„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.12 (73)

2006-iųjų gruodžio 15 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Alkoholio vartojimo politika Europoje priimtina ir Lietuvai

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Lietuva suvartoto alkoholio kiekiu pirmauja Europos Sąjungoje (ES). Dėl to patiriame daug tragedijų. Net ir pagal šį rodiklį „atsiliekančiose“ šalyse alkoholis sukelia daug problemų. Pačiame naujausiame leidinyje (2006 metų ataskaitoje Europos Komisijai) „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“, kurį parengė dr. Peteris Andersonas ir Benas Baumbergas, pateikiamos šiurpios alkoholio sukeltos pasekmės. Kasmet ES šalyse nuo besaikio alkoholio vartojimo sukeltų ligų miršta 195 tūkst. žmonių. Skaičiuojant pagal kitą metodiką, alkoholis sukelia ankstyvą mirtį arba negalią 12 proc. vyrų ir 2 proc. moterų. Alkoholio vartojimas ES šalyse užima trečią vietą iš 26 sveikatos rizikos veiksnių (atsilieka nuo tabako ir aukšto kraujospūdžio). Alkoholio sukeltų sveikatos sutrikimų gydymo kaštai siekia 17 milijardų eurų. Penki milijardai eurų išleidžiami piktnaudžiavimo alkoholiu ir priklausomybės nuo alkoholio pasekmėms gydyti ir prevencijai.

Nustatyta, jog 25 proc. jaunų vyrų ir 10 proc. jaunų merginų mirčių sietinos su alkoholiu. Vidutiniškai iš trijų mirtimi pasibaigusių autoįvykių, vienas būna dėl vairuotojo neblaivios būsenos. Statistiniai duomenys rodo, jog per metus dėl alkoholio autoavarijose žūsta 17 tūkst. žmonių, 27 tūkst. miršta per nelaimingus atsitikimus, 10 tūkst. žmonių nusižudo.

Vargu ar ką nustebinome, pažėrę šį skaičių margumyną. Visi suaugusieji žino siaubingas alkoholio pasekmes, tačiau blaiviu gyvenimo būdu nesižavi. ES daugiausia suvartojama alkoholinių gėrimų – per metus kiekvienam suaugusiam žmogui tenka 11 litų gryno alkoholio. Žinoma, jog 55 milijonai (15 proc.) yra abstinentai, tai yra visiškai nevartojantys alkoholinių gėrimų. Jeigu į tai atsižvelgtume, kiekvieno suaugusiojo išgerto alkoholio kiekis per metus būtų nebe 11, o 15 litų. Netenka stebėtis, jog kasmet priskaičiuojama net 23 milijonai europiečių (5 proc. vyrų, 1 proc. moterų), turinčių priklausomybę nuo alkoholio.

Alkoholis yra prekė, kurią galima pirkti laisvai. Tačiau tai ypatinga prekė. Jai, kaip ir kitoms prekėms, pagaminti reikalinga darbo jėga, ji duoda didelius pelnus gamintojams ir prekybininkams. Deja, už dailiomis etiketėmis papuoštų, gražiai parduotuvių lentynose išdėliotų butelių turėtų būti matomos ir čia trumpai aptartos alkoholio vartojimo pasekmės. Ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį į tai, jog su alkoholio vartojimu susijusi žala daro neigiamą įtaką Europos verslui, nes dėl to mažėja produktyvumas ir prarandami darbingi gyvenimo metai.

Jeigu daug geriantis žmogus turėtų valios sumažinti suvartojimo alkoholio kiekį arba visai liautųsi gėręs, pastebėtų sveikatos pagerėjimą sirgdamas kepenų ciroze, depresija ar kitomis lėtinėmis ligomis. Jeigu vyrai sumažintų išgeriamo alkoholio kiekį bent vienu litru, jų mirtingumas sumažėtų 1-3 proc. Sąmoningai sakome „turėtų valios...“. Tačiau valios nėra. Gali padėti tik valstybinė alkoholio politika.

