrikacijos skyriuje dirbanti Aldona Baltruðaitienë sakë neprisimenanti, kad rajone bûtø gimæ trynukai. Gruodþio pradþioje Ringauduose gyvenanèiø Sandros ir Valdo Þemaièiø ðeimoje gimæ trys berniukai – pirmieji trynukai.

Saviþudybës tampa kasdienybe

Graþina MINKAUSKAITË

Kiekvienà rudená kriziø centruose apsilanko gerokai daugiau nei áprasta lankytojø, padaugëja darbo psichologams ir psichiatrams, á kuriuos kreipiasi panorusieji pasitraukti ið gyvenimo ar jø artimieji.

Ðiandieninë statistika þiauri: Rusijoje savo noru mirtá pasirenka daugiau þmoniø nei mirðta smurtine mirtimi. Pasaulinë sveikatos organizacija pernai birþelá paskelbë, kad Rusija pirmauja saviþudybiø skaièiumi. Nuo 1998-øjø kasmet ðioje ðalyje nusiþudo daugiau nei 51 tûkstantis þmoniø. Vien sostinëje Maskvoje kasdien uþregistruojama nuo keturiø iki septyniø saviþudybiø. Psichologai tikina, kad pavasaris ir vëlyvas ruduo jiems itin sunkus. Beje, iki ðiol ne visi saviþudybiø atvejai registruojami, neretai medikai nekvieèiami, be to, neskaièiuojami nesëkmingi mëginimai.

Lietuvos demografai fiksuoja antràjà
senëjimo bangà

Lietuvoje stebima antroji intensyvi gyventojø senëjimo banga - vidutinis Lietuvos gyventojø amþius ðiø metø pradþioje pasiekë 37,6 metø. Tokia iðvada pateikta Socialiniø tyrimø instituto atliktoje Demografinës (gyventojø) politikos strategijoje, kuri buvo pristatyta Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje.

Per pastaruosius penkis deðimtmeèius 60 metø ir vyresniø gyventojø dalis bendrame gyventojø skaièiuje padidëjo dviem treèdaliais - nuo 12 proc. 1959 metais iki 20 proc. ðiais metais. O vaikø iki 14 metø dalis treèdaliu sumaþëjo (nuo 27 iki 18 proc.). Dabar Lietuvoje 60 metø ir vyresniø þmoniø yra daugiau nei vaikø.

Blaivystës neliko në þenklo?

Iðkopë saulë jau aukðtai,
Ir Kristus tyliai sako:
,,Gyvenkit blaiviai ir ðventai
Ir venkit blogio tako“.

(„Liturginiø valandø maldynas, 1988, p.154)

Praûþë Kalëdø ir Naujøjø metø ðventimai, atslûgo ðvenèiø sukeltas ðurmulys. Jau ramiai galime suskaièiuoti suþeistuosius ir þuvusiuosius. Keistai skamba? Bet taip jau yra. Tiesa, buvo laikai, kai ðlitinëjantis vyras buvo retenybë. Dabar nieko nebestebina ir prasigërusios moterys. O laikraðèiai, dar neseniai kaip sensacijà raðæ apie á ligonines iðblaivinti pakliuvusius berniukus ir mergytes, tokiø ,,kasdienybiø“ nebenori spausdinti.

Kaþin ar tuo susirûpins verslininkai ir prekybininkai, kurie Kalëdas agresyviai pradeda ðvæsti nuo lapkrièio mënesio, ið ,,Laplandijos“ atsiskraidinæ santa klausø, kalëdø seneliø ir seniø ðalèiø. Pedagogø balso iðvis nesigirdi. Remtis policija, Seimu ar kokiu nors narkologijos centru nëra prasmës. Tai kà daryti? Pirmiausia reikia atsakyti á klausimà: ar ið viso reikia kaþkà daryti?

Dukrø reagavimas á mamos abortà

Gimë mano vyresnysis brolis. Mama ir tëtis, aiðku, buvo patenkinti. Gal todël, kad labai jo laukë ir galëjo netekti, nes buvo sunkus gimdymas. Gimdymo metu medikai brolá traukë su replëmis (nes sovietiniais laikais tebuvo tokios sàlygos) ir ðiek tiek perspaudë galvytæ. Todël jo vystymasis buvo sutrikæs. Vëliau mano mama vël tapo nëðèia. Ir daktarai ëmë atkalbinëti nuo nëðtumo, nes gali gimti nesveikas vaikas. Mamai tai buvo netikëta, jø paklausë ir pasidarë abortà. Tai vëliau jà labai sukrëtë, tik po laiko ji suvokë kà padariusi. Ir kai laukësi manæs, o paskui sesers, jau buvo grieþtai apsisprendusi gimdyti.

Ar 116 metø brazilas - seniausias planetos þmogus?

Ar Martinjas Obispa de los Santuðas - seniausias pasaulio þmogus? EPA-ELTA nuotrauka

Martinjas Obispa de los Santuðas, gyvenantis Kokoso miestelyje Brazilijos Bajos valstijoje, yra gimæs 1887 m. liepos 2 d. Taigi praëjusiøjø metø vasarà jam suëjo 116 metø. Jis turi 13 vaikø, trys ið jø miræ, ir 30 vaikaièiø. Ilgaamþis valgo viskà, akinius uþsidëjo pirmà kartà tik prieð trejus metus.