Gyvybės gynėjai džiaugiasi Džordžo Bušo pergale rinkimuose

Mindaugas BUIKA

Už prezidentą Džordžą Bušą balsavo beveik 59 mln. rinkėjų - daugiau nei už bet kurį kitą kandidatą per visą Jungtinių Valstijų istoriją

Respublikonai sustiprino pozicijas ir Kongrese

Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio gyvybės gynėjai džiaugiasi nelengva, bet pelnyta Džordžo Bušo pergale JAV prezidento rinkimuose, kuriuose jis buvo perrinktas antrajai ketverių metų kadencijai. Pirmojoje valdymo kadencijoje prezidentas Dž. Bušas dažnai pabrėždavo „gyvybės kultūros“ – šią frazę jis perėmė iš popiežiaus Jono Pauliaus II – reikšmę, tradicinės santuokos ir šeimos šventumą, paskelbė ne vieną abortus ribojantį įstatyminį aktą. Paskutinėje savo rinkimų kampanijos kalboje Dalaso mieste 58 metų prezidentas dar kartą pabrėžė: „Išrinktas dar kitiems ketveriems metams aš toliau ginsiu vertybes, kurios yra brangios mūsų tautai. Aš ginsiu santuoką ir šeimą, kurios yra mūsų visuomenės pagrindai. Aš ginsiu gyvybės kultūrą, kurioje turi reikšmę kiekvieno asmens reikalai ir kiekvieno buvimas“.

Kraupi statistika perspėja -
tradicijas būtina keisti

Rūta Jonuškienė

Utenos apskrities gydytojas Kęstutis Pangonis Audronės Driskiuvienės nuotrauka

Statistiniai duomenys skelbia, kad kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo žmogus, o kas trys sekundes kas nors bando žudytis. Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15-35 metų amžiaus žmonių grupėje. Lietuva pagal savižudybių skaičių užima vieną pirmųjų vietų tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje, nes mūsų šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka 44,6 nusižudę asmenys. Nuo šių kraupių skaičių su Utenos apskrities gydytoju Kęstučiu Pangoniu pradėjome pokalbį apie psichikos sveikatos situaciją ir priežiūrą Utenos apskrityje.

Per 40 metų kardiochirurgai išgelbėjo tūkstančius gyvybių

Širdies chirurgijos pradininkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse prof. Algimantas Marcinkevičius

Prieš 40 metų, spalio 15 dieną, Vilniuje buvo atlikta pirmoji atvira širdies operacija, nuo kurios prasidėjo Lietuvos širdies chirurgijos istorija - formavosi nauja medicinos ir mokslo sritis, padėjusi išgyventi tūkstančiams žmonių. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus Aleksandro Laucevičiaus, nuo 1964-ųjų Vilniaus kardiochirurgai atliko 26531 atvirą širdies operaciją. Iš jų 18297 - su dirbtine kraujo apykaita.

Kardiochirurgijos keturiasdešimtmetį minėję Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės medikai prisiminė darbo pradžią ir sveikino savo mokytoją - širdies chirurgijos pradininką Lietuvoje ir Baltijos šalyse profesorių Algimantą Marcinkevičių. Jis ne tik sukūrė aukšto lygio širdies chirurgiją mūsų šalyje, bet ir išugdė visą plejadą aukščiausios klasės chirurgų, anesteziologų, kardiologų, fiziologų, biochemikų, imunologų ir kitų specialistų.

Įsišaknykime krikščioniškame tikėjime

Turbūt kiekvienai žmonių epochai galėtume pritaikyti apaštalo Pauliaus žodžius, kai per jį Šventoji Dvasia byloja apie tą metą, kuriame „žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms“ (2 Tim 4,3 – 4). Tačiau kai kurios plačiai išsikerojusios mūsų laikų blogybės liudija, jog tam tikra dalis žmonių ne tik nebepakenčia sveiko mokslo, bet jie melo nuodų laviną skleisdami galingomis žiniasklaidos priemonėmis, deja, masiškai suvedžioja ypač jaunimo širdis.