|
Jie man svarbesni nei bet kas kitas
 |
|
Gydytoja Virginija Buzienė
pasiruošusi padėti kiekvienam
pagalbos prašančiajam
|
Žiemos ir pavasario laikotarpiu dauguma žmonių
atsiduria ligos gniaužtuose. Akivaizdžiai padaugėja viršutinių kvėpavimo
takų ligų, žmones daugiau puola sloga, peršti gerklę, sukausto gripas.
Neseniai Lietuvoje kilusi gripo epidemija apėmė kelias dešimtis
miestų ir miestelių. Todėl kreipėmės į Kauno rajono Garliavos pirminės
sveikatos priežiūros centro (PSPC) bendrosios praktikos gydytoją
Virginiją BUZIENĘ papasakoti apie gydytojo bei paciento santykius
ir klausdami patarimo, kaip apsisaugoti nuo mus puolančių ligų.
V.Buzienė Garliavos PSPC bendrosios praktikos
arba šeimos gydytoja. Taip pat dirba Kauno rajono greitosios medicinos
pagalbos stoties (GMPS) gydytoja. 1994-aisiais Kauno medicinos universitete
įgijo medicinos gydytojo diplomą. Vėliau buvo suteikta šeimos gydytojo
licencija. 1994-1995 metais dirbo gydytoja rezidente Prienų rajono
centrinėje ligoninėje. 1997-aisiais Linksmakalnio (Kauno r.) medicinos
punkte gydytoja. Nuo 1998 m. balandžio 1 d. pakviesta dirbti Kauno
rajono GMPS gydytoja. Čia darbuojasi iki šiol. 2003-iaisiais birželio
2 d. pradėjo eiti šeimos gydytojos pareigas Garliavos PSPC. Šioje
poliklinikoje dirba ir dabar.
Kiekvienam žmogui, nori jis to ar ne, tenka
susidurti su gydytoju. Vieniems jis palieka labai gero, rūpestingo,
atsidavusio ir jautraus mediko įspūdį, kitiems, deja, ilgam ar net
visam gyvenimui lieka kartėlis dėl gydytojo abejingumo. Už ką jus
vertina ir gerbia pacientai?
Manau, kad, kaip ir apie kiekvieną gydytoją, taip
ir apie mane, yra įvairių atsiliepimų, nuomonių. Turint omenyje,
kad ši poliklinika valstybinė, ne privati, džiaugiuosi, jog ji pelniusi
nemažą pasitikėjimą tarp gyventojų. Tai, kad mano kuruojamoje, antrojoje,
apylinkėje yra apie tūkstantį du šimtus žmonių, rodo, jog jie manimi
pasitiki ir aš jiems esu reikalinga. Man pacientai svarbiau nei
bet kas kitas. Iš jų trims šimtams aštuoniasdešimt nuo vos tik
užgimusių kūdikėlių iki pilnametystės sulaukusių jaunuolių negailiu
gerų motiniškų žodžių, daliju šilumą ir gerą nuotaiką. Maloniai
nustebino tai, kad 2005-aisiais mano apylinkėje pasaulį išvydo dvidešimt
mažylių. Tai geras ženklas.
Peržengęs gydymo įstaigos kabineto slenkstį, pacientas
turi pasitikėti gydytoju. Tada ir negalavimus, ir ligą lengviau
įveiksime.
Pastaruoju metu, be vyresnio amžiaus žmonių, dažnai
pagalbos ateina ir jaunimas vyresniųjų klasių mokiniai, studentai.
Daugelis jų skundžiasi galvos skausmais, greitu nuovargiu, nemiga,
nerimu. Išklauso mano patarimų apie sveiką gyvenseną, kuri turėtų
būti diegiama iš vaikystės, tai turėtų tapti įpročiu. Didelis protinis
krūvis ir mažas fizinis aktyvumas (hipodinamija), netinkama mityba,
oro užterštumas, greitas gyvenimo tempas turi didžiulės įtakos žmonių
prastai savijautai ir įvairioms ligoms atsirasti. Pacientas ateina
pas gydytoją ir su viltimi tikisi, kad jam padėsiu.
Dirbu ne tik darbo valandomis. Dažnai pacientai
skambina į namus bet kuriuo paros metu, todėl privalau juos konsultuoti
telefonu arba vykti į namus. Pacientui svarbu tinkamas mediko dėmesys,
nuoširdus bendravimas, švelnios rankos
O kai esi paciento priimamas
būtent toks, koks esi, įgyji jo pasitikėjimą.
Garliavos poliklinika viena seniausių Kauno
rajoje. Kokios tradicijos gyvos ir šiandien?
Pradėsiu nuo statistikos. Garliavos pirminės sveikatos
priežiūros centras įkurtas 1997 metais reorganizavus Kauno rajono
centrinę ligoninę. Centras jungia penkias ambulatorijas Piliuonos,
Girionių, Noreikiškių, Kačerginės ir Ežerėlio, devynis medicinos
punktus, Garliavos suaugusiųjų ir vaikų poliklinikas, Psichinės
sveikatos priežiūros skyrių ir Stomatologijos polikliniką.
Tęsdami Roko Šliūpo, pradėjusio gydytojo praktiką
Garliavoje dar 1944-1945 metais, tradicijas, Centro darbuotojai
rūpinasi apie dvidešimties tūkstančių gyventojų sveikata. Daroma
viskas, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos pirminės sveikatos
priežiūros paslaugos, diegiama šiuolaikinė aparatūra, rūpinamasi,
kad darbuotojų kvalifikacija atitiktų pareigybinius reikalavimus.
Galime pasidžiaugti, kad kiekvieną trečiadienį
organizuojami pasitarimai visiems poliklinikos medikams: bendrosios
praktikos gydytojams, pediatrams, chirurgams, ginekologams, stomatologams.
Tuomet aptariame savo darbo rezultatus, jeigu yra klausimų ir prašymų
išsakome. Su kolektyvu aptariame naujai priimtus Sveikatos apsaugos
ministerijos įstatymus ir įsakymus. Dirbame tarsi viena draugiška,
darni šeima, o ypač džiaugiuosi savo labai darbščia ir supratinga
bendruomenės slaugytoja Zita Valioniene. Ši moteris, mano dešinioji
ranka, yra itin rūpestinga, stropi ir pareiginga. Už tai jai ačiū.
Taip jau yra, kad gyvenime mes daugiau kalbame
apie nelaimes, bėdas, pykstame nežinia ant ko dėl nenusisekusių
dalykų nei apie tai, kas mums smagu ir gera, kas mus stiprina ir
palaiko net sunkiausiomis minutėmis: geras, padrąsinantis žodis,
šiltos akys, maloni šypsena, malda.
Įdomu, kaip žmogaus charakteris lemia jo sveikatą?
Pakomentuokite, kaip psichinė žmogaus sveikata priklauso nuo fizinės
ir atvirkščiai?
Tiesa, kad nuo žmogaus charakterio, negatyvių
minčių priklauso ir jo gyvenimas. Negatyvumas yra psichikos nuodas.
Atlaidumas ir meilė yra dvasiniai priešnuodžiai, kuriuos naudojant
pasveikstama. Ūmaus būdo žmonėms dažniau nustatomas padidėjęs kraujospūdis,
širdies ritmo sutrikimas, neurozės. Emociškai nestabilius žmones
dažniau ištinka infarktai, insultai. Nuolatiniai stresai, baimės,
nervinė įtampa, nuovargis turi nemažai įtakos ir onkologiniams susirgimams.
Ir atvirkščiai. Psichiškai stabilios būsenos žmogus retai kada skundžiasi
savo sveikata. Dažnai savo pacientams, o dabar ir laikraščio skaitytojams,
kartoju, kad pirmiausia turime siekti dvasinės sveikatos, nes dvasia
teikia gyvybę. Dvasingas žmogus yra kantrus, valingas, širdingas,
išmintingas.
Ne paslaptis, kad pasaulyje milijonai žmonių kenčia
nuo baimės ligų ir depresijų. Lietuvoje šie faktai mus, medikus,
taip pat labai neramina, nes kiekvienais metais suserga vis daugiau
žmonių.
Atėjęs pagalbos žmogus skundžiasi, kad jį kamuoja
nemiga, nesiseka darbe ar šeimoje. Tuoj pat pastebėjusi pirmuosius
žmogaus išsekimo požymius, nepasitikėjimo savimi ir vidinės tuštumos
jausmą, įtariu depresiją ir siunčiu pas psichologą ar psichiatrą
(jei sunkesnė ligos forma) konsultuotis. Yra žmonių, kurie kratosi
profesionalių specialistų pagalbos, nenori eiti konsultuotis dėl
perdėtos baimės ar nevisavertiškumo jausmo. Ligoniams dėl to esti
sunku ir jie neretai išgyvena ir gėdos jausmą. Tai smarkiai veikia
ne tik ligonių, bet ir jų artimųjų kasdienį gyvenimą.
Per visą mano darbo laiką pasitaikė įvairiausių
situacijų ir atvejų. Norėčiau papasakoti apie kai kuriuos momentus
iš darbo Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Ne kartą teko susidurti
su ligonių mirtimi, savižudybėmis, nukentėjusiais avarijose, skenduoliais.
Skaudžiausia, kad tokiais atvejais dažniausiai niekuo negali padėti,
tenka tik konstatuoti jų mirtį. Giminių, artimųjų ašaros ir maldavimai
yra bejėgiai prieš tai. Raginu: būkime budrūs, branginkime ir saugokime
savo gyvybę.
Žiemą Greitosios medicinos pagalbos stotyje skamba
dažniau telefonai dėl įvairių negalavimų. Ypač greitąją pagalbą
kviečia dėl vaikų viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, kitų virusinių
ligų. Tipinio gripo atvejų pasitaiko nežymiai. Prisimenu 2004-uosius,
kai per vieną dieną gavau devyniolika iškvietimų į namus. Tuomet
buvo kilęs gripo epidemijos protrūkis.
Pirminė sveikatos priežiūra yra pagrindinė ir
svarbiausioji sveikatos priežiūros dalis. Ji aprėpia ne tik labiausiai
pas mus paplitusių ligų diagnostiką bei gydymą, bet sprendžia ir
tokius aktualius klausimus, kaip ligų ir traumų profilaktika, motinos
ir vaiko sveikatos priežiūra, sveikos gyvensenos propagavimas. Kaip
visuomenė, jūsų pacientai supranta šią informaciją ir ar aktyviai
dalyvauja sveikatos priežiūros valdyme?
Deja, pirminė sveikatos priežiūra dar yra nepakankamai
finansuojama grandis. Visi apie tai žino, bet pokyčių nejaučiame.
Mes, bendrosios praktikos gydytojai, esame centrinė figūra, atliekanti
pirminę sveikatos priežiūrą. Esame tie specialistai, kurie sveikatos
apsaugos sistemoje sprendžia apie 80 proc. visų medicinos problemų.
Jeigu palygintume tretinį lygį, žymiai geriau finansuojamą, pavyzdžiui,
Kauno klinikinę ligoninę, tai jie prieš mus, smulkutes žuveles,
jaučiasi nelyginti rykliai.
Vykdant sveikatos apsaugos reformą Lietuvoje ir
įsteigus bendrosios praktikos gydytojo statusą, pacientai pasijautė
žymiai geriau. Juk mūsų darbas ir pasireiškia tuo, jog pirmą kartą
priimdami apžiūrėti vos gimusį vaikelį ir toliau stebime jo visą
gyvenimą. Taip kaskart besilankantys pacientai jau yra labai gerai
pažįstami su savo ligų istorijomis, taip pat rūpinamės visų šeimos
narių sveikata.
Džiugina tai, kad pastaruoju metu didelis dėmesys
skiriamas neinfekcinių lėtinių ligų profilaktikai. Čia norėčiau
išskirti moterų onkologinius susirgimus, ypač Lietuvoje sparčiai
plintantį gimdos kaklelio vėžį. Ta linkme rūpestingai vykdoma Vyriausybės
programa. To pageidaujančios moterys nuo trisdešimties iki šešiasdešimties
metų tai laikotarpis, kada dažniausiai pasitaiko šios ligos atvejų,
- siunčiamos gimdos kaklelio tepinėlio tyrimui atlikti, kuris parodo
dar ikivėžinę gimdos kaklelio būklę. Ypač tai pabrėžiu dėl to, jog,
šį susirgimą laiku diagnozavus, galima išgydyti.
Taip pat aktyviai Lietuvoje, o ir mūsų poliklinikoje,
vykdoma krūties vėžio profilaktika. Pagal mirštamumo statistiką
čia Lietuva pirmauja Europoje. Laiku diagnozavus krūties vėžį, galima
išgelbėti apie 90 proc. moterų. Todėl to norinčios moterys nuo 48
iki 69 metų siunčiamos pas mamologą specialiems tyrimams mamogramoms
atlikti. Aktualu tai, kad tyrimų analizės parodo pačią ankstyviausią
vėžio stadiją, kurią dar galima įveikti.
Vyrai, - nuo 50 iki 75 metų, besirūpinantys
savo sveikata, taip pat siunčiami pas specialistus prostatos PSA
tyrimui atlikti, t.y. prostatos vėžiui diagnozuoti.
Noriu padrąsinti cukriniu diabetu sergančius žmones
ir pasakyti, kad mes taip pat atliekame glikolizinto hemoglobino
tyrimą. Sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu tyrimai atliekami
keturis kartus per metus, o sergantiesiems II tipo du kartus per
metus. Nors visi šie tyrimai kainuoja brangiai, tačiau ligoniams
už tai mokėti nereikia.
Išties maloniai nuteikia, jog svarbiausias dėmesys
yra skiriamas ligų prevencijai, o ne pasekmėms gydyti. Tai vienas
iš prioritetų sveikatos apsaugos sistemoje.
Tačiau tenka apgailestauti, kad Kauno rajone nevykdoma
širdies kraujagyslių ligų susirgimų profilaktinė programa, nors
visuomenės poreikis ir susidomėjimas yra didžiulis. Juk žinome,
kad mirštamumas dėl kraujagyslių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių.
Viliuosi, kad rajono valdžia atkreips į tai dėmesį.
Ko labiausiai linkėtumėte dvasiškai žmogų gydančio
mūsų laikraščio skaitytojams?
Sveikata brangiausia ir didžiausia jūsų ir jūsų
šeimos vertybė. Linkėčiau tikėjimo, vilties ir meilės. Žmonių tarpusavio
santykių kūryba aukščiausia kūryba ir svarbiausia žmogui. Jeigu
kasdien mus lydės šviesios mintys, gera nuotaika, į vidų neįsileisime
pykčio, agresijos, melo, neapykantos, tai ir jausimės geriau ir
dvasiškai, ir fiziškai. Dvasinė sveikata yra fizinės sveikatos pamatas.
Kalbėjosi Zita OSTERIENĖ
Garliava, Kauno rajonas
© 2006 XXI amžius
|
