Gyvybės diena paminėta Lietuvoje

Krikščionys mato gyvybę ir kitame

Šiauliai. Daugiau nei savaitę Šiaulių vyskupijoje vyko įvairūs renginiai, susiję su pasauline Gyvybės diena. Šie metai išsiskyrė tuo, kad nemažai renginių buvo skirti jaunimui, studentijai. Įsitraukė ir patys studentai. Balandžio 24 dieną vyskupijos Jaunimo ir Šeimos centrai sukvietė studentus, moksleivius, mokytojus, dėstytojus ir visus, kuriems yra svarbi gyvybė. Jėzuitas Lukas Slaniauskas įtaigiai kalbėjo apie gyvybės vertę, apie krikščionio poziciją gyvybės atžvilgiu. Kiekvienam žmogui įgimta saugoti savo gyvybę, tačiau krikščionys išsiskiria tuo, kad mato gyvybę kitame. Jie atveria rankas, kad padėtų kitam išsaugoti gyvybę. Įvairias gyvybės apraiškas, skleidimosi būdus susirinkusieji galėjo stebėti žiūrėdami dokumentinį filmą „Baraka“ („Palaiminimai“). Po filmo jaunuoliai pasiliko diskutuoti. Balandžio 26 dieną miesto Savivaldybėje vyko konferencija „Žmogaus gyvybė: atradimai ir praradimai“. Konferenciją organizavo Šiaulių miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba, Pasaulio gydytojų „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Medicinos pagrindų katedra (Šiaulių universitetas). Prieš konferenciją organizatoriai ir svečiai apsilankė Kryžių kalne, sustojo prie 1992 metais pastatyto paminklo negimusiems kūdikiams. Posėdžių salėje buvo paskelbti apdovanojimai žmonėms, susijusiems su kūdikių gyvybės išsaugojimu. Nominacinės skulptūrėlės paskirtos Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui ir Medicinos pagrindų katedros vedėjai dr. doc. Danei Šlapkauskaitei.

Konferencijoje skaityti tokie pranešimai: „Gyvybės kultūros puoselėjimas Šiaulių universitete“ (doc. D.Šlapkauskaitė), „Prenatalinės žmogaus raidos svarba ir teisinė apsauga Lietuvoje ir pasaulyje“ (KMU doktorantas gyd. D.Serapinas), „Laisvas apsisprendimas – ar toks yra?“ (KMU med. m. dr. E.Švedas, VDU doktorantė B.Obelenienė), „Gyvybės kultūra Šiaulių apskrities mokyklose“ (gyd. A.Damkuvienė), „Žvilgsnis į Lietuvos demografiją“ (doc. A.Šaulauskienė). Konferencija baigėsi diskusijomis ir apibendrinimais.

Šiaulių universiteto meninio ugdymo ir tikybos specialybės I-III kurso studentai universitete surengė parodą „Saugok mane...“ Parodos, veikusios gegužės 3–5 dienomis, tikslas – atkreipti dėmesį į kūdikių, ypač dar negimusių, gyvybės saugojimą ir puoselėjimą. Dar akivaizdžiau studentai parodą įprasmino trumpa inscenizacija tuo pačiu pavadinimu. Jurgita Kunickaitė, Gediminas Krūmas ir Giedrius Girdvainis (etikos ir papildomo ugdymo III k. studentas) žodžiais išsakė kūdikio, kuriam nebuvo leista gimti, raudą, viltis, meilę tėvams, kurie niekada nepajus jo apkabinimo.

Visus renginius vainikavo gyvybės žiedas, gegužės 4-ąją apjuosęs gimdymo namus.

Inesė Ratnikaitė

Gydytojas, išsaugojęs daug gyvybių

Kaišiadorys. Balandžio 30 dieną vyko Gyvybės dienai, kurią kasmet mini Bažnyčia, skirtas renginys. Kristaus Atsimainymo katedroje Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis aukojo šv. Mišias, kuriose meldėsi už žmogiškos gyvybės puoselėtojus, taip pat asmenis, kurie nuoširdžiai ir pasiaukojamai atsideda artimo tarnystei. Pamokslą sakė kun. Antanas Gediminas Tamošiūnas, Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro dvasios vadovas. Po šv. Mišių pamaldų dalyviai susibūrė vyskupijos Sielovados centre, kur klausėsi vyskupo ir dr. Nijolės Liobikienės minčių gyvybės tema. Be to, šia proga buvo pristatyta Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro vadovės gyd. M. Bagdonienės iniciatyva parengta knyga „Daktaras Ignas Gelombickas“ († 1984). Knygą parengė mokytoja M.Markevičienė, lėšų leidybai skyrė Kaišiadorių vyskupas, vietos savivaldybė, kiti rėmėjai. Knygoje surinkti daugybės žmonių - kaišiadoriečių prisiminimai apie Kaišiadorių žemėje gimusio ir čia dirbusio gydytojo I.Gelombicko gyvenimą ir darbus.

Aplankytos gimdyvės ir mažieji ligoniukai

Kėdainiai. Balandžio 30-ąją, minint Gyvybės dieną, Šv. Juozapo bažnyčioje klebonas dekanas kun. Gintaras Pūras aukojo šv. Mišias ir jų metu atskirai kiekvieną palaimino apie 300 susirinkusių vaikų ir jaunuolių. Vėliau lankytasi Kėdainių centrinėje ligoninėje kartu su Šeimos centro vadove Laimute Širkiene ir pasveikintos gimdyvės, įteikta mažų kojinaičių naujagimiams. Su puokšte gėlių medikams ir vaisiais vaikams pasisvečiuota Vaikų skyriuje.

Džiazo koncerte – apie gyvybę

Kaunas. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje balandžio 30 dieną vyko Gyvybės dienai skirtas XVI tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ koncertas. Ne pirmus metus rengiamame šio festivalio sakralinės muzikos koncerte po vienos seniausių Kauno bažnyčių gotikiniais skliautais aidėjo norvegų sakralinio džiazo grupės „Sacred presence“ – vargonininko Karsteno Dyngelando bei vokalistės Barbaros Husdal – atliekama muzika. Subtilų norvegų evangelikų liuteronų iš Bergeno miesto atliekamų kūrinių audinį sudarė tradicinės norvegų tautos, svečių bei kitų žinomų kompozitorių giesmės apie gyvybės žemėje stebuklą, žmogaus ryšį su aplinka, Viešpačiu. Džiazo ritmai tarsi skelbė Dievo suteiktą laisvę žmogui rinktis, o vokalinės meditacinės giesmės nuteikė gerumui, maldai.

Bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius sveikinimo žodyje pabrėžė, „jog gyvybės saugotojas esame kiekvienas, puoselėjantis gėrį, grožį, ryšį tarp žmogaus bei Dievo. Mes pašaukti saugoti gyvybę“.

Koncerto klausytojams buvo įteikti iliustruoti Lietuvos bei Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centrų parengti lankstinukai „Gyvenimo kelias“, skatinantys saugoti naują gyvybę, prasidedančią nuo pat pradėjimo akimirkos ir priklausančią „ne tėvui, ne motinai, o naujai, savarankiškai besivystančiai žmogiškai būtybei“.

Mažuosius paveskime Dievo meilei

Šiluva. Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje už gyvybę melstasi balandžio 12 dieną. Šv. Mišias aukojęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius jų metu kvietė prašyti Dievo Motinos globos tiems, kurie rūpinasi saugoti gyvybę, ir Dievo meilei pavesti mažiausiuosius, kurie, kaip ir mes visi, turi teisę gyventi. Per pamokslą ganytojas paragino sąmoningai išgyventi Didžiąją savaitę; prisiminė žiniasklaidos eskaluojamą Judo temą ir paaiškino šio Jėzaus mokinio nuopuolio priežastis. „Judas prarado tikėjimą ir pasitikėjimą Jėzumi. Judo kelyje gali atsidurti kiekvienas žmogus, jei savęs nekontroliuoja, negyvena tuo, ką tiki, o Dievo vietoje pasistato stabų. Judas, kaip Petras, galėjo apgailėti savo kaltę, bet ją apverkti gali tik tas, kas turi tikėjimą“, – sakė ganytojas. Tikėjimas, pasak ganytojo, padeda saugoti žmogaus gyvybę šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame tai daryti nėra nei populiaru, nei pelninga.

Po šv. Mišių Jono Pauliaus II namuose Kauno arkivyskupijos kurijos, Santuokos ir šeimos studijų centro bei Šiluvos parapijos iniciatyva surengta diskusija apie šiandienius iššūkius gyvybei mūsų visuomenėje. Jos metu Bioetikos komisijos narys gyd. Virgilijus Rudzinskas populiariai paaiškino pasaulyje jau dešimt metų plačiai aptarinėjamą kamieninių ląstelių sąvoką bei jų naudojimo galimybes tyrimams bei gydymui.

Iš kamieninių ląstelių, kurios duoda pradžią visų žmogaus organizmo sistemų augimui, suardžius gemalą, pasak gydytojo, niekada nebeišaugs žmogus. V.Rudzinskas pasidžiaugė, kad Lietuva kol kas prisijungė prie tų šalių, kurios nepritaria gemalo kamieninių ląstelių naudojimui tyrimams. Taip pat priminė, kad Bažnyčios mokymas embrioną traktuoja kaip žmogų, kurio negalima naikinti ir daryti su juo eksperimentų.

Leidybos ir informacijos centro „Už gyvybę“ direktorė Birutė Obelenienė papasakojo apie kovo mėnesį Mykolo Romerio universitete Vilniuje vykusią konferenciją dirbtinio apvaisinimo tema bei jos metu kilusias dideles diskusijas dėl embrionų šaldymo etinio ir moralinio problemiškumo. B.Obelenienė atkreipė dėmesį į tai, jog Europoje 2,5–5 proc. naujagimių yra gimę po dirbtinio apvaisinimo, supažindino su Švedijos patirtimi, kur vykdomas tokių kūdikių registras, stebimas jų vystymasis ir konstatuojama, jog taip pradėti vaikai dažniau serga ar būna apsigimę. Kalbėtoja pasidalijo bendravimo su įsivaikinusiomis šeimomis patirtimi ir apgailestavo, jog Lietuvoje tik 13 proc. nevaisingų šeimų priimtina įsivaikinimo mintis; nėra tarnybų. kurios puoselėtų šią mintį, padėtų šeimoms rinktis alternatyvų dirbtiniam apvaisinimui kelią. Lietuvoje nėra dirbtinai pradėtų gyvybių registro, gimę kūdikiai nestebimi, niekam nerūpi nesėkmingų dirbtinių invazijų padariniai moterų sveikatai, nes dirbtinis apvaisinimas yra ypač pelningo privataus verslo rankose.

Panevėžio vyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Šaumanienė pasidalijo dvasinio įvaikinimo patirtimi ir kvietė įsipareigoti trumpa maldele – devynis mėnesius kasdien melstis už pradėtą dar negimusį kūdikį, kuriam gresia aborto pavojus.

Susitikimo metu taip pat diskutuota apie aktualia išliekančia abortų problemą: tikruosius atliktų abortų skaičius dabar, kai klesti privatūs kabinetai, sunku nuspėti. Gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška aptarė homoseksualizmą, jo paplitimo mastus pasaulyje, grėsmę tradicinei šeimai. Prisiminta Juodkrantės istorija, kuri parodė, jog ne visi žmonės yra taip paveikti, kad homoseksualizmą laikytų normaliu reiškiniu, nors ir kaip žiniasklaida propaguotų toleranciją jo atžvilgiu. Svarstyti būdai, kaip formuoti teisingą visuomenės požiūrį į homoseksualizmą perteikiant Bažnyčios požiūrį, atskleidžiant tragiškus padarinius žmonių sveikatai (ypač sąsajas su AIDS plitimu).

Paroda „Mano šeima“

Vilnius. Balandžio 26 dieną „Lietuvos aido“ galerijoje atidaryta paroda „Mano šeima“. Pasak rengėjų, ši paroda – tai pilietinė akcija, kuria siekiama viešai priminti šeimos reikšmę žmogaus ir visuomenės gyvenime. Sumanymas gimė, kai dėl ryžtingų Kristinos Danilevičienės veiksmų vasarį Juodkrantės galerijoje neįvykus parodai „Gyvenimas kartu: tradicinė ir netradicinė šeima“ žiniasklaidoje kilo aštrios polemikos apie šeimos sampratą. Vilniuje vykstančios parodos rengėjai nutarė, kad jų įnašas į šią diskusiją galėtų būti visuomenės pagrindą sudarančios šeimos atvaizdas, sukurtas iš šeimos albumų puslapių. Į parodą iš jų buvo atnešta per pusantro tūkstančio nuotraukų, iš kurių sumanymą palaikę profesionalūs fotografai surengė ekspoziciją.

Parodoje eksponuojamos fotografų Arūno Baltėno, Klaudijaus Driskiaus, Sauliaus Paukščio, Romualdo Požerskio, Arūno Valiaugos, Tomo Vyšniausko sukurtos ir šeimos gyvenimo įvairovę liudijančios meninės ir buitinės fotografijos: vestuvių, įvairių netekčių ir nelaimių paženklintų šeimų nuotraukos, vienišų, išsiskyrusių žmonių atvaizdai. Parodos anotacijoje teigiama, kad „taip atskleista temos aspektų gausa skatina susimąstyti, koks sudėtingas, trapus, o sykiu stiprus darinys yra šeima. Ekspozicija parodo, kad šeimos gyvenimas nėra banalus, kad nebūtina ieškoti ekstremalių atvejų, siekiant įtikinti, koks jis įdomus ir prasmingas“.

Prieš parodos atidarymą galerijoje vykusi spaudos konferencija netrukus, kaip reta, virto diskusija, kurioje dalyvavo Šv. Juozapo šeimų bendruomenės atstovas Vaidas Deveikis, keturių dukterų mama istorikė Asta Giniūnienė, dailės istorikės Giedrė Jankevičiūtė, Elona Lubytė, Laima Kreivytė, Rūta Mikšionienė, žurnalistai Darius Chmieliauskas, Jūratė Kuodytė, Gailutė Jankauskienė, skulptorė Ksenija Jaroševaitė. Pokalbis sukosi apie du klausimus: kas yra tradicinė šeima ir ar galima „šeimos“ sąvoką taikyti homoseksualistų poroms. Gana greitai buvo sutarta, kad sąvokos „šeima“ ir „santuoka“ nebūtinai yra sinonimai; kaip rodo tikrovę atspindinčios fotografijos, šeima gali vadintis ir dvi vienišos seserys ar išsiskyrę bei artimųjų netekę žmonės; diskutuojant, ar šeima galima vadinti homoseksualistų porą, išryškėjo pasaulėžiūros skirtumai. Rengėjų teigimu, parodoje ir nesiekiama atsakyti į šiuos klausimus, o tik norima atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią netoleranciją ir tradicinėms, o ypač krikščioniškoms šeimoms, ir į tai, kad šeimos temai per mažai dėmesio skiriama šiuolaikinio meno erdvėse.

Tarp gausaus būrio parodos atidarymo dalyvių buvo ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis, nemažai dvasininkų, menininkų, šeimų su vaikais. Vėliau, tęsiant šią pilietinę akciją, planuojama parodą surengti Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose Lietuvos miestuose.

Pagal Katalikai.lt

© 2006 „XXI amžius“