Per 40 metų kardiochirurgai išgelbėjo tūkstančius
gyvybių
|
Širdies chirurgijos pradininkas
Lietuvoje ir Baltijos šalyse
prof. Algimantas Marcinkevičius
|
Prieš 40 metų, spalio 15 dieną, Vilniuje buvo
atlikta pirmoji atvira širdies operacija, nuo kurios prasidėjo Lietuvos
širdies chirurgijos istorija - formavosi nauja medicinos ir mokslo
sritis, padėjusi išgyventi tūkstančiams žmonių. Pasak Vilniaus universiteto
ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus Aleksandro
Laucevičiaus, nuo 1964-ųjų Vilniaus kardiochirurgai atliko 26531
atvirą širdies operaciją. Iš jų 18297 - su dirbtine kraujo apykaita.
Kardiochirurgijos keturiasdešimtmetį minėję Vilniaus
universiteto Santariškių ligoninės medikai prisiminė darbo pradžią
ir sveikino savo mokytoją - širdies chirurgijos pradininką Lietuvoje
ir Baltijos šalyse profesorių Algimantą Marcinkevičių. Jis ne tik
sukūrė aukšto lygio širdies chirurgiją mūsų šalyje, bet ir išugdė
visą plejadą aukščiausios klasės chirurgų, anesteziologų, kardiologų,
fiziologų, biochemikų, imunologų ir kitų specialistų.
Tuomet, kai 1964 metais drauge su profesoriumi
A. Marcinkevičiumi operavome pirmąją pacientę, man buvo 23 metai,
o Vytautui Jonui Sirvydžiui - 28-eri, - prisiminė ligoninės vadovas
A. Laucevičius.
Pasak paties A. Marcinkevičiaus, sąlygas suklestėti
jaunai medicinos sričiai lėmė XX amžiaus fizikos, chemijos ir biologijos
pasiekimai, o Lietuvoje - kelis šimtmečius Vilniaus universiteto
Medicinos fakultete dirbę talentingi medikai ir mokslininkai. Mūsų
kardiochirurgai tiek daug pasiekė tik dėl to, kad septintojo dešimtmečio
pradžioje Vilniuje dirbo darbštūs ir kūrybingi žmonės, - teigė
A. Marcinkevičius, pabrėždamas, kad pats talentingiausias kardiochirurgas
be kolegų ir daugelio kitų sričių specialistų, medicinos seserų,
slaugytojų pagalbos negalėtų atlikti širdies operacijų.
Tikrasis širdies chirurgijos klestėjimas prasidėjo
1962-aisiais, kai Vilniaus universitete buvo įkurta Širdies ir kraujagyslių
chirurgijos laboratorija, o jos vadovu paskirtas jaunas chirurgas
A. Marcinkevičius. Šioje laboratorijoje buvo pradėti dirbtinės kraujo
apytakos eksperimentai, užmegzti ryšiai su akademiku Eugenijumi
Mešalkinu. Subūręs jaunų specialistų grupę, A. Marcinkevičius išvyko
į Novosibirską, kur tuo metu jau buvo daromos atviros širdies operacijos.
Lemtingais Lietuvos širdies chirurgijai metais - 1964-aisiais -
buvo pradėtos atviros širdies operacijos su dirbtine kraujo apytaka.
Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo
gydymo centro vedėjas Alis Baublys pabrėžė, jog tuomet kardiologams
rūpėjo visai Sovietų Sąjungai įrodyti, kad Lietuva nėra periferija.
Iš pradžių mūsų medikai mokėsi iš Rusijos specialistų, tačiau netrukus
jie pradėjo važiuoti semtis patirties į Vilnių, - prisiminė docentas.
Operacijų sėkmė įkvėpė ne tik klinikos vadovą,
bet ir visą kolektyvą. 1964 metais atviros širdies operacijos buvo
pradėtos daryti profesoriaus Jurgio Brėdikio vadovaujamoje Kauno
širdies chirurgijos klinikoje, o nuo 1994-ųjų - ir Klaipėdos Jūrininkų
ligoninės Širdies chirurgijos centre.
Pasak VU ligoninės Santariškių klinikų direktoriaus
A. Laucevičiaus, per metus Klaipėdoje atliekama 350 atvirų širdies
operacijų, Kauno medicinos universiteto klinikose - 600, o Vilniuje
apie 1200 kardiochirurginių operacijų.
ELTA
Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka
© 2004 "XXI amžius"
|