Bene veiksmingiausia priemonė mažinant alkoholio vartojimą yra alkoholio rinkos reguliavimas. Gerų rezultatų duoda alkoholinių gėrimų kainų didinimas, jų pardavimo laiko ribojimas. Ataskaitoje prognozuojama: „Jei dėl alkoholio mokesčių padidinimo penkiolikoje senųjų ES narių alkoholio kaina būtų pakelta 10 proc., per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 900 mirčių ir būtų surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio...“ Ir dar: „Pasaulio sveikatos organizacija numatė prekybos alkoholiniais gėrimais trukmės sumažinimą 24 valandomis per savaitę. Pritaikius šį modelį ES, būtų išvengta 123 tūkst. negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus, o tokių priepuolių kaštais siektų 98 milijonus eurų“.

Pastebėta, kad reklama daro didelį poveikį alkoholinių gėrimų vartojimui. Uždraudus tokią reklamą, per metus būtų galima išvengti net 202 tūkst. negalios metų ir ankstyvų mirčių. Labai efektyvios išgėrusius vairuotojus drausminančios taisyklės.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje paaugliams reikėtų aiškinti apie neigiamą alkoholio poveikį organizmui. Nedaug duotų naudos vien amžiaus ribos nustatymas perkant alkoholinius gėrimus. Veiksminga priemonė – licencijos atėmimas iš prekybos įmonių, nepilnamečiams pardavinėjančių alkoholinius gėrimus.

Apskaičiuota, kad visas paketas alkoholio vartojimo politikos priemonių leistų per metus išvengti 1,4 milijono metų negalios ir ankstyvos mirties.

Kai kurios paminėtos priemonės jau pradėtos įgyvendinti ES šalyse. Daugiau nei pusėje Europos galioja teisiniai apribojimai alaus reklamai per televiziją, penkiose šalyse tokia reklama yra visiškai uždrausta. Stipriojo alkoholio reklama uždrausta 14 šalių. Keturios šalys 2004 metais apmokestino lengvus alkoholinius gėrimus. Dėl to sumažėjo jų suvartojimas.

Ataskaitos autoriai iš pateikto teksto padarė net penkiolika išvadų. Paminėsime tik kelias:

mVyriausybės yra atsakingos už rinkos reguliavimą ir joms yra naudinga tai daryti. Pavyzdžiui, alkoholio kainos padidinimas 10 proc. penkiolikai senųjų ES narių per pirmuosius metus leistų surinkti 13 milijardų eurų papildomų mokesčių;

mnematerialūs alkoholio vartojimo kaštai (apibūdinantys tai, kaip žmonės vertina kančias ir prarastus dėl alkoholio vartojimo gyvenimo metus) ES 2003 metais siekė 270 milijardų eurų;

mmažėjantis alkoholio suvartojimas nebūtinai lems darbo vietų praradimą ekonomikoje bendrai ir netgi gali neturėti didesnės įtakos kai kuriuose su alkoholiu susijusiuose ekonomikos sektoriuose, tokiuose kaip restoranai ir barai;

mpaskutiniajame XX a. dešimtmetyje daugelyje šalių suintensyvėjo alkoholio vartojimas tarp paauglių;

mEuropoje išliekantys alkoholio politikos skirtumai, tokie kaip skirtingi mokesčių tarifai, mažina šalių pajėgumą įdiegti efektyvias politikos priemones.

Ataskaita Europos Komisijai „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“ Lietuvoje buvo pristatyta tarptautinėje konferencijoje, vykusioje Vilniuje lapkričio 3-4 dienomis. Joje dalyvavo ir platų pranešimą perskaitė vienas ataskaitos autorių B.Baumbergas, Alkoholio tyrimų instituto (IAS, Jungtinė Karalystė) strategijos ir tyrimų vadovas.

Konferencijos priimtoje rezoliucijoje „Dėl alkoholio politikos“ vertinamos ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, pabrėžiama, kad „vyriausybinėms ir nevyriausybinėms mūsų šalių organizacijoms atsiveria galimybės efektyviau dirbti prevencijos darbą ir bendradarbiauti“. Taigi alkoholio vartojimo politika Europoje yra priimtina ir Lietuvai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija