Ar norime būti sveiki?

Dr. Aldona Kačerauskienė

Nuo seno žinome, kad sveikata – brangiausias turtas. Kiekvienas laikas tikslina sąvokas, koreguoja apibrėžimus. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nuostatas sveikata – tai ne vien ligų ar negalių nebuvimas. Sveikata – tai visiška fizinė, psichikos ir socialinė gerovė. Sveiki žmonės sudaro sveiką bendruomenę, kuri stengiasi būti teisinga, gyvybinga ir subalansuota; ji siekia aukštų aplinkos standartų, nori būti visapusiškai klestinti.

Kokia Lietuvos žmonių sveikata? Pasak Algimanto Kožemėkaičio, Sveiko miesto veiklos koordinatoriaus, PSO Nacionalinių sveikų miestų tinklų Patariamosios tarybos nario, „miestiečių sveikata Vilniuje, Kaune ar visoje Lietuvoje jau daugiau negu bloga. Registruojamų ligų per nepriklausomybės metus padaugėjo beveik dvigubai, naujai kasmet nustatomų susirgimų padaugėjo beveik tris kartus, dvigubai padaugėjo navikinių, psichikos ligų, traumų ir apsinuodijimų, tuberkuliozės atvejų. Lietuvoje nenatūralios mirtys net 2,5 karto dažnesnės nei Europos Sąjungos šalyse senbuvėse. Vaikų traumų turime šešis kartus daugiau, o mirtingumas nuo tuberkuliozės Lietuvoje net 10 kartus didesnis, jei lyginsime su kitomis ES naujokėmis; mirtingumas nuo tuberkuliozės (tai socialinės būklės veidrodis), gimdos kaklelio vėžio, dėl savižudybių Lietuvoje keturis kartus didesnis. Negalima ramiai žiūrėti į tai, kad kasmet Lietuvoje prarandame miestelį – 5-6 tūkst. darbingų Lietuvos piliečių išeina iš gyvenimo ne dėl ligos, o dėl priežasčių, kurias reikia vadinti vienu vardu – nenoru arba nesugebėjimu spręsti pribrendusių problemų.

Nedžiugina ir Lietuvos moterų sveikata. Jau dešimt metų kiekvieną savaitę nuo krūties vėžio miršta po 10 moterų. Net devynios iš dešimt moterų skundžiasi įvairiais negalavimais, kas antrai moteriai yra diagnozuota lėtinė liga, be to, kas antrą moterį kamuoja galvos skausmai, kas trečią kankina nemiga, kas ketvirta vartoja raminamųjų ar vaistų nuo skausmo, kas ketvirtai pavojingai padidėjęs cholesterolio kiekis ar ją vargina antsvoris; tik kas šešta moteris nevartoja stipriųjų alkoholinių gėrimų. Išsiskyrusios moterys serga dažniau nei gyvenančios susituokusios. Žemesnio išsilavinimo moterų sveikata yra prastesnė nei įgijusių aukštesnį išsilavinimą. Nesistebėsime šiais faktais, jei patikėsime LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjo Andriaus Ščeponavičiaus pastebėjimais, jog vis daugiau moterų vartoja alkoholį, vis daugiau rūko. Tuo tarpu vyrai jau pradeda atsisakyti šių žalingų įpročių.

Prof. Pranas Šerpytis, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Lietuvos gyventojai gyvena trumpiau nei švedai, vokiečiai. Širdies ir kraujagyslių ligos kankina vis jaunesnius žmones. Jau nuo 35 metų atsiranda šių ligų simptomų. Šias ligas sukelia rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, diabetas, daug įtakos turi paveldimumas.

Tik Lietuvos AIDS centro direktorius dr. Saulius Čaplinskas gali mus kiek paguosti: Lietuva pagal ŽIV paplitimą priskiriama mažo infekcijos paplitimo šalių grupei, t.y. nė vienoje rizikos populiacijoje ŽIV paplitimas nėra pasiekęs ar peržengęs 5 proc. ribos. Tačiau praėjusiais metais Lietuvoje diagnozuota 120 naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų, deja, šia liga susirgo ir du nepilnamečiai. Gydymas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jis yra labai brangus. Vienam AIDS sergančiam ligoniui per metus Lietuvoje išleidžiama vidutiniškai apie 26,5 tūkst. litų. Šiems ligoniams vartoti vaistus ir laikytis griežto gydymo režimo tenka iki gyvenimo pabaigos. Vadinasi, AIDS jau nebėra mirtina, o lėtinė liga.

PSO duomenimis, žmogaus sveikata net 50 proc. priklauso nuo jo gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo aplinkos, t.y. nuo vandens, oro, dirvožemio švarumo, 20 proc. – nuo paveldimumo ir tik 10 proc. – nuo medicinos pagalbos. Grįžę iš tarptautinių koferencijų gydytojai parsiveža vis tvirtesnę nuostatą, jog būtina kelti gyventojų sąmoningumo lygį, įtikinti žmones, jog jie patys privalo rūpintis savo sveikata, dėti daug pastangų, kad būtų sveiki. Būtina ir mums šias nuostatas permąstyti ir suvokti, ką turėtume daryti, kad būtume sveiki ar bent kiek sveikesni, negu esame dabar.

Visų pavojingiausių ligų – širdies ir kraujagyslių, onkologinių, nusinešančių į kapus daugiausia gyvybių, - vienas didžiausių rizikos faktorių yra rūkymas, aktyvus ir pasyvus. Šiurpas nukrečia, kai matai einančius į mokyklą ar grįžtančius iš jos vaikus, traukiančius cigaretės dūmą. Dažnas gydytojas, matydamas tokius vaizdus, pagalvoja: „Po keliolikos metų ateisi pas mane skųsdamasis pašlijusia sveikata. Ir ne visada medicina bus pajėgi tau padėti“. Praeidamas pro rūkantį paauglį, neiškenti nepasakęs: „Mesk cigaretes. Tik nuodiji save“. Jis nusijuokia ir atkerta: „O aš nenoriu taip ilgai gyventi, kaip tu“. Ne visada ligos greitai baigiasi mirtimi. Kiek daug pažįstame pagyvenusių žmonių, dėl rūkymo „įsitaisiusių“ lėtines ligas, turinčių nuolat vartoti vaistus, keikiančių valdžią dėl didelių vaistų kainų. Tik nedaugelis būna savikritiški: „Dabar neberūkau, bet kas iš to – sveikata jau sugadinta“. O kiek tokių, kurie prisipažįsta: „Bandžiau mesti rūkyti, bet nesėkmingai. Geriau nevalgęs būsiu, bet rūkysiu“.

Dabar nebegirdime kalbant apie būtinumą ugdyti valią nuo pat sąmoningo gyvenimo pradžios. Ir kaipgi išdrįsi apie tai kalbėti šiais laikais, kai pasidarė madinga tenkinti visus įmanomus kūno poreikius, kurie sukelia malonumus. Deja, kaip rodo patirtis, silpna valia yra daugelio nesėkmių priežastis. Tuo tarpu valingas žmogus sugeba sąmoningai vairuoti savo veiklą, sutelkti fizines ir dvasines jėgas, nugalėti kliūtis, trukdančias pasiekti užsibrėžtą tikslą. Argi valingas žmogus pradės rūkyti, jeigu žinos, jog tai kenkia ne tik jo, bet ir aplink esančiųjų sveikatai?

Net 20 proc. mūsų sveikata priklauso nuo aplinkos: oro, vandens, dirvožemio. Šitą sąlygą prakutę lietuviai suvokia bene geriausiai. Ima paskolas, kuriasi už miesto, kur nėra triukšmo, kur ir taip gryną orą gaivina aplink augantys pušynai, kur iš žemės gelmių iki namų čiaupų atiteka švarutėlis vanduo iš artezinių šulinių. Naujų sodybų šeimininkai pasidavė naujai madai: visą sklypą užsėja žole. Sodui, gėlynui, daržui įveisti ir prižiūrėti reikia laiko, o jo trūksta. Grįžę iš darbo, pripuola prie televizoriaus ir kompiuterio, kurie jau irgi tapo priklausomybe. Vienintelė proga pajudėti – nupjauti žolę, bet ir šį darbą dažnai atlieka samdytas žmogus. Tuo tarpu kardiologai įspėja: „Judėkite. Fizinis aktyvumas padės išvengti širdies ir kraujagyslų ligų. Kasdien aktyviau pajudėkite ne mažiau kaip pusvalandį“. Vadinasi, nepakanka įsikurti gamtos prieglobstyje. Reikia naudotis aplinkos teikiamais malonumais. Neužterštame dirvožemyje užauginti vaisiai, daržovės, fizinis darbas, prižiūrint sodą ir daržą, – tai taip pat sveikatos šaltinis.

Nė vienas mūsų šiame pasaulyje negalime išvengti stresų. Mus supa kitokias vertybes išpažįstantys žmonės, kurie nesupranta ir nenori suprasti mūsų nuostatų, neįvertina mūsų vertybių sistemos, kartais mums nori sąmoningai pakenkti, netgi taikosi užimti jiems patinkančią mūsų darbo vietą. „Išmokite nugalėti stresą. Patirkite kuo daugiau teigiamų emocijų“, - pataria prof. P.Šerpytis. Kaip ir kur mums gauti tų gerų, mūsų nervų sistemą reguliuojančių ir gydančių emocijų? Viena kaime gyvenanti močiutė pasakojo: „Kai mane kas labai sunervina, nepuolu šaukti, bartis, pykčiu atsakyti į pyktį. Pasiimu pintinėlę ir einu į mišką rinkti to, ką randu: grybų, uogų, vaistažolių. Ta pintinėlė tik dėl žmonių akių. Namo grįžtu nurimusi ir pailsėjusi“. XXI amžiaus žmogui taip pat neprošal pabūti gamtoje: gamtą skaitykime kaip atverstą, Dievo sukurtą knygą ir greitai įsitikinsime, jog mūsų problemos nėra itin svarbios. Nusiraminę, atgavę gebėjimą ramiai mąstyti, galbūt lengviau rasime ir tų problemų sprendimo būdus. Ir dar. Atsikratyti blogų minčių mums gali padėti malda. Pasimelskime už tą, kuris mus įžeidė, kuris mums linki blogo, ir pastebėsime, jog galvoje pašviesėjo. Tegul Dievas tvarko mūsų nedraugų gyvenimus. Kerštas, pyktis, blogos mintys tik alins mūsų dvasinį pasaulį, atitrauks mus nuo pozityvių darbų.

Sveiki norime būti visi. Sveikata – didžiausias gėris. Tačiau, jeigu norime pasiekti gėrį, rekia įdėti pastangų. Geriau pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, negu pirkti brangus vaistus, kurie ne visada gydo; dar dažniau jie tik pakenkia ir sukelia naujas ligas. Tokios mintys kilo kovo pradžioje pabuvus Vilniaus miesto savivaldybės ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje konferencijoje „Sveikos gyvensenos ugdymo strategija“.

© 2006 „XXI amžius“