„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (63)

2006-iųjų vasario 10 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

„Žygis už gyvybę“ gaivina viltį

Mindaugas BUIKA

Šiemetiniame ,,Žygyje už gyvybę" ypač
aktyviai dalyvavo jaunieji amerikiečiai

Šimtatūkstantinė gyvybės gynėjų
manifestacija Vašingtono gatvėse

Grupė merginų piketuoja prie
JAV Aukščiausiojo Teismo,
kurio sprendimu 1973 metais
buvo legalizuotas abortas

Paryžiaus gatves užtvindę
demonstrantai protestavo
dėl prieš tris dešimtmečius
Prancūzijoje legalizuoto aborto

Moterys, kurioms buvo padarytas
abortas, apgailestauja
dėl kūdikio praradimo

Tarp gyvybės kultūros skatintojų -
jaunimo mėgstama roko grupė

Prie ,,Žygio už gyvybę" noriai
prisidėjo ir seserys vienuolės

Gyvybės gynėjų demonstracija
JAV Kalifornijos mieste San Franciske

Kaip ir kasmet, sausio antroje pusėje dešimtys tūkstančių Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų šalies sostinėje Vašingtone ir kituose miestuose dalyvavo manifestacijose „Žygis už gyvybę“ („March for Life“) ir reikalavo atšaukti prieš 33 metus įsigaliojusį įstatymą, kuris legalizavo abortus. Prezidentas Džordžas Bušas ir krikščionys politikai bei Bažnyčios hierarchai dar kartą pabrėžė gyvybės kultūros įtvirtinimo svarbą ir kvietė, ypač jaunus žmones, su būdingu entuziazmu ir energija darbuotis šiam tikslui.

Kardinolas kviečia išsklaidyti aborto „tamsųjį debesį“

Svarbiausiu bažnytiniu renginiu „Žygyje už gyvybę“ vėl tapo sausio 22-osios dieną ir naktį vykusi Nacionalinė maldos vigilija tikinčiųjų perpildytoje Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedroje. „Mes vėl susirinkome į šią šventovę paliudyti apie tą baisų debesį, kuris užtemdė mūsų naciją, kai prieš 33 metus Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad žmogaus gyvybė, pagal Dievo paveikslą sukurta gyvybė, gali būti sunaikinta iki jos gimimo, - kalbėjo pamaldų dalyviams, tarp kurių buvo daug studentų ir vyresniųjų gimnazijų moksleivių, pagrindinis celebrantas Baltimorės arkivyskupas kardinolas Viljamas Kyleris.

Kartu su šiuo ganytoju, kuris vadovauja JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo reikalų komitetui, šv. Mišias koncelebravo Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas, Niujorko arkivyskupas kardinolas Edvardas Iganas, Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Džastinas Rigalis, Detroito arkivyskupas kardinolas Adamas Maida, Vatikano nuncijus JAV arkivyskupas Gabrielis Montalvas, 50 amerikiečių vyskupų ir apie 300 kunigų. Dėl maldininkų gausos įžanginė procesija truko beveik pusę valandos, Komunija taip pat buvo dalijama ilgiau nei pusvalandį.

„Mes čia susirinkome melstis, kad pagaliau tas tamsusis debesis išsisklaidytų, atėjome melstis, kad gyvybė triumfuotų“, - kalbėjo kardinolas V.Kyleris, kurio pamokslas kelis kartus buvo pertrauktas plojimų. Jis pažymėjo, kad daug atvykusių jaunų žmonių nuteikia ypač viltingai dėl gyvybės gynimo sąjūdžio sėkmės. Šis sąjūdis be pertrūkio darbuojasi „dėl didžiojo gyvybės reikalo“ tiek bendru nacionaliniu lygiu, tiek ir daugelyje parapijų bendruomenių.

O aborto „tamsusis debesis“ yra sunkus: per pastaruosius 33 metus, kai Jungtinėse Valstijose buvo legalizuotas abortas, jis atėmė „beveik 46 milijonų Dievo vaikų gyvybių“. Ir kasmet šalyje motinų įsčiose nužudytų kūdikių skaičius JAV padidėja 1,3 mln. Kad paryškintų šį baisų „nekaltųjų žudymo mastą“, kardinolas V.Kyleris aiškino, jog per pastaruosius 12 mėnesių sunaikinta tiek kūdikių, kiek Filadelfijos miestas turi gyventojų arba du kartus daugiau nei yra San Francisko gyventojų.

Tuo pat metu ganytojas kalbėjo ir apie daugelį drąsinančių ženklų, patvirtinančių negimusios gyvybės branginimo tendenciją. Kasmet atliekamų abortų skaičius Jungtinėse Valstijose yra žemiausias nuo 1975 metų. Abortus atliekančių gydytojų taip pat mažėja – šiandien 87 proc. visų JAV sričių yra pasiskelbusios „laisvomis nuo abortų zonomis“. Medikai susilaiko nuo žinomo abortatyvo RU-486, kuris sukelia įvairias komplikacijas ir netgi mirtį, rekomendavimo. Abortų skaičių taip pat sumažina naujausia sonogramos technologija, aiškiai parodanti tėvams naujojo žmogaus vystymąsi motinos įsčiose.

Kardinolas pažymėjo, jog pastaruoju metu šalyje – tiek valstijų, tiek ir federaliniu lygiu – buvo priimti net 52 įstatyminiai aktai, vienaip ar kitaip ribojantys abortus. Keliose valstijose taip pat svarstomi įstatymų projektai, draudžiantys abortus, kuriuos priimant galutinį vertinimą turėtų padaryti JAV Aukščiausiasis Teismas, toje šalyje atliekantis Konstitucinio Teismo vaidmenį. Politikams ir teisėjams pozityvią moralinę įtaką daro amerikiečių visuomenė, kuri, kaip rodo visų sociologinių apklausų naujausi duomenys, vis mažiau remia abortų legalumą.

„Ši pažanga stiprina įsitikinimą, kad vieną dieną negimusio kūdikio žudymą leidžiančio įstatymo „tamsus debesis“ bus išsklaidytas „nuskaistinančio Dievo tiesos vėjo“, - tvirtino homilijoje kardinolas V.Kyleris. Tačiau gyvybės gynėjų „piligrimystė dar nesibaigė“ ir reikia melstis bei kaupti jėgas tolesniems veiksmams atsiduodant Dievo valios vadovavimui.

JAV prezidentas teigia, jog įstatymai keičia kultūrą

Sausio 23 dienos „Žygio už gyvybę“ šimtatūkstantinės eisenos Vašingtono gatvėmis surengtame mitinge ryškiausias kalbėtojas vėl buvo Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas, kuris visada noriai dalyvauja kiekviename panašaus pobūdžio renginyje per visus penkerius savo buvimo valdžioje metus. Telefoniniu ryšiu sujungtas su mitingo dalyviais, valstybės vadovas padėkojo visiems gyvybės gynėjams už jų pasiaukojimą šiam kilniam reikalui. „Jūs, kaip ir aš, tikite, kad kiekviena žmogiškoji gyvybė turi vertę, kad kiekvienas stiprus turi pareigą ginti silpną ir kad akivaizdžios Nepriklausomybės deklaracijos tiesos skirtos kiekvienam, o ne tik tiems, kurie laikomi sveikais, norimais ar patogiais, - kalbėjo Dž.Bušas. – Šie principai kviečia mus ginti ligonį ir mirštantį, asmenis su negale ir gimimo defektais, visus, kurie yra silpni ir pažeidžiami, ypač negimusius vaikus“.

Pažymėjęs, kad, ginant šiuos principus, pastaruoju metu padaryta nemaža pažanga, JAV prezidentas pripažino, kad taip bendromis pastangomis įtvirtinama gyvybės kultūra. Mitingo dalyviai plojimais sutiko jo išvardytus įstatyminius aktus, kuriuos prezidentas inicijavo ir pasirašė po priėmimo Kongrese. Tai draudimas biudžeto lėšas naudoti programoms, kurios remia abortus užsienyje, draudimas Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti vėlyvuosius abortus; įstatyminė apsauga kūdikių, kurie išliko gyvi po aborto bandymo; nusikaltimą prieš nėščią moterį prilyginti nusikaltimui, įvykdytam prieš du asmenis.

Dž.Bušas taip pat teigė, kad jo vadovaujama JAV vyriausybė remia atskirose valstijose priimtus įstatymus, reikalaujančius tėvų raštiško leidimo, jeigu jų nepilnametės dukterys nori atlikti abortą, taip pat tas seksualinio švietimo programas, kurios skatina jaunimo abstinenciją, o ne kontraceptikų vartojimą. „Šalies vyriausybė, finansuodama vadinamąsias krizinio nėštumo programas, nori perduoti kiekvienai sunkumuose atsidūrusiai kūdikio besilaukiančiai moteriai: mes jus mylime, mes mylime jūsų kūdikį ir esame pasirengę jums pagelbėti“, - kalbėjo „Žygio už gyvybę“ dalyviams Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.

Priminęs kitas įstatymines iniciatyvas, siekiant apginti žmogaus gyvybę nuo vadinamosios medicinos mokslo „pažangos“ – kėsinimosi į embrionus dėl kamieninių ląstelių išgavimo tyrimams, Dž.Bušas sakė, kad vyriausybė remia etiškai priimtiną iš kraujo ir suaugusio audinio išgautų kamieninių ląstelių tyrimą dėl galimo jų panaudojimo sunkioms ligoms gydyti. Dar kartą paraginęs Kongresą priimti įstatymą, draudžiantį visų formų klonavimą, JAV prezidentas sakė, jog „žmogaus gyvybė yra mūsų Kūrėjo dovana ir niekada neturi būti naudojama kaip priemonė kuriam nors tikslui“. Dėl to negalima sankcionuoti gyvybės kūrimo tik tam, kad ji vėliau būtų sunaikinta, kaip atsitinka vadinamojo embrionų „terapinio klonavimo“ atveju.

„Keisdami įstatymus, mes galime keisti mūsų kultūrą“, - pažymėjo baigdamas savo pasisakymą Dž.Bušas. Pripažinęs, kad šiuo atveju reikia ieškoti bendro sutarimo, jis kvietė gyvybės gynėjus maldomis ir veikla stengtis įtikinti kitus tautiečius dėl „mūsų reikalo teisingumo“. Ir šis reikalas, kuris liečia pačią žmogaus sąžinę bei yra „įsišaknijęs giliausiuose Amerikos gyvenimo principuose“, laimės, ką patvirtina ir pati istorija. Taip pat galima pažymėti, kad šiam gyvybės gynimo įstatymais tikslui įgyvendinti gali labai pasitarnauti prezidento Dž.Bušo inicijuotas JAV Aukščiausiojo Teismo atnaujinimas, kai pastaraisiais mėnesiais Senate buvo patvirtinti du nauji teisėjai katalikai – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Džonas Robertsas ir narys teisėjas Samuelis Alitas – ir dabar pirmą kartą per visą Jungtinių Valstijų istoriją šioje svarbioje institucijoje katalikai sudaro daugumą.

Popiežius pabrėžia Gyvybės dienos rengimo prasmingumą

„Žygiai už gyvybę“ tampa vis populiaresni ir Europos šalyse, daugumoje kurių taip pat įstatymu legalizuoti abortai ir jau keli dešimtmečiai vyksta baisusis negimusių kūdikių genocidas. Sausio antroje pusėje manifestaciją Paryžiuje surengė Prancūzijos gyvybės gynėjai, prie kurių prisijungė Belgijos, Ispanijos, Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių panašių sąjūdžių nariai. Pirmoji tokia gausi eisena Prancūzijos sostinėje surengta 2005 m. sausio 17 d., kai buvo minimos abortų legalizavimo toje šalyje 30-osios metinės.

Tuometinės gyvybės gynėjų manifestacijos pagrindinis lozungas buvo „30 ans ēa suffit!“ („30 metų – pakaks!“), ir šie žodžiai tapo naujojo sąjūdžio pavadinimu. Akcija „30 metų – pakaks!“ primenamas aborto legalizavimo pragaištingumas – per tris dešimtmečius Prancūzija šitaip neteko šešių milijonų kūdikių – bei norima iš naujo paskatinti debatus visuomenėje apie abortų socialines, psichologines, ekonomines, dvasines ir medicinines pasekmes. Demografijos ekspertai perspėja, kad abortų gausa Vakarų Europoje kartu su labai sumažėjusiu gimstamumu gali atvesti į visuomeninio gyvenimo kolapsą. Todėl išlieka aktualios ir daugelyje Europos šalių Bažnyčios organizuojamos Gyvybės dienos, kurios „sudaro puikią progą maldai bei žmogiškosios gyvybės gynimo ir skatinimo, kai ji yra atsidūrusi sunkiose sąlygose, apmąstymui“, sakė popiežius Benediktas XVI, vasario 5 dieną susitikęs su maldininkais Šv. Petro aikštėje „Viešpaties angelas“ maldai. Kaip tik praėjusį sekmadienį Italijos Katalikų Bažnyčioje buvo minima kasmetinė Gyvybės diena ir prie Vatikano bazilikos buvo susirinkę apie 40 tūkstančių gyvybės gynėjų kartu su italų episkopato vadovu Popiežiaus vikaru Romos vyskupijai kardinolu Kamilu Ruiniu bei kitais ganytojais.

Primindamas Bažnyčios mokymą apie gyvybės branginimą kiekviename jos vystymosi etape, Šventasis Tėvas pirmiausia priminė savo pirmtako Jono Pauliaus II encikliką „Evangelium vitae“, kurioje šie klausimai aptariami pakankamai plačiu dvasiniu ir kultūriniu kontekstu. Benediktas XVI taip paminėjo neseniai paskelbtą savo pirmąją encikliką „Deus Caritas est“, kurioje pabrėžta „meilės tarnystės“ reikšmė gyvybei ginti ir skatinti. „Gyvybės kultūra iš esmės remiasi dėmesiu kitiems, be jokių išimčių ir diskriminacijų“, - sakė Popiežius. Taigi ir „visa gyvybė“ turi būti saugoma, nepriklausomai nuo jos būklės ir išsivystymo laipsnio.

Tačiau gerai žinoma, kad šiai tiesai yra iškilęs rimtas pavojus, nes ji prieštarauja plačiai paplitusiam hedonizmui ypač vadinamose gerovės šalyse. „Gyvybė yra aukštinama, kada ji yra malonė, bet pagerbta išnyksta, kai ji tampa ligota ar patiria kokią nors negalę“, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Tačiau jeigu bus vadovaujamasi gilia artimo meile ir pagarba kiekvienam asmeniui, tada bus įmanoma ir efektyvi tarnystė ir gyvybei – tiek pradėtai ir gimstančiai, tiek marginalizuotai, paženklintai kančios, ar esančiai baigiamojoje fazėje.

Tą pačią dieną lankydamasis Vatikano šv. Onos parapijoje ten aukotų šv. Mišių homilijoje Popiežius taip pat palietė gyvybės tematiką. Jis pažymėjo, kad dabar tarpusavyje varžosi dvi nesuderinamos nuostatos: pirmoji, tvirtinanti, kad žmogaus gyvybė yra žmogaus rankose, ir antroji, tvirtinanti, jog – Dievo rankose. „Šiuolaikinė kultūra teisėtai pabrėžia žmogaus ir žemiškosios realybės autonomiją ir šitaip vysto perspektyvą, brangią krikščionybės širdžiai, - kalbėjo Šventasis Tėvas. – Tačiau, kaip teigia II Vatikano Susirinkimas (konstitucija „Gaudium et spes“, 36), jeigu tai formuoja nuomonę, „kad sukurtieji dalykai nepriklauso nuo Dievo ir žmonės jais gali naudotis, neatsižvelgdami į Kūrėją“, tada susidaro prielaida dideliam nestabilumui, nes „kūriniai be Kūrėjo išnyktų“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija