Gyvybė – Dievo dovana

Benjaminas ŽULYS

Skulptūrėle „Motinystė“ apdovanojamas Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas ginekologas Virgilijus Rudzinskas

Paskutinį balandžio sekmadienį paminėjome pasaulinę Gyvybės dieną. Ta proga įvairiose Lietuvos bažnyčiose buvo aukojamos šv. Mišios už šeimą, ligonius, senelius, negimusius kūdikius, vyko įvairūs tai dienai skirti renginiai. Šiandien pasakojame apie kelis jų, vykusius Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Lazdijuose, taip pat spausdiname Lietuvos vyskupų laišką.

Tebūna kiekvieno žmogaus senatvė ori

Lietuvos vyskupų laiškas Gyvybės dienai

Brangūs tikintieji, visi geros valios žmonės!

Šiemetę Gyvybės dieną minime tebesant labai gyvai patirčiai, kurią įgijome regėdami prasmingas ir orias, begalinio pasitikėjimo Viešpačiu nušviestas paskutines popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo savaites. Visa ilgamete tarnyste Dievo tautai, enciklika Evangelium Vitae apie žmogaus gyvybės vertę ir neliečiamumą, o ypač – aukos dvasia artėjant mirties valandai, jis paliko mums įkvepiančias gaires. Gaires, kaip puoselėti autentišką žmogiškumą, kaip nugyventi gyvenimą su Dievu ir dėl Dievo, kaip pasitikti negalią, ligą, kančią su tikru ramumu ir atsidavimu Aukščiausiojo malonei.

Kino industrija mirties kultūros tarnyboje

Mindaugas BUIKA

Kadrai iš kino filmo „Jūros gelmėse“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Chavjeras Bardemas

„Aš kaltinu“

Visuomenė jau yra pripratusi prie kino industrijos keliamų iššūkių – prievartos, „laisvos meilės“ ar tiesiog pornografijos propagandos. Taip pat gerai yra žinoma, kad didžiosios XX amžiaus diktatūros – nacizmas ir komunizmas – ieškojo būdų savajai ideologijai įtvirtinti talentingų kino režisierių pagalba. Juk niekam ne paslaptis, jog kinematografas smarkią įtaką daro žmonių požiūriams ir poelgiams: net išsilavinusį žiūrovą gali sujaudinti meniškai pateiktas siužetas. Todėl ar bereikia stebėtis, kad dabartinėmis sąlygomis Vakarų visuomenėje, kurias popiežius Benediktas XVI taikliai apibūdino kaip reliatyvizmo diktatūrą, kino filmų kūrėjai ėmėsi tarnauti naujosioms tendencijoms, taip skatindami mirties kultūros plėtrą.

Ar be saulės žemė numirtų?

Koncertuoja darželio- mokyklos ,,Vyturėlis“ vaikai

Kaip žemei reikia saulės, taip žmogui reikia mamos, kuri mums šviesesnė už saulę.

Pavasaris. Žemė augina naują gyvybę. Gal dėl to pačios gražiausios ir tauriausios šventės – Pasaulinė Gyvybės ir Motinos dienos švenčiamos taip pat pavasarį. Jau kelerius metus Lazdijų Šv. Onos parapijos šeimos centras ir maldos grupė stengiasi kuo prasmingiau pažymėti Gyvybės dieną. Balandžio 24 dieną šv.Mišias aukojo ir homiliją sakė kanauninkas Gvidonas Dovidaitis. Jis perskaitė vyskupų laišką, skirtą Gyvybės dienai, aiškino Šventojo Rašto žodžius. Pirmasis įstatymas, ginantis vaikus, buvo Kristaus: ,,Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių...“ (Mt 18,10). Priminė, kad vaiko lopšelis, lovytė yra gražiausias šeimoje baldas.

Mokiniai dėkojo už gyvybę

„Gyvybė yra nuostabi Dievo dovana, „šventybė“, patikėta kiekvieno mūsų atsakomybei, vadinasi, ir meilės pilnam rūpesčiui, ir „pagarbai“.

Popiežius Jonas Paulius II

Balandžio 24-oji - pasaulinė Gyvybės diena. Ji gali būti skirta padėkoti tiems, kurių meilės dėka mažai gyvybei buvo dovanotas gyvenimas. Taip pat tiems, kurie padėjo milijonams vaikų išvysti saulės šviesą. Balandžio 20 dieną prie Šiaulių miesto gimdymo namų susirinko net keli šimtai mokinių. Šiauliečiai, taip pat Bubių, Gilvyčių, Kairių mokyklų moksleiviai atvyko padėkoti ligoninės gydytojams, medicinos seserims, visam ligoninės personalui už tai, kad jų rūpesčio dėka milijonai vaikų ateina į šį pasaulį. Mokiniai nešė balionus, gėles, plakatus su užrašais: „Išsaugokime gyvybę“, „Dėkojame už gyvybę“.

„ŽALOS MAŽINIMO“ PROGRAMOS KELIA PAVOJŲ

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovui

Algirdui Mykolui Brazauskui

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Lietuvoje vis labiau įsigalinčių „žalos mažinimo“ programų neigiamą įtaką valstybės ir visuomenės pastangoms stabdyti narkotikų ir su jais susijusių reiškinių – narkomanijos, kitų sunkiai pagydomų ligų, tokių kaip hepatitų, AIDS, taip pat tokių visuomeninių reiškinių kaip nusikalstamumo, korupcijos plitimą. „Žalos mažinimo“ programos, skatindamos narkotikų platinimą, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.