ŽALOS MAŽINIMO PROGRAMOS KELIA PAVOJŲ
Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artūrui
Paulauskui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovui
Algirdui Mykolui Brazauskui
Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Lietuvoje vis
labiau įsigalinčių žalos mažinimo programų neigiamą įtaką valstybės
ir visuomenės pastangoms stabdyti narkotikų ir su jais susijusių
reiškinių narkomanijos, kitų sunkiai pagydomų ligų, tokių kaip
hepatitų, AIDS, taip pat tokių visuomeninių reiškinių kaip nusikalstamumo,
korupcijos plitimą. Žalos mažinimo programos, skatindamos narkotikų
platinimą, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pavadinimu žalos mažinimas dangstomos programos,
iš kurių Lietuvoje yra žinomos tokios kaip pakaitinis (ar palaikomasis)
narkomanų gydymas narkotikais (metadonu ar subuteksu), švirkštų
dalijimas narkomanams, kad jie galėtų susileisti neteisėtai įgytų
narkotikų, iš tikrųjų yra svarbiausia narkotikų legalizavimo atmaina.
Šių programų pagrindinis rėmėjas Amerikos milijardierius Džordžas
Sorošas savo raštuose skelbia, kad jo tikslas ir yra narkotikų legalizavimas.
Narkotikų legalizavimo šalininkų taktikos esmė
yra siekimas paversti narkotikų vartojimą kasdienybe, priversti
visuomenę susitaikyti su mintimi, jog tai neišvengiama. Lengviausiai
tai pasiekiama vykdant žalos mažinimo programas, keliančias nuolatinius
konfliktus su tarptautinėmis konvencijomis, narkotikų kontrolę reglamentuojančiais
daugelio valstybių, taip pat ir Lietuvos, įstatymais. Teisėtvarkos
darbuotojas (policininkas), jeigu jis žino ir mato, kad valstybės
įstaiga įteikia narkomanui švirkštą susileisti neteisėtai įgytų
narkotikų arba nuolat maitina jį pavojingu, stipresnę negu heroinas
priklausomybę sukeliančiu narkotiku metadonu, yra demoralizuojamas,
jis negali reikštis kaip įstatymų, skirtų kovai su narkotikais,
sargas. Susidaro padėtis, kurios ir siekia narkotikų legalizavimo
šalininkai narkotikus reglamentuojantys įstatymai nustoja veikti,
todėl toliau belieka reikalauti, kad jie išvis būtų panaikinti.
Plataus masto tyrimai, atlikti įvairiose šalyse,
liudija, kad švirkštų (ar adatų) dalijimo narkomanams programos
skatina intraveninės narkomanijos ir su ja susijusių ligų ŽIV/AIDS,
hepatitų spartesnį plitimą, nors jų vykdytojai teigia, jog yra atvirkščiai.
Seimo Sveikatos komiteto nario gydytojo A.Matulo teigimu, metadono
programos efektyvumas Lietuvoje tėra vos daugiau negu vienas procentas.
Tai patvirtina ir kitų nepriklausomų tyrinėtojų išvados.
Didelę grėsmę Lietuvos jaunimui sudaro žalos
mažinimo ideologija, kuri yra grindžiama teiginiais, kad vaikus
reikia mokyti vartoti narkotikus saugiai ir atsakingai, užuot
juos mokius ir pratinus gyventi be narkotikų, mokius sveikos gyvensenos
įgūdžių. Galima teigti, kad žalos mažinimo ideologų darbai atitinka
veiką, kriminalistų formuluojamą kaip lenkimas vartoti narkotikus.
Manome, kad nepaprastai sparčiai daugėjantys su
narkotikais susiję nusikaltimai nemaža dalimi yra žalos mažinimo
programų padarinys. Didelės įtakos tam galėjo turėti mūsų teisėtvarkos
ir teisėsaugos sistemos demoralizavimas. Tai matome apsilankę, pavyzdžiui,
prie Vilniaus priklausomybės ligų centro, kuriame vykdoma metadono
programa ir šalia kurio nuolat vyksta niekieno netrukdoma prekyba
narkotikais. Verta pastebėti, kad tokių centrų Lietuvoje yra penki.
VRM Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, nuo 1995 metų,
kai buvo pradėta taikyti metadono programa, nusikaltimų, susijusių
su nelegalia narkotikų apyvarta, padaugėjo penkis kartus. Ypač sparčiai
daugėjo tokių nusikaltimų pastaraisiais metais. Taip 2004 metais,
palyginti su 2003 metais, šių nusikaltimų padaugėjo 523 veikomis,
arba 33,7 proc. Tai kelia labai didelį mūsų susirūpinimą.
Žalos mažinimo politikos efektyvumas ir atitinkamų
metodų bei programų nauda kelia abejonių daugeliui specialistų.
Jomis nusivylė svarbios tarptautinės organizacijos ir kai kurių
didelių valstybių, tokių kaip JAV, Rusijos ir Japonijos, valdžia.
Pasaulyje vyksta narkotikų politikos peržiūra. Į šį procesą įsitraukia
ir Lietuva. Štai keletas momentų, apibūdinančių dabartinės narkotikų
politikos tendencijas ir perspektyvas.
Pirmiausia tai JAV, turtingiausios pasaulio šalies,
turinčios didžiausią kovos su narkotikais patirtį, atsisakymas remti
žalos mažinimo programas savo šalyje ir pasaulyje. Tvirtai laikydamasi
griežtos narkotikų kontrolės politikos, prezidento Dž.Bušo administracija
per ketverius jo pirmosios kadencijos metus pasiekė, kad narkotikų
suvartojimas, didėjęs liberalios prezidento B.Klintono narkotikų
politikos laikotarpiu, vėl pradėjo mažėti. Šios naujos politikos
reikšmingumą patvirtina priešiškumas Dž.Bušui svarbiausio legalizavimo
rėmėjo Dž.Sorošo, skyrusio milijonus dolerių rinkiminei kovai prieš
dabartinį JAV prezidentą. Tačiau šį kartą laimėjo amerikiečių sveikas
protas, pasirinkęs ne ištižimą prieš narkotikų legalizuotojų klastą
ir melą, jų siekius nuodyti narkotikais Amerikos jaunimą mokesčių
mokėtojų pinigais ir iš to pelnytis, o ryžtą priešintis narkotikų
platintojų kėslams.
Nemažas Dž.Bušo administracijos nuopelnas yra
tai, kad jai, kaip didžiausiai tarptautinių narkotikų kontrolės
programų finansuotojai, spaudžiant, žalos mažinimo atsižadėjo
Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo būstinė (UNODC - United
Nations Office on Drugs and Crime). Tai patvirtino jos direktorius
A.Kosta 2004 m. lapkričio 11 d. raštu JAV administracijai. Rašte,
be kita ko, teigiama:
Man, kaip ir jums, kelia nerimą žalos mažinimas.
Yra žmonių, kurie po apgaulinga žalos mažinimo skraiste dirba
nesąžiningai ir siekia pakeisti pasaulio priešinimąsi narkotikams.
Šie žmonės, siekdami savo tikslų, gali piktnaudžiauti mūsų gerais
ketinimais, ir mes neturime to leisti. A.Kosta pripažįsta, kad
kai kurios žalos mažinimo iniciatyvos prieštarauja trims Jungtinių
Tautų konvencijoms, kaip tai tvirtina Narkotinių medžiagų komisija
(CND Commission on Narcotic Drugs) ir Tarptautinė narkotikų kontrolės
valdyba (INCB International Narcotic Control Board), kurių nurodymais
mes vadovaujamės.
Labai svarbus šių dienų narkotikų politikos įvykis,
galintis pakeisti į gera situaciją pasaulio mastu, yra 2005 m. balandžio
7-14 d. Vienoje vykusi Jungtinių Tautų Narkotikų komisijos (CND
Commission on Narcotic Drugs) 48 sesija, kurioje, reikalaujant
JAV, Rusijai ir Japonijai, buvo atmesta speciali rezoliucija, remianti
švirkštų (adatų) dalijimą narkomanams, o į galutines rezoliucijas
buvo atsisakyta įtraukti punktus ne tik apie švirkštų dalijimą,
bet ir paminėjimus apie prezervatyvus bei žalos mažinimą.
Kitas narkotikų politikos renginys 2005 m. kovo
1-2 d. Europos Parlamente Briuselyje vykusi konferencija Europos
narkotikų politikos tarptautiniai dėmenys. Joje Tarptautinė strateginės
narkotikų politikos specialioji grupė, kurią sudaro daugiau kaip
40 ekspertų iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, paskelbė pareiškimą
Dėl vadinamosios žalos mažinimo politikos, kuriame šią politiką
griežtai pasmerkė:
Mes esame nusistatę prieš vadinamąją žalos mažinimo
strategiją kaip aklavietę, kur iškeliama melaginga idėja, jog esama
būdų vartoti narkotikus saugiai ir atsakingai. Tai strategija, kurios
svarbiausias tikslas yra, suklaidinus narkotikų vartotojus dėl narkotikų
keliamos rizikos arba apie ją nutylėjus, sudaryti jiems sąlygas
išlikti priklausomiems, valdomiems žalingų ir neįveikiamų įpročių.
Tai strategija, kuri reiškia, kad visuomenė narkomaną išduoda, susitaiko
su tuo, kad jis vartoja narkotikus ir pasmerkia jį visą gyvenimą
kentėti narkotikų priklausomybę. Vadinamasis žalos mažinimas,
kaip narkotikų strategija, pakerta narkotikų prevencijos pastangas
ir misiją, išnaudodamas priklausomybę nuo narkotikų ir mirtinas
ligas, tokias kaip ŽIV, narkotikų legalizavimo skatintojų ir jų
milijardierių advokatų programai vykdyti.
Narkotikų dalijimas narkomanams, nesvarbu ar valstybės
sąskaita, ar privačiomis, pavyzdžiui, Dž.Sorošo lėšomis, daugeliui
tokių ligonių yra palaima. Tačiau jokiu būdu tai negali būti valstybės
strategija narkotikų daromoms nelaimėms sumažinti. Jeigu yra keliamas
tik toks uždavinys, kaip išgelbėti nors vieną jį gydant narkotikais,
reikia žinoti, kad taip gelbstint dešimteriopai daugiau bus pražudyta.
Vadinasi, tą vieną reikia gelbėti kitokiomis, ne žalos mažinimo
priemonėmis.
Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų narkotinių
ir psichotropinių medžiagų kontrolės konvencijų. Primename, kad
Jungtinių Tautų konferencija 1961 metais savo rezoliucijoje Dėl
Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, primindama Konvencijos
38 straipsnio nuostatas dėl narkomanų gydymo ir jų darbingumo grąžinimo,
1) pareiškia, kad vienas veiksmingiausių narkomanų gydymo būdų yra
gydymas ligoninėse nevartojant narkotikų; 2) primygtinai siūlo toms
šalims, kuriose narkomanija yra rimta problema ir kurios ekonominiu
požiūriu pajėgios tai padaryti, užtikrinti tokias galimybes.
Suprantama, kad rimtas narkomanų gydymas, siekiant
abstinencijos (susilaikymo nuo narkotikų), reikalauja nemaža lėšų,
valstybės valios, visos sveikatos sistemos pastangų. Tačiau jeigu
mūsų jaunimo gyvybė yra vertybė, vadinasi, ją reikia išsaugoti,
nors tai kainuotų daug brangiau negu lėtas narkomanų nuodijimas
metadono ar kitų narkotikų tabletėmis, tai pavadinus gydymu.
Svarbūs Lietuvos narkotikų politikai buvo Seimo
komitetų surengti Lietuvos pasiūlymų Europos narkotikų veiksmų planui
svarstymai. Europos reikalų komitetui pavedus, Seimo Narkomanijos
prevencijos komisija 2005 m. kovo 18 d. atvirame posėdyje išklausė
ekspertų nuomonę apie žalos mažinimo metodus ir programas. Visi
pasisakę ekspertai žalos mažinimo politiką vertino neigiamai.
Vilniaus greitosios pagalbos Ūmių apsinuodijimų skyriaus vadovas
R.Purvaneckas ir šio skyriaus toksikologas R.Badaras pabrėžė, kad
metadonas sukelia daug stipresnę priklausomybę negu heroinas ir
kad nuo jo priklausomi ligoniai yra daug sunkiau detoksikuojami.
Dr. A.G.Davidavičienė, tyrusi Vilniaus narkomanų narkotikų vartojimo
įpročius, patvirtino visišką metadono programos nesėkmę. Dr. A.Širinskienė
iš Mykolo Riomerio universiteto, tyrusi švirkštų dalijimo programas,
nurodė jų neefektyvumą. Policijos departamento prie VRM organizuoto
nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 3-iosios valdybos viršininkas
A. Kvainickas pastebėjo, kad jis neturi jokių įrodymų, kuriais remiantis
būtų galima tvirtinti, kad metadono programa sumažintų su narkotikais
susijusį nusikalstamumą, kartu atkreipdamas dėmesį į prekybą narkotikais
prie Vilniaus priklausomybių ligų centro. Kalėjimų departamento
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros
tarnybos viršininkas V.Kasperūnas paliudijo, kad jų institucija,
atsižvelgdama į galimas neigiamas švirkštų dalijimo programos pasekmes,
jos atsisakė, ir lig šiol nėra pastebėjęs, jog padėtis dėl to būtų
pablogėjusi. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius
A.Piliavecas patvirtino, kad kai kuriose šalyse, ir pirmiausia JAV,
jau atsisakoma švaistyti lėšas vardan žalos mažinimo. Jis taip
pat pastebėjo, kad narkotikų legalizavimo skatintojas Dž.Sorošas
yra vienos iš penkių didžiausių pasaulio firmų, gaminančių metadoną,
savininkas, todėl suprantami jo norai remti žalos mažinimą.
Žalos mažinimo, kaip pagrindinės narkotikų legalizavimo
politikos atmainos, programų ideologija ir praktika prieštarauja
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 18
d. rezoliucijai, kurioje teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seimas
(...) griežtai pasisako prieš mėginimus legalizuoti narkotikus ir
prieš politiką, skatinančią narkomanijos plitimą.
Dalyvavę tolesniuose Lietuvos pozicijos svarstymuose
Seimo komitetai - Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos,
taip pat ir Sveikatos reikalų - balsavo prieš žalos mažinimo programų
įtraukimą į Europos narkotikų veiksmų planą. Jungtiniame šių komitetų
posėdyje, vykusiame šiemet balandžio 19 dieną, buvo nutarta narkotikų
prevenciją vykdyti atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Tai reiškia,
kad Lietuva įsipareigojimų vykdyti žalos mažinimo neprisiima.
Gerbiamieji Lietuvos valstybės vadovai, atkreipiame
Jūsų dėmesį, kad netinkami patarėjai Jus klaidina ir dezinformuoja
dėl žalos mažinimo programų efektyvumo. Pasaulis išlieka gyvas
todėl, kad taiso padarytas klaidas. Gerai žinoma, kad ir kokainas
praeityje buvo laikomas vaistu, kol nuo jo nukentėjo nemaža žmonių
ir jis buvo įtrauktas į pavojingiausių narkotikų sąrašą. Laikas
peržiūrėti ir dabartines gydymo narkotikais programas, pakeisti
jas alternatyviomis.
Narkomanai yra mūsų tautos jaunimas, jos nelaimingi
vaikai, todėl juos reikia gydyti naudojant tinkamas tam priemones
detoksikaciją, po kurios išblaivėję jie turėtų patekti į reabilitacijos
įstaigas, o vėliau būtų parengiami darbams ir įtraukiami į visuomenę.
Žalos mažinimo politikos esmė yra narkomano pririšimas prie narkotiko,
kad savivaldybių pinigais jis kuo ilgiau būtų laikomas metadono
programose. Tai ne tik nepateisinamas visuomenės lėšų švaistymas.
Tai nežmoniška ir nusikalstama.
Lietuva turi atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų
platintojų, atsisakyti užguitos provincijos, gyvenančios pereito
šimtmečio idėjomis, padėties.
Esame įsitikinę, kad žalos mažinimas neturi
perspektyvos. Ir kad alternatyvios, nors ir brangiau kainuojančios,
bet patikimos narkotikų prevencijos programos atsipirks geresne
Lietuvos jaunimo sveikata ir išsaugotomis gyvybėmis.
Kreipiamės į Jus ir prašome imtis priemonių, kad
Lietuvoje būtų vykdoma narkotikų politika, atsižvelgiant į pasaulio
narkotikų politikos tendencijas ir perspektyvas. Ši politika turi
būti grindžiama narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimu. Lietuva
turi atsisakyti vadinamųjų žalos mažinimo programų, tokių kaip
švirkštų narkomanams dalijimo ir panašių, o pakaitinis ir palaikomasis
gydymas metadonu, subuteksu ar kitais narkotikais turi būti pakeistas
gydymu siekiant abstinencijos, gydymu be narkotikų, taikant reabilitacijos
ir įtraukimo į visuomenę programas.
Prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis MAČIŪNAS,
Lietuvių katalikų mokslų akademijos Medicinos skyriaus pirmininkas,
Pasaulinės katalikų gydytojų federacijos Europos asociacijų valdybos
narys
Jurgis Gediminas JAKUBČIONIS,
Visuomeninės organizacijos Tėvai prieš narkotikus pirmininkas
Juozas TONKŪNAS,
Lietuvos blaivybės fondo tarybos narys
© 2005 "XXI amžius"
|