|
Penkiolikos metų darbas davė gerų vaisių
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Pasaulinės gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę
Lietuvos asociacija (pirmininkė dr. doc. Alina Šaulauskienė, vicepirmininkė
gyd. Janina Tartilienė) švenčia penkiolikos metų darbo sukaktį.
Prisiminkime šios nevyriausybinės organizacijos kūrimosi aplinkybes.
1990-ieji... Lietuvoje veikė (ir šiandien tebeveikia)
1955 metų pabaigoje sovietinės Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos
išleistas įsakymas Dėl legalaus dirbtinio aborto pagal moters norą.
Buvo susiformavusi nuomonė: kas leista, tas neuždrausta. Plito vieno
vaiko kultas. Kada pats pagyvensi, jeigu vaikais apsikrausi? Kaip
tu juos ant kojų pastatysi, materialiai aprūpinsi? Ta operacija
juk menkniekis. Pašalinamas mažytis nereikalingas ląstelių gumulėlis.
Taip žmonės drąsindavo vienas kitą, nes alternatyvios, viešai skleidžiamos
nuomonės nebuvo. Dar prisidėdavo ir gydytojai: Nejaugi gimdysi
tiek, kiek Dievas duos? Juk jau nebe XIX, o XX amžius. Nė žodžio
apie poabortinį sindromą, poabortinę depresiją sunkiai įveikiamas
psichikos komplikacijas. Tik viena institucija tuomet gynė gyvybę.
Tai Bažnyčia, bet jos balsas prievartinio ateizmo sūkuriuose mažai
buvo girdimas.
Atsikuriant valstybingumui, keletas Lietuvos medikų
įkūrė Pasaulinės gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę Lietuvos
asociaciją. Įkūrė ir tuojau pat ėmėsi darbo. Savo kolegoms pasiūlė
atnaujinti nemarųjį Hipokrato priesaką: saugoti gyvybę nuo prasidėjimo
iki natūralios mirties, gerbti žmogiškąjį orumą. Asociacijos rūpesčiu
Rasų kapinių Angelų kalnelyje pastatytas paminklas Negimusiems
kūdikiams. Aukštinant motinystės idealą Vilniaus akušerijos ir
ginekologijos klinikų kieme pastatyta prof. Leono Žuklio sukurta
įspūdinga skulptūra kūdikio besilaukianti moteris. (Lėšomis šį
projektą rėmė JAV gyvenantis lietuvis gydytojas Rimvydas Sidrys.)
Asociacija rengė konferencijas, kuriose gydytojai,
remdamiesi užsienio ir Lietuvos patirtimi, kalbėjo apie abortų,
eutanazijos pragaištingumą. Pirmąjį balandžio sekmadienį, minint
Pasaulinę gyvybės dieną, rengiamos eitynės per miestą, pokalbiai
su žmonėmis, konferencijos. Iš pradžių atrodė, kad tas mažas būrelis
gydytojų, tarsi koks Biblijos Dovydas, sukilo prieš stiprųjį Galijotą,
neįvertino savo jėgų, ne kartą buvo išjuoktas, apšauktas naivuoliu.
Tačiau lašas po lašo ir akmenį pratašo. Asociacija dideliais tiražais
leido populiarias knygeles, pvz., Rachelės rauda negimusių kūdikių
ilgesys, kuriose ieškoma išeičių (reikia aiškinti kiekvienam visuomenės
nariui žmogaus raidos prasmę ir negimusio kūdikio praradimo padarinius),
patariama, kaip įveikti poabortinį sindromą ir t.t. Asociacija raštu
ir žodžiu patarinėjo Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip rengti
jaunimą šeimai. Džiugu, kad nuomonės dabar jau sutampa. Lapkričio
pabaigoje gautame laiške Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius
A.Puodžiukas rašo: Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos
paskirtis rengti jaunus žmones gyvenimui, santuokai, suteikti
žinių apie šeimą, pateikti visuminę lytiškumo sampratą, ugdyti brandžią
ir dorovingą asmenybę, gerbiančią žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento,
gebančią kurti brandžius tarpasmeninius santykius, puoselėti lytinę
sveikatą ir pasipriešinti neigiamai aplinkos įtakai. Asociacijos
pastangomis Seime buvo sustabdyti kai kurie įstatymų projektai,
prieštaraujantys žmogaus gyvybės ir orumo sampratai.
Asociacija, minėdama savo veiklos penkiolikos
metų jubiliejų, Seimo rūmuose surengė konferenciją Galėję gyventi...
Per pertrauką pakalbinta vicepirmininkė gyd. J.Tartilienė kalbėjo:
Pereiname į kokybę. Pranešimai parengti pagal mokslinius kriterijus,
tekstai paskelbti internete, juos daug kas skaito. Į konferenciją
kvietėme tuos, kurie gyvybės klausimais turi kitokią nuomonę. Tačiau
jie neatėjo, nebuvo su kuo diskutuoti principiniais klausimais.
Vadinasi, opozicija traukiasi. Mūsų vertybės tampa pozicija. Keisti
visuomenės požiūrį į abortus galima tik per švietimą. Kartu su Bažnyčia
reikia stiprinti šeimos instituciją.
Konferencijos Programiniame pareiškime aiškiai
įvardytos Asociacijos nuostatos: Šiuolaikinio mokslo darbais patvirtinta,
kad pradėta žmogaus gyvybė jau pačioje pradinėje vystymosi stadijoje
yra išskirtinė gyva biologinė būtybė, turinti pilną, tik jai vienai
būdingą žmogaus genų struktūrą. Ją sunaikinus, sunaikinamas jau
pradėjęs savo gyvenimą žmogus. Todėl dirbtinis abortas pagal motinos
norą iki 12 nėštumo savaitės yra didelis blogis, nes tai pradėtos
žmogaus gyvybės sunaikinimas. Abortyviai veikia ir daugelis kontraceptinių
preparatų. Kontracepcija ir abortai to paties žalingo medžio vaisiai.
Taip pat kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą,
Seimo narius ir Vyriausybę su konkrečiais pasiūlymais, kaip stiprinti
šeimos instituciją, kaip sustabdyti nesiliaujantį kritimą į demografinę
duobę, kaip padidinti gimstamumą. Siūloma:
· Įteisinti įstatymu žmogaus gyvybės apsaugą
nuo pradėjimo momento.
· Suteikti paramą ir paskatą dirbtinio aborto
alternatyvoms (motinos ir vaiko namų, krizinių nėštumo centrams
steigti).
· Pasirengimo šeimai kursą įtraukti į ugdymo
programas.
· Apriboti informacijos priemonėse amoralaus
gyvenimo propagandą.
· Rūpintis šeimos institucijos stiprinimu bei
moraline ir materialine gerove.
Jau kelinti metai Lietuvoje pastebimas dirbtinių
abortų mažėjimas. Esame įsitikinę, kad tai yra ir Asociacijos penkiolikos
metų nepertraukiamo darbo rezultatas.
Asociacijos darbą remia ir palaiko Bažnyčia. Pirmininkė
doc. dr. A.Šaulauskienė su pasididžiavimu sako: Pirmasis mus šv.
Kalėdų ir Naujųjų 2006 metų proga pasveikino kardinolas Audrys Juozas
Bačkis.
Jau tapo tradicija baigiantis metams susirinkti
į kuklų asociacijos kambarėlį, vieni kitiems paspausti rankas, aptarti
darbo rezultatus, pasakyti vieną kitą šiltą, padrąsinantį žodį,
išgerti puodelį kavos. Šiemet atėjo prof. Antanas Sučyla, linkėjęs,
kad šviestų sielos langai, prof. Laima Griciūtė kad skleidžiamos
idėjos kuo plačiau pasklistų, prof. Leonas Laimutis Mačiūnas, teigęs,
kad kova už gyvybę turėtų būti nepertraukiamas procesas, nes, anot
doc. dr. A.Šaulauskienės, gyvenimas yra mums pati didžiausia Dievo
duota dovana. Taip pat atėjo dr. Auksė Narvilienė, pirmoji asociacijos
pirmininkė, gyd. Genovaitė Rotomskienė ir jaunieji šviesuliukai
gydytojai Daiva Bartkevičienė, atsisakiusi daryti abortus, doktorantas
Danielius Serapinas, kone kiekvienoje konferencijoje skaitantis
pranešimus. Įsimintini liko asociacijos vicepirmininkės gyd. J.Tartilienės
žodžiai: Gyvenimas tai deglas, įduotas į mūsų rankas. Ir nešti
jį turime taip, kad jis kuo labiau įsiliepsnotų, Tokį, įsiliepsnojusį,
jį perduosime kitoms kartoms.
Pasaulio gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę
Lietuvos asociacijos nariams linkime nepavargti ir toliau skleisti
žmogaus orumą aukštinančias idėjas.
© 2006 XXI amžius
|
