Paskatinkime Seimą išleisti įstatymą, draudžiantį nutraukti gyvybę negimusiems kūdikiams

Nebūkime abejingi, kai matome, kad tūkstančiai mūsų tautiečių išvyksta į užsienį užsidirbti, o kiti tūkstančiai yra nužudomi mūsų brolių ir seserų, jiems dar nespėjus gimti. Šitaip mūsų tauta praranda daugybę kunigų, vienuolių, poetų, rašytojų, inžinierių, mokytojų, gerų tėvų ir motinų. Taip mūsų brangiąją tėvynę Lietuvą, skaudžių persekiojimų metu narsių brolių krauju apgintą, sovietmečiu nualintą, o dabar jau atgavusią laisvę, šitie veiksmai pamažu veda prie dvasinio nuskurdinimo ir išnykimo. Tad, mieli broliai ir seserys Kristuje, greičiau visi pabuskime iš snaudulio! Pakilkime į kovą už gyvybę, už mūsų tautos ateitį.

Išgirskime negimusio kūdikio šauksmą ir savo parašais paskatinkime mūsų tautos Seimą, kaip kad yra Lenkijoje ir Airijoje, išleisti įstatymą, draudžiantį nutraukti gyvybę negimusiems kūdikiams. Mūsų tautai tai yra vienas svarbiausių išsigelbėjimo būdų ir tepadeda mums tai įvykdyti Visagalis Dievas per Motinos Marijos ir šventųjų angelų globą.

Mama! Mama! Aš noriu gyventi!

Mama! Mama! Aš noriu gyventi,
Viešpats šaukia į tautą mane,
Neplanuoki manęs Tu išvengti,
Nes esu Kūrėjo plane!

Nors aš gležnas, beginklis mažytis
Ir apginti savęs negaliu,
Bet atminki, brangioji Mamyte,
Kad karštai jau Tave aš myliu.

Mama! Mama! Manęs nežudyki,
Tau nebūsiu per sunki našta,

Tu be krikšto manęs nepaliki,
Kad išliktum rami visada!

Nors ir teks Tau pavargti, Mamyte,
Kai užgimsiu gležnutis visai,
Vieną sykį vos teks pamatyti
Ir mane Tu pamilsi tikrai!

Jei išmokysi maldą kalbėti,
Savo Dievą pamilti karštai,
Daug galėsiu ir Tau aš padėti,
Ir tėvynei, vargų suspaustai.

Mama! Mama! Kiek daug išžudyta
Kūdikėlių visai nekaltų:
Mokslo vyrų, poetų, rašytojų,
Kunigų ir vienuolių šventų.

Švelnių motinų, supančių kūdikius,
Ir tėvynės gynėjų narsių –
Joks žmogus niekada nepabudins
Jų iš dulkių šios žemės tamsių.

Jeigu Mama mane nužudysi,
Ak, kiek daug padarysi skriaudos,

Nes ir Tu dar vienam sutrukdysi
Būt sūnum ar dukra Lietuvos!

Ir pati nukentėsi Tu baisiai,
Nes Tave nuolat sąžinė grauš,
O kai žemės kelionę užbaigsi,
Kaip tada tave Viešpats priglaus?

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Jei Mama dar manęs neišgirdo
Ir kiti: kas atmes nekaltus,
Bent jūs, žmonės, turėkite širdis,
Parašais, lyg strėlėm ginkit mus!!!

Sesuo Joana

Kazlų Rūda

© 2006 „XXI amžius“