„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (63)

2006-iųjų vasario 10 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Ligonis ir gydytojas: kur pasitikėjimo riba?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Prieš porą ar trejetą dešimtmečių žurnalistai paleido sparnuotą frazę: „Medicina daro stebuklus“. Nebuvo ji laužta iš piršto. Lietuvei mergytei Maskvos chirurgai priaugino šienapjove nupjautas kojytes, Lietuvoje pradėtas organų persodinimas, ne vienam beviltiškam ligoniui pratęsęs gyvenimą. Tų stebuklų vis daugėja. Dar motinos įsčiose tebesančiam kūdikiui sėkmingai operuojama širdelė, ant delno telpantys neišnešioti kūdikiai inkubatoriuose užauginami iki normalaus svorio, vidaus organai operuojami be pjūvio, pagydomi vėžiu sergantys ligoniai ir t.t. Nejučiomis formuojasi nuomonė: ko čia mums rūpintis savo sveikata, juk medicina ir man padarys stebuklą.

Kita vertus, žiniasklaida vis dažniau paviešina faktus, paneigiančius stebuklingą medicinos galią. Gydytojo kabinete miršta žmogus, kai jam slaugytoja suleidžia vaistus, motinos įsčiose žūsta gyvybingas, iki tol normaliai besivystęs vaisius, „greitukė“ į infekcinį skyrių atveža vemiantį ligonį – rytą jis miršta nuo infarkto, televizijos ekranuose matome ligoninės koridoriais šlitiniuojantį girtą chirurgą ir t.t. Formuojamas neigiamas mediko įvaizdis, akcentuojamos gydytojų klaidos. Visa tai pamačius ir išgirdus, kyla noras vizitus į poliklinikas atidėti vis tolesniam laikui. Kartais per tą laiką negalavimas praeina savaime ir tuomet džiaugiesi, kad nesugaišai keleto dienų tyrimams, kurie nieko blogo nebūtų parodę. Kartais būna kitaip. Gydytojas ligoniui ar jo artimiesiems pasako: „Kur buvote anksčiau? Liga įsisenėjusi. Dabar sunku ką ir padaryti…“

Mediko įvaizdžio formavimas visuomenėje buvo plačiai aptartas sausio 31 dieną LR Seimo rūmuose vykusioje konferencijoje, kurią surengė Nacionalinė sveikatos taryba. Pranešimą skaitė Kauno medicinos universiteto kancleris prof. Vilius Grabauskas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus pavaduotojas prof. Juozas Galdikas, Ligonių vadovų asociacijos prezidentas prof. Vinsas Janušonis, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas doc. Liutauras Labanauskas. Žiniasklaidai atstovavo Žurnalistikos instituto direktorė doc. Audronė Nugaraitė ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egidijus Aleksandravičius.

Problema gvildenta tarptautiniu mastu. Į ją pažvelgta taip, kaip ji matoma iš Pasaulinės sveikatos organizacijos pozicijų. Ir ne be reikalo. Lietuva yra Europos dalis. Pasaulinio garso medikai, labdaros tikslais atvykę į mūsų šalį operuoti ligonių, lieka maloniai nustebinti lietuvių chirurgų aukšta profesine kvalifikacija.

Sveikatos priežiūros sistemoje svarbiausias akcentas yra ligonio sauga. Sveikatos priežiūros kokybę lemia trys pamatiniai elementai: visuotinis medicinos paslaugų prieinamumas, savalaikė diagnostika ir efektyvus gydymas, tai yra savalaikis paciento problemos sprendimas ir paciento pasitenkinimas. Žinoma, visais laikais lieka nesenstantis Horacijaus priesakas: „Svarbiausia – nepakenkti!“

Medikų atliekamų medicininių procedūrų paskirtis – kiek galima daugiau padėti pacientui. Pasitaiko atvejų, kai pacientui pakenkiama, pablogėja jo sveikata. Deja, pasitaiko ir mirties atvejų. Kur glūdi viso šito priežastys? Aprašyti pavieniai atsitikimai Lietuvos spaudoje ar parodyti per televiziją į klausimą neatsako. Tai tarptautinė problema, reikalaujanti specialių tyrimų.

JAV Medicinos institutas 1999 metais paskelbė publikaciją: „Klysti yra žmogiška: būtinybė kurti saugesnę sveikatos sistemą“. Atsirado „nepageidaujamo įvykio“ sąvoka. LR sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas šią sąvoką apibrėžia taip: „Tai įvykis, atsiradęs dėl veikos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą poveikį pacientui, daugiau dėl medicininės pagalbos teikimo ir organizavimo nei dėl paties paciento ligos ar būklės“.

Moksliniais tyrimais nustatyta, jog JAV įvykstančių 4 proc. nepageidaujamų įvykių du trečdalius sudaro trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, tačiau net 14 proc. – mirtys (nuo 44 tūkst. iki 98 tūkst. mirčių per metus!). Jungtinėje Karalystėje net 10 proc. ligoninėse besigydančių pacientų patiria sveikatos sužalojimą (850 tūkst. per metus!). Panašiai nutinka Europos ligoninėse: kas dešimtas pacientas nukenčia nuo priežasčių, kurių buvo galima išvengti.

Šalyse, turinčiose ribotus išteklius, tokie tyrimai neatliekami. Tačiau galima numanyti, kad dėl skurdžios infrastruktūros, medicininės įrangos stokos, nepakankamo ir nesavalaikio aprūpinimo vaistais, ligonių infekcijos, menko finansavimo tų šalių rinkoje esama net 77 proc. standartus neatitinkančių vaistų, pusė įrangos neveikia, 40 proc. ligoninių veikia tam nepritaikytuose pastatuose.

Nepageidaujami įvykiai gali atsitikti ne tik ligoninėse, bet ir poliklinikose, greitosios pagalbos automobilyje, slaugos namuose, vaistinėse, ligonio namuose. Juos lemia daug priežasčių, sugrupuotų į tris blokus.

Pirmasis: nenumatyti nukrypimai medicinos praktikoje. Įvairūs veiksniai lemia naujų ligų atsiradimą. Nežinia, kaip jas gydyti. Tyrimai nieko nerodo, ligonis skundžiasi skausmais, yra nedarbingas, jaučia silpnumą. Gydytojas tarsi aklas atsiduria prieš problemą, kurią reikia spręsti. Be to, gydymo ligą lemia susilpnėjęs imunitetas, individuali organų reakcija į vaistus ir medicinines procedūras (vieniems ligoniams padeda, kitus pažeidžia). Pasitaiko žaibiška ligos eiga.

Antrasis: nekokybiški produktai ir įranga. Jokioje gamyboje neįmanoma išvengti broko. Skęsta nauji laivai, dūžta lėktuvai, susprogsta ką tik pakilęs kosminis laivas. Suleista ampulė sukelia ligonio mirtį. Ištyrus paaiškėja, kad kaltas ženklinimas: per apsirikimą paženklinti ne tie vaistai. Universitetinėse ligoninėse, turinčiose naujausią, pagal paskutinį technikos žodį pagamintą įrangą, gydymo rezultatai būna geriausi. Deja, čia daugiausia įvyksta nepageidaujamų įvykių. Viena kompiuterio klaida sąlygoja klaidų grandinę.

Trečiasis: netinkama sistemos vadyba. JAV yra nustatyta, kad net trys ketvirtadaliai nepageidaujamų reiškinių dėl vaistų vartojimo susiję su vadybos vidinėmis problemomis, o ne su netinkama produkto kokybe ar medicinos personalo veiksmais.

Taigi nepageidaujami įvykiai nėra vien gydytojų klaidos. Esama daug veiksnių, sukeliančių sveikatos pablogėjimą ar net mirtį, nepriklausančią nuo gydytojo kvalifikacijos, jo pasiaukojamo darbo. Reikia griežtai atskirti gydytojo klaidą nuo nepageidaujamo įvykio. Beje, gydytojas – taip pat žmogus. Jis turi mažus vaikus, senus, slaugos reikalaujančius tėvus, gali būti pervargęs nuo šeimos rūpesčių. „Klysti – žmogiška, slėpti klaidas - nedovanotina, nesimokyti iš klaidų – nepateisinama“ (Sir Liam Donaldson).

Nepageidaujami įvykiai – tai papildomos dienos ligoninėje, papildomos draudimų išmokos, papildomi vaistai, be to, ir ligonių neigiamo požiūrio į mediciną formavimas. Jeigu viską sudėsime į vieną kupetą ir reiškinius skaičiuosime pinigais, gausime keliasdešimt milijardų JAV dolerių. Siekiant, kad nepageidaujamų įvykių būtų kuo mažiau, reikia juos registruoti, analizuoti, įvertinti, daryti išvadas. Tik jokiu būdu neslėpti. Visi laimėtume, jei gydytojas, padaręs klaidas, iš jų pasimokytų, o ne ieškotų kito darbo ar iš jo būtų atimamas diplomas.

Žurnalistai, rašydami sveikatos klausimais, turėtų jausti didžiulę atsakomybę. Užuot akcentavę medicinos daromus stebuklus, jie turi keisti pačių žmonių požiūrį į savo sveikatą. Stebuklai vyksta, bet retai. Tuo tarpu kiekvienas mūsų gyvename kasdienį gyvenimą. Nuo tos kasdienybės priklauso mūsų sveikata, darbingumas, ateitis. Alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas – tai mūsų pačių pasirinkimas. Jeigu žinome pasekmes ir vis tiek darome bevalio žmogaus veiksmus, kaltinkime tik save, o ne kitus. Tikėdamas medicinos stebuklais apsiriko ne vienas lėbautojas ar rūkalius. Kai dėl netinkamo gyvenimo būdo sugadinama sveikata, tuomet labai norisi gyventi. Deja, laiko atgal nepasuksi. Tuomet aiškiau negu bet kada atsiveria tiesa, jog gyvename vieną kartą ir gyvenimą, didžiausią Dievo dovaną, reikia branginti.

Lietuvos medicina paveldėjo gerą įvaizdį. Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Vincas Pietaris buvo ne tik savo profesijai atsidavę medikai, bet ir valstybininkai, rašytojai – šviesioji inteligentijos dalis. Šio įvaizdžio tąsa priklauso ne tik nuo gydytojų, bet ir nuo mūsų visų. Gerus gydymo rezultatus sąlygoja ir pats ligonis: jo dvasinė būklė, moralinės nuostatos, mąstymas, vertybių sistema. Todėl to neprivalome pamiršti ir savo dvasinį pasaulį plėsti ir turtinti kiekvieną mums duotą dieną. Kai susergame, neišvengiamai tenka kreiptis į gydytojus ir jais pasitikėti, jaučiant ir savo atsakomybę už viską: gyvenimo būdą, medikų patarimų vykdymą, vaistų vartojimą. „Pacientas ir medikas – tai tos pačios sistemos dalys, jų bendros pastangos, bendra atsakomybė, bendri rezultatai“, - girdėjome konferencijoje sakant prof. V.Janušonį. Teisingi žodžiai. Įsiklausykime į juos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija