„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.11 (72)

2006-iųjų lapkričio 10 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Neįgaliųjų sportas Lietuvoje

Andrius TEIŠERSKIS

Iš istorijos mes semiamės patirties, o iš patirties formavosi mūsų konkreti teorinė ir praktinė veikla. Treneriai, mokslininkai, organizatoriai, sportininkai ne kartą vienijo tautą, tiesdami tiltus tarp visuose kontinentuose gyvenančių lietuvių, žadino jų tautinį pasididžiavimą. Pergalės Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpiadose, kitose reikšmingose tarptautinėse varžybose vis primindavo pasauliui apie Lietuvą, garsino jos vardą įvairiose šalyse. Bet dažnai pamirštama apie neįgaliuosius. Pasaulyje yra nemažai neįgalių bei sutrikusio intelekto žmonių. Jie sparčiai integruojasi į sveikų žmonių visuomenę ir pasiekia gerų rezultatų. Ne išimtis ir Lietuva. Neįgaliųjų sporte vadovaujamasi principu – neįgalus žmogus tuo labiau turi būti integruojamas į visuomenę, kad neliktų nuošalyje sveikųjų. Neįgalieji savo dvasios stiprumu jau įrodė, jog kartais jie yra net stipresni nei sveikieji. Kūno kultūra, sportas ir neįgaliems moksleiviams yra socialinės integracijos priemonė. Lietuvoje veikia aklųjų ir silpnaregių, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, sutrikusio intelekto moskleivių specialiosios mokyklos. Jose vyksta kūno kultūros pamokos, intensyvios popamokinės pratybos.

Tokia buvo pradžia

Lietuvoje organizuota neįgaliųjų sporto veikla prasidėjo 1984–1985 metais, o pradininkai – Vilniaus ir Kauno neįgalūs žmonės. 1985 metais buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas „Draugystė“. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje. 1986–1988 metais buvo įkurti klubo filialai septyniuose Lietuvos miestuose. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984 m. rugpjūčio 18 d. Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Vyko disko, granatos, krepšinio baudų metimai, pneumatinio šaudymo, svarmenų kėlimo ir tampyklių tempimo varžybos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, taip pat ir neįgaliųjų. Pradėti pertvarkyti juridiniai pagrindai, perorganizuojama medicininė, socialinė, edukacinė ir profesinė reabilitacija. 1990 metais buvo įkurta savarankiška Lietuvos invalidų sporto federacija (LISF) ir 1992-aisiais LISF buvo priimta į Tarptautinę invalidų sporto organizaciją (ISOD), Tarptautinę cerebrinio paralyžiaus ir rekreacijos asociaciją (CPISRA) ir kt. Pirmaisiais darbo metais oficalių įkūrėjų „pagalba“ baigėsi. Tik atskirų žmonių gerumas (prof. J.Fledžinskas), Lietuvos aklųjų ir Lietuvos kurčiųjų draugijų materialinė ir moralinė parama padėjo išlikti, skatino dirbti, įveikti pasitaikančias kliūtis ir nesėkmes. Visas treniruočių, varžybų, metodinis ir organizacinis darbas gulė ant būrelio entuziastų ir aktyvistų pečių. Neįgaliųjų sporto varžybas įtraukė į bendrus sporto varžybų kalendorinius planus. Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK), įkurtas 1990-aisiais, 1991 metais įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus. 1990 metais Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tapo Tarptautinio specialiojo olimpinio komiteto nariu. 1991 metų sausį įkurta Lietuvos kurčiųjų sporto federacija, o tų pačių metų birželio 25-ąją buvo užregistruotas Kauno kurčiųjų sporto klubas „Tyla“. Lietuvos neįgalieji plačiau žaisti krepšinį pradėjo tik buitiniais vežimėliais. „Santakos“ komanda ir vadovai brandino mintį – apsirūpinti sportiniais vežimėliais ir Lietuvoje pirmieji pradėjo jais treniruotis K.Skučas, P.Baranauskas, A.Sadauskas, R.Uikauskas, K.Bernotas, G.Marčiulionis ir kiti. „Santakoje“ buvo įkurta autoralio sekcija.

1991 metais JAV, Mineapolyje, vykusiose VIII pasaulio specialiose olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos komanda. Dvylika sutrikusio intelekto sportininkų dalyvavo plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio, kėglių, dviračių, jojimo, teniso gimnastikos – iš viso 15 sporto šakų varžybose. 1991 metais maratonas „Europos centras“ – Vilnius buvo pirmasis Lietuvoje. Šiame maratone kartu su sveikaisiais rungtyniavo ir neįgalieji sportininkai. Tais pačiais metais buvo įkurtas invalidų sporto klubas „Vilnis“, kuris po penkerių metų tapo vaikų klubu. Tai vienintelis sporto klubas, kuriame sportuoja fiziškai neįgalūs vaikai. 1992-aisiais sporto klubo „Santaka“ sportininkai K.Skučas, K.Bernotas, P.Barakauskas ir treneris K. Karpavičius kartu su 400 geriausių sportininkų su vežimėliais iš 28 valstybių dalyvavo maratono varžybose Šveicarijoje. 1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos neįgalieji pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo Parolimpinėse žaidynėse Barselonoje. M.Baumgartė užėmė trečią vietą lengvosios atletikos (penkiakovė) rungtyje. Tais pačiais metais Tel Avive (Izraelis) vyko penktasis Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas. Čempionato nugalėtoja tapo Lietuvos rinktinė. Specialiųjų olimpinių žiemos žaidynių metu Lietuvos sutrikusio intelekto sportininkai pelnė šešis aukso, keturis sidabro ir tris bronzos medalius. 1993 metais Sofijoje (Bulgarija) įvykusiose XVII kurčiųjų olimpinėse žaidynėse Lietuvos moterų krepšinio komanda užėmė antrąją, o krepšininkai vyrai – šeštąją vietą. 1994 metais Kaune aktyvaus invalidų sporto dalyvio K.Skučo įsteigtas klubas prie LKKI. Jame buvo stengiamasi sudaryti sąlygas ištiktiems negalios žmonėms ne tik sportuoti, bet ir įtraukti juos į normalų gyvenimą. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kauno neįgaliojo jaunimo sporto klubas. Olandijoje pasaulio moterų sėdimojo tinklinio čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo trečiąją vietą, o Sankt Peterburge tarptautiniame vežimėlių krepšinio turnyre Kauno „Santakos“ neįgaliųjų komanda užėmė trečiąją vietą.

Sporto klubas „Santaka“ suteikia galimybę treniruotis ir dalyvauti vežimėlių krepšinio, tinklinio (sėdint), plaukimo, lengvosios atletikos, atletinės gimnastikos, šachmatų, šaškių, biliardo, stalo teniso varžybose. Kitų sporto šakų užsiėmimai nėra taip reguliariai organizuojami dėl lėšų stygiaus (automobilių sportas), sezoniškumo (orientacinis sportas), dėl neturėjimo inventoriaus (bočia, kėgliai). Neįgalieji į rekreacinius sportinius užsiėmimus atvežami ir parvežami į namus klubo autobusu. Per visus klubo gyvavimo metus jo nariai pasiekė nemažai aukštų sportinių rezultatų. Neįgaliųjų sportas Lietuvoje vystosi sparčiai. Prie to labai prisidėjo ir Kauno neįgaliųjų sporto klubas „Santaka“.

Sportas padeda sutrikusio intelekto žmonėms reabilituotis ir integruotis į visuomenę, kuri juos priimtų, gerbtų ir suteiktų galimybę tapti naudingais ir visaverčiais visuomenės nariais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija