Lietuvos gyventojų mažėja dėl mirties ir emigracijos

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3403,2 tūkstančio gyventojų, tai 22,1 tūkst. mažiau negu 2005 metų pradžioje, praneša Statistikos departamentas.

Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (daugiau mirė nei gimė) gyventojų skaičius sumažėjo 13,3 tūkst., dėl neigiamo migracijos saldo (emigravo – 15,6 tūkst., imigravo – 6,8 tūkst.) – 8,8 tūkst. Viena iš gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių yra gyventojų emigracija.

2005 metais iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (4,2 tūkst.), Airiją (2,1 tūkst.), JAV (2,0 tūkst.), Vokietiją (1,5 tūkst.), Rusijos Federaciją (1,1 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst.).

Per pastaruosius šešiolika metų (nuo 1990 m.) emigravo per 334 tūkst. šalies gyventojų. 1990–1993 m. didžiausi emigraciniai srautai buvo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, o nuo 1994 metų – į Vakarus.

2005 metais iš Lietuvos emigravo 8 tūkst. moterų ir 7,6 tūkst. vyrų. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus jaunimo. Pernai tarp emigrantų penktadalį sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 20–24 metų amžiaus – 16,3 procento, 30–34 metų amžiaus – 12,9 procento ir 35–39 metų amžiaus – 8,8 procento, o 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai – tik 2,9 procento.

Pernai šalyje 1000–čiui gyventojų vidutiniškai teko 4,6 emigranto. Daugiausia emigravo skaičiuojant 1000-iui gyventojų iš Visagino (16,3), Palangos miesto (10,5), Akmenės rajono (8,5), Klaipėdos miesto (8,4) savivaldybių, o mažiausiai – iš Rietavo (0,6), Molėtų rajono (1,0), Kalvarijos (1,3), Širvintų rajono (1,5) savivaldybių.

2005 metais į Lietuvą imigravo 6,8 tūkst. žmonių, tai 22,3 procento daugiau negu 2004 m. Daugiausia į Lietuvą imigravo iš Jungtinės Karalystės (1,2 tūkst.), Rusijos Federacijos (0,9 tūkst.), Vokietijos (0,7 tūkst.), JAV (0,6 tūkst.), Baltarusijos (0,6 tūkst.). Tarp imigrantų vyrai sudarė 56,3 procento. Didžioji imigrantų dalis (85 proc.) – darbingo 15–59 metų amžiaus gyventojai.

Pernai šalyje 1000–čiui gyventojų vidutiniškai teko du imigrantai. Šis rodiklis buvo didžiausias Visagino (9,1), Palangos miesto (6,9), Akmenės rajono (6,3), Klaipėdos miesto (4,6), Alytaus rajono (4,2) savivaldybėse.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005 metais buvo gauta 410 prašymų (iš jų 292 pateikti pakartotinai) dėl prieglobsčio suteikimo, tai 48 mažiau negu 2004 metais. Daugiausia prašymų pernai pateikė Rusijos Federacijos (342), Afganistano (20), Nigerijos (12) piliečiai.

Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2005 metais tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse narėse migracijos saldo 1000–iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje (–2,6), Nyderlanduose (–1,2), Latvijoje (–0,5), Estijoje (–0,3) ir Lenkijoje (–0,3). Daugelio Europos Sąjungos valstybių gyventojų imigracija yra pagrindinė šalies gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, 1000–iui gyventojų migracijos saldo teigiamas: Kipre (27,2), Ispanijoje (15,0), Airijoje (11,4), Austrijoje (7,4), Italijoje (5,8), Maltoje (5,0).

© 2006 „XXI amžius“