Kreipimasis dėl eksperimentų su embrionų kamieninėmis ląstelėmis

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Algirdui Mykolui Brazauskui

Šiandienos mokslas, nors ir pasiekęs neregėtas aukštumas, negali priskirti sau gyvybės kūrėjo vaidmens, o tai tik dar labiau patvirtina, kad bet kurios gyvybės šaltinis yra Dievas. Ypatingai - žmogaus gyvybės, kuri yra visos kūrinijos viršūnė, apdovanota dar ir dvasine siela. Iš čia kyla žmogaus gyvybės šventumas ir neliečiamumas. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus embrionas nuo pat dviejų lytinių ląstelių susiliejimo momento turi apibrėžtą identitetą, vystosi nuosekliai, be kokybinių šuolių, paneigiant teiginius, neva žmogus prasideda vėliau, nei atsiranda gyvybė. Džiaugiamės, kad šiandien medicina gali padėti dar negimusiam žmogui, kuris medicinos vadovėliuose yra įvardijamas „mūsų pacientu“. Todėl gydytojai turi išlikti ištikimi atnaujintai Hipokrato priesaikai, pasirašytai ir žymiausių Lietuvos mokslininkų medikų, kurioje nedviprasmiškai sakoma: „Visas mano gyvenimas tebūnie skirtas tarnauti žmonijai. Saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą“.

Deja, prisidengiant kilniais tikslais, norima pačius bejėgiškiausius panaudoti, juos sunaikinant, „gydymo“ ar net kosmetikos priemonių gamybai. Gerbiant negimusio žmogaus teisę gyventi bet kokia intervencija į embrioną, kuri pažeidžia jo integralumą ar baigiasi jo mirtimi, yra moraliai neleistina. Embriono kamieninių ląstelių paėmimas yra susijęs su jo žūtimi, kai tuo tarpu yra žinomi alternatyvūs šaltiniai išgauti kamieninėms ląstelėms, kurios sėkmingai taikomos gydymui ir nekelia jokių moralinių prieštaravimų. Tūkstančiai žmonių jau yra išgelbėti, persodinant suaugusio žmogaus kraujodaros kamienines ląsteles - kaulų čiulpus. Visose šalyse kuriami virkštelės kraujo bankai, padėsiantys išsaugoti virkštelėje esančias kamienines ląsteles. Tad kviečiame, kad moralinis principas, vedantis mūsų Tautą ir plėtojantis jos bei aplinkinių tautų mokslo pažangą, būtų toks: valstybė neturėtų pritarti žmogaus embrionų sunaikinimui, išgaunant embriono kamienines ląsteles, ir taip pat neturėtų pritarti leidimui naudoti Europos Sąjungos finansuojamų programų pinigus tam, kad, tenkinant pavienių mokslininkų interesus, nukentėtų visų mūsų viešasis interesas, kuris reikalauja, kad liktume ištikimi moralės principams ir dabar Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Laikytis ištikimybės moralei ir įstatymui ypač svarbu žinant, jog ir vienkartinis, tačiau oficialus pasisakymas arba nutylėjimas, toleruojantis eksperimentus su embrionu ir jo kamieninėmis ląstelėmis, sukurs prielaidas vėliau reikalauti, kad Lietuvoje eksperimentai su žmogaus embrionais būtų legalizuoti, juolab kad diskusijose dėl dirbtinio apvaisinimo siekiama turėti perteklinių embrionų.

Taigi Bažnyčia pasisako ne prieš kamieninių ląstelių tyrimus ir jų panaudojimą apskritai, bet tik prieš embriono kamieninių ląstelių tyrimus, kurie susiję su sunaikinimu unikalių žmogaus gyvybių, kurios turi prigimtinę teisę į gyvenimą. Išlikime garbingi, pripažindami, kad visi buvome embrionai ir tikrai nebūtume norėję, kad kiti mus būtų panaudoję nors ir patiems kilniausiems tikslams, atimdami iš mūsų gyvenimo dovaną.

Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS,
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas

Mindaugas SABUTIS,
Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas

© 2006 „XXI amžius“