Po paskaitos yra daugiau vilties

Kun. Robertas Skrinskas su mokiniais, daugelis kurių pasiryžo saugoti skaistybę

Visais kanalais skelbiama tragiška avarijų bei kriminalų statistika. Demografinė padėtis Lietuvoje kelia kaskart didesnį susirūpinimą. Jeigu kas iš esmės pamąsto apie kraupių faktų priežastis, dažniausiai padaro galutinę išvadą – tokioms tragiškoms pasekmėms nebus pabaigos, kol mokykla nesugebės auklėti moralių asmenybių, o šeima, jeigu dar tokia išliks ateinančiais dešimtmečiais, visų savo vertybių nestatys ant tradicinių katalikiškųjų vertybių pamato. Apskritai, kai šiandien oficialus visuomenės požiūris į gyvybę yra toks nepagarbus, dar galima tikėtis, kad išlipsime ir pasiekę dugną.

Viltį, kad ne viskas pražuvę ir dar įmanoma jaunų žmonių širdyse pažadinti atsakingą požiūrį į šeimą, gyvybę ir skaistumą, pažadino Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškojoje gimnazijoje su paskaita apsilankęs kunigas Robertas Skrinskas. Paskaitoje dalyvavo aštuntų-dvyliktų ir net šeštos klasės mokiniai. Čia pateiksiu keletą šeštokų minčių po susitikimo.

Deimantė: Man didžiausią įspūdį padarė tai, kad yra tiek daug vaikų pasaulyje, kurie miršta iš bado, ir mes, numesdami nesuvalgytą bandelę, pasitarnaujame kokio vieno vaikelio mirčiai iš bado.

Jomilė: Po šios paskaitos apsisprendžiau: abortams – ne, nes tai žmogaus žudymas. Supratau, kaip reikia labai saugoti ir tausoti kiekvieną gyvybę, nes vis dėlto ją esame gavę tik kartą.

Karolina: Man buvo baisu dėl to, ką gali padaryti alkoholis, kaip jis pakenkia, kad taip baisiai išsigimsta vaikai.

Živilė: Ačiū jums. Man visi tie parodyti vaizdai paliko didelį įspūdį ir aš supratau, kad pati to niekada nedarysiu. Daugiau tokių dalykų parodykite mokyklose.

Karina: Tie abortų vaizdai mane labai sukrėtė. Kaip baisu, kai žmonės nesusimąsto ir taip neatleistinai pasielgia. Juk tie negimę vaikai nekalti.

Ernesta: Aš supratau, kad negalima palikti neįgalių vaikų, negalima daryti abortų, žudyti mažų, negimusių vaikų.

Viktoras: Kunigas pasakė tiesą apie mūsų gyvenimą.

Kristina Š.: Mane labiausiai paveikė tai, kaip žmogaus kūną žaloja narkotikai ir alkoholis.

Kristina B: Stebiuosi kunigu, kad jis tiek daug žino apie tuos dalykus ir moka taip įdomiai apie viską papasakoti.

Antanas: Man padarė didžiausią įspūdį tai, ką su žmogumi padaro narkotikai.

Pranas: Mane labiausiai sujaudino abortai.

Edita: Man buvo žiauru visa tai matyti, žiauru, kad motinos atsisako savo vaikų. Iš kur jos žino, gal būtų buvęs labai protingas ir gražus vaikas.

Tomas: Mane labiausiai sujaudino tai, kaip baisiai žmogų pakeičia narkotikai.

Aš džiaugiuosi, jog mokiniai suprato, ir tikiuosi, kad savo širdelėse jie aiškiai pasiryžo stovėti gyvybės, o ne mirties pusėje. Jie suprato, kad jau vien aiškių principų turėjimas – niekada nevartoti narkotikų, nerūkyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu – saugo ir tausoja ne tik jų pačių ir aplinkinių gyvybę, bet ir garantuoja, kad jų palikuonys nebus pasmerkti baisiems išsigimimams.

Tikiu, kad vaikai ir jaunimas suprato, kaip labai abortas visu savo bjaurumu parodo nepagarbą užsimezgusiai gyvybei, tarsi tas mažas po mamos širdimi jau besivystantis žmogutis būtų didžiausias mūsų valdžios (jeigu ji tai įteisina įstatymais), gydytojų (jeigu jie to nelaiko žudymu) ir pačios mamos (nes ji sąmoningai tai sutinka daryti) priešas.

Tikiu, kad dauguma tų jaunų žmonių, kurie girdėjo šią paskaitą, prisidės kuriant tokią visuomenę, kuri tarnaus ne mirties, bet gyvybės kultūrai.

Nuteikia optimistiškai ir tai, kad beveik visi šeštokai pasirašė kunigo Roberto knygoje, pasiryždami saugoti savo skaistybę iki santuokos. Belieka viltis, kad jų pasiryžimą parems ir kiti bei paseks jų gražiu pavyzdžiu.

Jurgita RAUDYTĖ,
Telšių Vincento Borisevičiaus
katalikiškosios gimnazijos mokytoja,
ateitininkų kuopos globėja

© 2006 „XXI amžius“