|
Šiandienos iššūkiai šeimai
Spalio 6 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto
Katalikų teologijos fakultete, vyko Santuokos ir šeimos studijų
centro (SŠSC) surengta respublikinė mokslinė konferencija Šiandienos
iššūkiai santuokai ir šeimai: problemos ir perspektyvos. Konferenciją
pradėjęs SŠSC direktorius kun. prof. dr. Andrius Narbekovas padėkojo
didžiojoje auloje susirinkusiems daugiau kaip dviem šimtams jos
dalyvių aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojams, dvasininkams, šeimos
institucijų bendradarbiams, tikybos bei etikos mokytojams, studentams
ir visiems, kuriems rūpi šeimos situacija dabarties visuomenėje.
Pirmos šia tema fakulteto ir universiteto istorijoje
konferencijos dalyvius taip pat pasveikino KTF prodekanas dr. Benas
Ulevičius. Jis pabrėžė, kokios neatidėliotinai spręstinos šeimos
problemos, nes mąstymas, jog tik didieji visuomenės reiškiniai
užtikrina mūsų gyvenimą, yra tikra iliuzija: tik šeimoje iš pažiūros
mažoje visuomenės ląstelėje žmogus atranda save. Į konferenciją
atvykusi ir jos dalyvius pasveikinusi LR Seimo Sveikatos reikalų
komiteto pirmininkė Danutė Mikutienė teigė, jog bendromis pastangomis
svarbu kuo daugiau informacijos ir pagalbos teikti šeimoms atokiausiose
Lietuvos vietose. Sveikinimą konferencijai atsiuntė Seimo Šeimos
ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.
Plenariniame posėdyje, kurio pirmininkas buvo
kun. prof. dr. A.Narbekovas, perskaityti pranešimai atspindėjo šešių
aukštųjų mokyklų VDU, Vilniaus universiteto (VU), Vilniaus pedagoginio
universiteto (VPU), Klaipėdos universiteto (KU), Kauno medicinos
universiteto (KMU), Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslinių
darbuotojų atliktus tyrimus bei įžvalgas šeimos bei rengimo jai
aspektais.
VU profesorė habil. dr. Vanda Aramavičiūtė ir
VPU prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė pranešime Šiuolaikinių
paauglių požiūrių į šeimą kontūrai pateikė tyrimo rezultatus apie
šiuolaikinių paauglių požiūrį į savo tėvus, mokytojus, draugus,
šeimos svarbą. 1998 metais atliktas ir 2005 metais pakartotas tyrimas
atskleidė palyginti teigiamą ir netgi gerėjantį paauglių požiūrį
į savo motinas, tuo tarpu santykius su tėvu teigiamai vertina tik
ketvirtadalis paauglių, o penktadalis juos apibūdina kaip neutralius
arba priešiškus. Daug paauglių jaučiasi gyvenantys šalia tėvo, bet
ne su juo. Mokslininkės pastebėjo, jog neretai iš pažiūros pasitikėjimo
savimi nestokojantys paaugliai iš tikrųjų menkai save vertina, jaučia
nerimą, neturi aiškaus požiūrio į save, ir šios tendencijos stiprėja.
Tik 43 proc. paauglių gerai jaučiasi savo namuose, o 5 proc. niekada
namuose nepatyrė džiaugsmo. Gera savijauta namie, pasak lektorių,
turtina religinius ir estetinius išgyvenimus, stiprina intelektualumą,
o prasta netgi skatina žalingus įpročius. Jos atkreipė dėmesį, jog
būtent nuo motinos daugiausiai priklauso, kokie asmens santykiai
su valstybe, tauta, Bažnyčia susiklosto ateityje, o šeima yra neabejotina
atrama vaiko asmens brendimui.
VDU prof. habil. dr. Kęstučio Pukelio pranešime
Jaunosios kartos rengimas šeimai: Trojos arklys prie pedagoginių
vertybių tvirtovės vartų Trojos arkliu buvo pavadintas lytinis
švietimas, kuris braunasi į švietimo institucijas ir teršia vaikų
vaizduotę, nors mokyklose negali būti mokoma taip kaip gatvėje.
Pasak profesoriaus, mokykla turi rengti mokinį gyvenimui šeimoje,
ugdyti pagal vyro ir moters prigimtį, skiepyti kūno, vaizduotės
higienos įgūdžius, mokyti ugdyti valią, atskleisti darnaus kūno
ir dvasios santykio svarbą. Jei norime parengti šeimai, turime
padėti atrasti jaunuoliui gyvenimo prasmingumą visais amžiaus tarpsniais
atsižvelgiant į prigimtį, sakė prof. K.Pukelis. Pasak jo, lytinis
ugdymas turi tapti svarbia šiuolaikinės pedagogikos dalimi.
Pranešime Tėvo statuso sumenkėjimas šiuolaikinėje
visuomenėje MRU prof. dr. Kazimieras Meilius išsamiai aptarė statuso
ir tam tikro socialinio vaidmens skirtumus. Jis iškėlė mintį, jog,
sutapatinus statusą ir vaidmenį, tėvystė ir motinystė iš esmės sumenkinami,
iškreipiama jų dvasinė prasmė. Tėvystės samprata visuomenėje neretai
susiaurinama iki biologinės prasmės, ypač dabar, kai tapo populiaru
nustatyti tėvystę, arba tėvu laikomas tas, kuris atlieka psichologinį
tėvo vaidmenį, išlaiko finansiškai.
Konferencijoje pristatyti ir Lietuvoje kol kas
labai naujo tyrimo rezultatai. MRU doc. dr. Gedimino Navaičio pranešimas
Vyriškumo sampratos kaita šiandienėje Lietuvoje suteikė galimybę
geriau pažinti vyrų savijautą mūsų visuomenėje, kurioje moterys
neretai pranoksta juos išsilavinimu, uždirbamu atlyginimu, gyvenimo
trukme. Iš apklausų paaiškėjo, jog tik ketvirtadalis vyrų laiko,
kad jie visiškai atitinka tradiciškai vyrams priskiriamas savybes,
tai yra fizinį, seksualinį pajėgumą, ekonominį tvirtumą. G.Navaitis
pažymėjo, jog daug geriau vyrai vertino savo, kaip tėvų, vaidmenį.
Maždaug pusė apklaustųjų manė, kad svarbiausias jų rūpestis išlaikyti
šeimą, rūpintis vaikais, o tėvo vaidmenį jie atlieka pakankamai
gerai. Bet tik keli procentai apklaustųjų teigė, jog tėvas turi
būti pavyzdys savo vaikams, priskiria sau jų auklėjimo funkciją.
Tik nedaugelis jų manė, jog vedęs vyras turi planuoti šeimos ateitį
ir kurti jaukią namų atmosferą. Pasak G.Navaičio, tėvo vaidmuo šiuolaikinėje
šeimoje vis labiau menkėja.
Apie moters tapatumo problemą savo pranešime Moters
tapatybės paieškos ir moters vaidmens kaita kalbėjo VDU doktorantė,
SŠSC jaunesnioji mokslo darbuotoja Birutė Obelenienė. Visais amžiais
moteris siekė suprasti, kas ji yra iš prigimties, kaip jai būti
moterimi ir iki galo atrasti savo tapatybę. Moteriai primetami visuomenės
nuomonės, reklamos, mąstymo stereotipai skatina vaduotis iš jų (pavyzdžiui,
net šeima gali tapti moters pavergimo institucija, o meilė įkalinti).
Visgi daugybė moters tapatybės raiškų turi būti stiprinamos, ypač
ugdoma svarbiausioji iš jų motinystė, skiepijamas meilės, kaip
santykio su kitu, o ne jausmo, supratimas. Jei moteriškumą ugdysime
kaip pašaukimą, moteris taip ir žvelgs į save, sakė B.Obelenienė.
Moteris, savais būdais veikdama pasaulyje, neturi išlaisvinti vyro
nuo atsakomybės: svarbu palikti jam globėjo vaidmenį. Nebeįmanoma
šiuolaikinės moters uždaryti namuose, kurie šiandien ypač išviešinami,
kaip išviešinama ir intymioji žmogaus gyvenimo dalis. B.Obelenienės
teigimu, ne moterį, bet žmogaus prokreaciją reikia grąžinti į namus.
Po pietų konferencijos dalyviai tęsė darbą trijose
sekcijose. Gausiausioje pirmojoje sekcijoje (jai vadovavo prof.
habil. dr. K.Pukelis) šešiuose pranešimuose ir diskusijose aptartas
jaunimo rengimas šeimai ir lyčių vaidmenų kaita modernėjančioje
visuomenėje. Kun. dr. A.Narbekovas kalbėjo apie drovumo ugdymo svarbą.
Pasak kalbėjusiojo, skaistumas ir drovumas, kaip savo lytinės vertės
slėpimas, skirti išvaduoti meilės santykį nuo vartojimo nuostatos
ir užkirsti kelią tapti išnaudojimo priemone. VPU doc. dr. Stasė
Ustilaitė pristatė tyrimą (kiti autoriai VPU doc. dr. Vida Juškelienė
ir Algirdas Petronis iš Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro),
kaip ankstyva seksualinė patirtis paveikia paauglio psichoemocinę
būklę. Atliktas tyrimas parodė, jog iš 1035 baigiamųjų klasių mokinių
trečdalis jau buvo turėję lytinių santykių, tačiau tai atvedė į
emocinę aklavietę, skatino nusivylimą, depresiją, mintis apie savižudybę.
Pasak VDU doc. dr. Elenos Būgaitės, kai visuomenė
persmelkta brutalaus seksualumo, svarbu atrasti lytiškumą pagarbiame
santykyje su savimi, kitu bendruomenės, Švč. Trejybės slėpinio kontekste,
mokyti priimti savo kūno paslaptį kaip pirmapradę duotybę, žyminčią
sąsają su Kūrėju.
Dr. Bronė Gudaitytė aptarė meilę kaip dialoginę
ir vienintelę, kuri pagilina, išplečia ir atspindi žmogaus esmę,
pabrėždama, jog kaip tik šeima turi saugoti, reikšti ir perduoti
meilę. VDU doc. dr. Vida Daugirdienė apibūdino šiuolaikinės moters
prisiimamus vaidmenis, kurie užgožia arba ne iki galo atskleidžia
moteriškumo esmę, ir siūlė daugiau dėmesio skirti mergaičių ugdymui.
Išskirtinio konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė VDU doktorantės
Odetos Norkutės (vadovė doc. dr. Laima Sajienė) mokslinis tyrimas
apie jaunimo rengimo šeimos gyvenimui situaciją: didžioji jaunimo
dalis pritartų, kad šeimai būtų rengiama dar mokykloje; jaunuoliai
nori tokių programų, tačiau pastaruoju metu realiai, organizuodamos
kursus, santuokai rengia tik bažnytinės institucijos.
Prof. habil. dr. Alfonso Motuzo vadovaujamoje
antrojoje sekcijoje svarstytos vaiko teisės ir pagalba krizės ištiktai
šeimai. Savo tyrimų rezultatais ir apibendrinimais dalijosi MRU
doc. dr. Jonas Juškevičius, atkreipęs dėmesį į vaiko interesus dirbtinio
apvaisinimo kontekste. Būtinybę įstatymais reguliuoti kontracepcijos
priemonių propagavimą pabrėžė KMU doc. dr. Eimantas Švedas, o MRU
doc. dr. Agnė Širinskienė aptarė diskriminacijos problemą atliekant
prenatalinius tyrimus. Konfidencialumo problemą kovojant su vaikų
narkomanija iškėlė MRU magistrė Justina Žukauskaitė (vadovė doc.
dr. A.Širinskienė). VDU doktorantė Ona Darbutaitė supažindino su
mokinių požiūriu į skyrybas bei jų įtaką vaikų ateičiai.
Trečiojoje sekcijoje (vadovas kun. dr. K.Meilius)
aptarti teologiniai santuokos ir šeimos aspektai. Pranešimą apie
šeimą remiantis sudievinimo teologija skaitė dr. B.Ulevičius, santuoką
ardančios kliūtys aptartos lic. Renatos Žilinskaitės pranešime,
o apie vedybinę kūno prasmę kalbėjo VDU doktorantas kun. Žydrūnas
Kulpys.
Apibendrindami pranešėjų ir aktyviai diskusijose
dalyvavusiųjų mintis, sekcijų vadovai atkreipė dėmesį į būtinybę
pliuralistinėje visuomenėje pažinti kitų idėjas, sugebėti diskutuoti
bei patraukti jaunimą. Buvo konstatuota, jog valstybė neturi šeimos
bei jaunimo rengimo jai strategijos. Trūksta konkrečių programų,
vadovėlių, parengtų mokytojų, dar neaišku, kaip mokyklose bus vykdoma
jau parengta lytinio ugdymo programa. Dabartinėje situacijoje rengimas
šeimai galėtų intensyviau vykti dorinio ugdymo pamokose, kol lytinio
ugdymo programa nėra realizuojama atskiro mokomojo dalyko pamokose.
Pažymėta, jog būtina pasitelkti tėvus, šviesti juos, ko ir kaip
mokomi jų vaikai, taip užkertant kelią agresyvioms lytinio švietimo
programoms ir jų sklaidai mokyklose, vaduojant jaunimą iš kontraceptinio
mąstymo. Atkreiptas dėmesys į pamatinę Dekalogo, Bažnyčios mokymo
svarbą ugdant šeimos sampratą. Šeimos krizė spręstina suvienijant
pastangas su socialinę pagalbą šeimoms teikiančiomis institucijomis.
Konferencijos dalyvių manymu, šeimos problemas padėtų spręsti švietimo,
kultūros prioritetai visuomenėje.
Pasak kun. dr. A. Narbekovo, naujai įsteigtas
SŠSC sieks kryptingai tyrinėti santuokos ir šeimos realybę Lietuvoje,
koordinuoti strateginius žingsnius šioje srityje. Internetiniame
puslapyje http://www.bioetika.lt jau galima rasti praktinės medžiagos
ir naudingos informacijos. Rengiamasi išleisti lytinio ugdymo vadovėlį
(autoriai kun. A.Narbekovas, A.Širinskienė, B.Obelenienė), kuris,
tikimasi, padės bent iš dalies užpildyti jaunimo rengimo šeimai
spragą.
Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba
© 2006 XXI amžius
|
