„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.12 (73)

2006-iųjų gruodžio 15 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Leiskime užgimti vaikeliui

Inesė RATNIKAITĖ

Mirties kultūra ieško vis naujų būdų įsigalėti mūsų visuomenėje, paveikti mąstymą, pakeisti gyvybės kultūros puoselėjamas vertybes. Net nesusimąstydami pradedame žaisti savo ir kitų gyvybėmis. Lietuvos šeimos centras ryžosi atkreipti visuomenės dėmesį į 1955 m. lapkričio 23 d. tuometinės valdžios priimtą įstatymą, kuris leidžia daryti abortą iki trijų mėnesių nėštumo. Iki šiol jis nėra nei uždraustas, nei pakeistas. Šiai akcijai pasirinkta negimusio kūdikio diena. Visoje Lietuvoje buvo organizuojami įvairūs renginiai. Šiaulių vyskupijos Šeimos centras, vadovaujamas Editos Gulbinienės, organizavo konferenciją „Leiskime užgimti vaikeliui“.

Konferencija vyko Šiaulių ligoninės Chirurginio korpuso salėje. Čia dirbančių medikų požiūris į konferenciją, anot Šeimos centro direktorės, buvo palankus. Susirinko tie, kuriems aktualus kūdikio gyvybės išsaugojimo klausimas.

Konferencijos metu perskaityti trys pranešimai. Psichologės Justos Petronienės pranešime „Nėštumo krizė – ką pasirinkti?“ pateikti įvairių tyrimų duomenys, kurie privertė susimąstyti. Pasirodo, apsispręsti rinktis abortą dažniausiai paskatina būsimoji močiutė – nėščiosios motina. 96 proc. apklaustų moterų pripažįsta, kad aborto darymas yra ne kas kita kaip žmogaus žudymas, tačiau vis tiek jį daro. Ši netektis, tvirtu psichologės įsitikinimu, skaudžiai keičia tiek moters, tiek vyro gyvenimą. Motinos kaltės jausmas yra pagrindinė priežastis feminizmo, teigiančio, kad moters kūnas yra vien moters nuosavybė. Vyrai pykčiu maskuoja įgytą nevisavertiškumo jausmą. Negalima likti abejingiems, nes dauguma moterų, psichologės teigimu, sulaukusios nors šiek tiek palaikymo, atsisako aborto.

Pranešimą „Ar žmogus turi teisę gimti?“ parengė Kaune esančių vienintelių Lietuvoje krikščioniškų gimdymo namų medikė. Ten dirbanti gydytoja Banga Kulikauskaitė – viena iš nedaugelio ginekologių, kuri net rezidentūroje griežtai atsisakė žudyti kūdikius ir nedarė abortų. Gydytojos teigimu, kiekvienas žmogus turi teisę gimti. Jeigu jis atėjo į pasaulį, nesvarbu, 90-čiai metų ar vienam mėnesiui, vadinasi, turi kažkokią misiją.

Kun. Ričardas Doveika kalbėjo apie slaptas tėvų žaizdas. Jo teigimu, abortą patyrusi moteris iš pradžių kaltina save, vėliau – aplinkinius ir galiausiai – Dievą, nes Jis atsiuntė jai kūdikį, kurį ji turėjo nužudyti. „Kūdikis nėra Dievo klaida“, – sakė kun. R.Doveika. Dievas klaidų nedaro. Tačiau mūsų klaidos gali turėti labai skaudžių pasekmių. Peržengus gyvybės ir mirties ribą, nebebūna taip, kaip buvo. Negalima tikėtis viską tiesiog pamiršti. Išpažintis – bene vienintelis slaptas tėvų žaizdas gydantis vaistas.

Konferencijoje dalyvavo, savo tėvus prisiminė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Jis buvo dešimtas vaikas šeimoje. Ganytojas sakė, jog kiekvieną kartą dėkoja savo jau mirusiems tėveliams už tai, kad gali džiaugtis gyvenimu. Jis suabejojo, ar išties gausių abortų priežastis – sunkios materialinės sąlygos. Ganytojas pasakojo, kaip jo tėveliai sunkiomis karo sąlygomis augino dešimt vaikų ir apie materialinius dalykus net negalvojo. Konferencijos metu buvo išsakyta nuomonė, kad didelį daromų abortų skaičių lemia ne galvojimas apie būsimą vargingą vaiko gyvenimą, o egoistiškumas, noras gyventi patogiai.

Konferencija susilaukė netikėtai didelio susidomėjimo. Gana aktyviai apie tai buvo diskutuojama interneto svetainėje delfi.lt. Šiaulių vyskupijos Šeimos centro direktorė sakė sulaukusi nemažai skambučių, pasiūlymų. Jie – akivaizdus įrodymas, kad kalbėti apie šias problemas – būtina. Planuojama panašią, tik mažiau mokslinę konferenciją pavasarį surengti moksleiviams ir studentams.

Šiauliai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija