Ar be saulės žemė numirtų?

Koncertuoja darželio- mokyklos ,,Vyturėlis“ vaikai

Kaip žemei reikia saulės, taip žmogui reikia mamos, kuri mums šviesesnė už saulę.

Pavasaris. Žemė augina naują gyvybę. Gal dėl to pačios gražiausios ir tauriausios šventės – Pasaulinė Gyvybės ir Motinos dienos švenčiamos taip pat pavasarį. Jau kelerius metus Lazdijų Šv. Onos parapijos šeimos centras ir maldos grupė stengiasi kuo prasmingiau pažymėti Gyvybės dieną. Balandžio 24 dieną šv.Mišias aukojo ir homiliją sakė kanauninkas Gvidonas Dovidaitis. Jis perskaitė vyskupų laišką, skirtą Gyvybės dienai, aiškino Šventojo Rašto žodžius. Pirmasis įstatymas, ginantis vaikus, buvo Kristaus: ,,Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių...“ (Mt 18,10). Priminė, kad vaiko lopšelis, lovytė yra gražiausias šeimoje baldas. Kad kūdikiai yra labai pažeidžiami. Jie kaip snaigė, nukritusi ant rūbo. O gyvybė yra brangi Dievo dovana. Katekizme rašoma: ,,Žmogaus gyvybė yra šventa nuo pat savo pradžios... niekas ir jokiomis aplinkybėmis negali savintis teisės... nužudyti nekaltą žmogų“. Kanauninkas papasakojo, kaip šv. kun. Jonui Viane vaikutis padovanojo gėlės žiedą, bet šis atsakė, kad to vaikučio siela yra pats gražiausias žiedas. Celebrantas kvietė išgirsti kūdikio šauksmą: ,,Pasigailėk, tėve, motina, pasigailėk, medike“. Perskaitė negimusio kūdikio eilėraštį: ,,Manęs nėra ir nebebuvo niekad.../Tu mirties nuosprendį man ištarei pati,/... Aš kaip ir tu turėjau teisę gimti,/ Užaugt ir bręst tėvų ir žemės glėbyje./...Gal būčiau ašarą nušluostęs,/ Atnešęs duonos kvepiančios delne/...Manęs nebėr, nors taip norėjau būti...“

Gyvybės dienai buvo skirti maldavimai ir atnašos. Vaikai nešė puokštę Motinai Marijai, pintinėlę gėlių žiedų motinoms (vėliau jie buvo išdalyti visoms Bažnyčioje buvusioms moterims), duoną ir vyną.

Po šv. Mišių parapijos jaunimas skaitė literatūrinę kompoziciją ,,Dievo kūrybos vainikas“, koncertavo mokyklos–darželio ,,Vyturėlis“ auklėtiniai (vadovai B. ir A. Varslauskai). Visai mažučiai pipirai ir jau ūgtelėję ketvirtokai su jauduliu deklamavo ir dainavo mamytėms skirtus žodžius. Ir džiaugsmo, ir skausmo ašaros vilgė motinų skruostus, nes visi rūpestėliai ir nemigo naktys, praleistos prie kūdikio lovelės, pasimiršta, kai vaikelio lūpos ištaria žodį ,,Mama“, kai jis žengia pirmą žingsnelį, pagaliau kai jis, jau suaugęs, gyvenimo vėjų nugairintas, trumpam sugrįžta į namus ir prisiglaudžia prie žilagalvės motutės. Pasibaigus koncertui, visi kartu sugiedojo giesmę ,,Marija“ ir vaikai kartu su tėveliais sugužėjo į parapijos salę. Čia jų laukė gardumynais nukrauti stalai. Juos padovanojo geros valios žmonės. Šeimų šventė tęsėsi...

Renginio organizatorės rajono laikraštyje ,,Dzūkų žinios“ kartu su redakcijos kolektyvu parengė puslapį ,,Brangiausias žmonijos turtas“. Savo nuomonę apie gyvybės sampratą, vaikus, abortų žalą ir kitus gyvenimiškus dalykus išsakė rajono žmonės – kunigas, medikai, pedagogai, jauna šeima, moksleiviai, daugiavaikė mama. Čia išspausdintas ir laiškas... iš Dangaus, kuriame negimęs kūdikis prašo: ,,Mama, sukalbėk už mane maldelę... Man taip gerai, kai tu mane prisimeni...“ Beje, UAB ,,Dzūkų žinios“ pluoštelį laikraščių padovanojo parapijiečiams. Šeimos centras jų nupirko poliklinikai, moterų konsultacijai. Straipsnį apie šeimą, gyvybę išspausdino kitas rajono laikraštis ,,Lazdijų žvaigždė“.

,,Tu, Motinų Motina, ar girdi mane? Tu savo Kūdikį tvartelyje nuo šalčio dangstei, slapstei Jį, į Egiptą bėgai, kad išsaugotum Tą, kuris mums vėliau pasakė: ,,Kas neneša savo kryžiaus, nėra manęs vertas...“ Padėkime motinoms nešti gyvenimo kryžių, apgaubkime jas meilės skara, nušluostykime skausmo ašaras ir melskime Dievą, kad kiekviena pradėta gyvybė išvystų pasaulį.

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Lazdijai

© 2005 "XXI amžius"