Girtavimo šaknys
Visi matome, kaip šiandien kaimas grimzta į alkoholizmo
liūną. Nepriklausomos Lietuvos laikais taip nebuvo. Kaimas dainavo,
bet ne girtuokliavo. Reta moteris paragaudavo alkoholio. O šiandien
Kitos moterys daugiau geria negu vyrai ir tuo net didžiuojasi. Jeigu
abudu tėvai geria, šeimoje nesantaika, vaikai neprižiūrimi vargsta.
Ir kuo užaugs, nesunku numatyti.
Šiandien kaimas turtingesnis, civilizuotesnis,
bet doroviniu požiūriu smunka. Tai sovietizmo padariniai. Sovietmečiu
kolūkiuose mažai mokėjo. Tad kaip pragyventi? Žmonės ėmė vogti.
Vogė ir gėrė. Kad geriau sektųsi vogti, girdė reikiamus žmones.
Ir taip priprato ne tik vogti, bet ir girtuokliauti. Išmokę girtuokliauti
pirtelėse, įvairiose šventėse, aplaistymuose negali išsivaduoti
iš alkoholizmo ir dabar. Be to, kokią mato valdžią, ką reklamuoja
televizija. Jei seniau kartais apsieidavo krikštynose, net vestuvėse
be alkoholio, tai šiandien neapsieinama net laidotuvėse. Geria kasdien.
Kiekviename kaime yra pilstuko taškų, bet policija apie tai nežino.
Tad kokia ateitis mūsų laukia? Jau paaugliai mokykloje ne tik rūko,
bet ir išgeria, ir mokytojai nelabai ką gali padaryti. Svarbiausias
vaikų auklėtojas yra šeima. Deja, ne visos yra pavyzdingos.
Jei Lietuvoje yra skurdo, dėl to ne nepriklausomybė
kalta, o girtavimas ir tie, kurie tyčia kenkia nepriklausomybei,
ilgisi buvusių gerų laikų, nes jiems prie ruso buvo geriau.
Reikia gelbėti kaimą, mūsų doros šaknis. Kol kaimas neišsivaduos
iš girtavimo klampynės, nelaukime gero. Ir valdžia tuo turi būti
labiau suinteresuota. Mažiau žmonės girtaus mažiau bus avarijų,
vargo, asocialių šeimų, nusikaltimų. Mūsų gyvenimas, moralė, santykiai,
buitis gerės.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2006 XXI amžius
|