Lietuvos demografai
fiksuoja antrąją
senėjimo bangą
Lietuvoje stebima antroji intensyvi
gyventojų senėjimo banga - vidutinis Lietuvos gyventojų amžius šių
metų pradžioje pasiekė 37,6 metų. Tokia išvada pateikta Socialinių
tyrimų instituto atliktoje Demografinės (gyventojų) politikos strategijoje,
kuri buvo pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Per pastaruosius penkis dešimtmečius
60 metų ir vyresnių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje
padidėjo dviem trečdaliais - nuo 12 proc. 1959 metais iki 20 proc.
šiais metais. O vaikų iki 14 metų dalis trečdaliu sumažėjo (nuo
27 iki 18 proc.). Dabar Lietuvoje 60 metų ir vyresnių žmonių yra
daugiau nei vaikų.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į
Lietuvos gyventojams būdingą bruožą - senatvės feminizaciją. Tarp
vyriausių Lietuvos gyventojų dominuoja moterys. Lietuvos vyrai vidutiniškai
gyvena net dešimt metų, o moterys - apie penkerius metus trumpiau
nei Europos Sąjungos šalyse. Pagal vidutinės tikėtinos gyvenimo
trukmės rodiklius Lietuva atsilieka ir nuo daugelio ES šalių kandidačių.
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į vykstančią itin sparčią depopuliaciją
- tėvų kartą keičia beveik per pusę mažesnė vaikų karta. Lietuvoje
2003 metų pradžioje gyveno 3,462 mln. žmonių, arba beveik 250 tūkst.
mažiau nei prieš dešimt metų.
Tyrime pabrėžiama, kad gyventojų
skaičius pirmiausia pradėjo mažėti dėl emigracijos. 1992-2002 metais
dėl migracijos Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau kaip 200 tūkst.
Nuo 1994-ųjų gyventojų skaičius
mažėja ir dėl natūralios kaitos - didesnių mirtingumo nei gimstamumo
rodiklių. 1994-2002 metais dėl šios priežasties gyventojų sumažėjo
beveik 50 tūkst. žmonių.
Įvertinus ir nelegalią migraciją,
dėl gyventojų emigracijos Lietuva 1990-2002 metais prarado apie
230 tūkst. žmonių, iš jų apie 73 tūkst. žmonių dėl emigracijos į
NVS šalis ir apie 157 tūkst. žmonių dėl emigracijos į kitas užsienio
šalis.
,,Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio
migracija iš esmės keičia savo formas. Legalią migraciją keičia
savo apimtimis gerokai didesnė nereguliari (nedeklaruota, trumpalaikė)
migracija, - teigiama tyrime.
Mokslininkai konstatuoja, jog svarbiausios
dabartinės ir ateities demografinės problemos - gimstamumo sumažėjimas
iki lygio, neužtikrinančio kartų kaitos ir lemiančio greitus depopuliacijos
tempus; gana aukštas, palyginti su Vakarų šalimis, mirtingumo lygis,
intensyvūs migraciniai srautai, vis labiau besireiškiantys nereguliarios
(trumpalaikės, nelegalios ir pan.) migracijos formomis; labai spartūs
gyventojų senėjimo tempai. Todėl gyventojų politikos strategijoje
išskirtos keturios prioritetinės kryptys: šeimos gerovė, pagyvenusių
ir senų žmonių gerovė, visuomenės sveikata bei migracija.
Remiantis mokslininkų parengtu
projektu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs Demografinės
politikos strategiją, o ją patvirtinus - įgyvendinimo priemones.
Jomis būtų siekiama stiprinti šeimą, užtikrinti orią senatvę, finansinėmis
ir socialinėmis priemonėmis siekti sveikos gyvensenos bei įtvirtinti
Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį migracijos procesų valdymą.
© 2003"XXI amžius"
|