Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus

Konferencija kvietė vienytis dėl blaivybės

Lietuvos Seime 2006 m. lapkričio 3-4 d. vyko tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“. Konferencija siekė informuoti Lietuvos alkoholio ir narkotikų prevencijos darbuotojus bei visuomenę apie naujas galimybes ir pavojus, pareikšti Lietuvos valdžios institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų bei tarptautinių organizacijų atstovų poziciją šiuo klausimu.

Renginį organizavo Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Narkomanijos prevencijos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklu NordAN ir Lietuvos visuomenine organizacija „Tėvai prieš narkotikus“. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos blaivybės organizacijų atstovai. Priimta bendra rezoliucija, taip pat Lietuvos dalyvių kreipimasis į mūsų Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką. Čia aptariamos kai kurios aplinkybės, lėmusios konferencijos dokumentų turinį.

Europa – daugiausiai alkoholio suvartojantis pasaulio regionas. Todėl Europos Komisija užsakė alkoholio problemų tyrimą, kurį 2006 metais atliko Didžiosios Britanijos alkoholio tyrimų institutas. Peteris Andersonas ir Benas Bambergas parengė išsamią ataskaitą „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“. Apie šio tyrimo rezultatus konferencijoje kalbėjo B.Baumbergas. Jo pranešimą papildė Norvegijos alkoholio ir narkotikų politikos tinklo ACTIS tarptautinio skyriaus direktorius Andersas Ulsteinas, nagrinėjęs temą „Ar Europa turi alkoholio politiką?“

2006 m. spalio 24 d. Europos Komisija, remdamasi ataskaitos išvadomis, paskelbė „Pranešimą spaudai dėl su alkoholiu susijusios žalos mažinimo Europoje“. Deja, kai kurios pareiškimo nuostatos teikia galimybių į visuomenės sveikatos reikalus kištis alkoholio verslui.

Pareiškime Komisija aiškina alkoholio vartojimo neigiamą poveikį sveikatai, kuris laikomas 195 tūkst žmonių mirčių per metus ES priežastimi. Nustato savo prioritetus: saugoti jaunus žmones ir vaikus, mažinti traumų ir mirčių skaičių dėl alkoholio kilusiose avarijose, užkirsti kelią alkoholio daromai žalai suaugusiesiems ir mažinti neigiamą poveikį ekonomikai, gerinti žalingo alkoholio vartojimo poveikio sveikatai suvokimą ir pan. Valstybėms narėms Komisija siūlo gerinti informaciją vartotojams, priversti griežčiau laikytis amžiaus apribojimų parduodant alkoholį, šviesti jaunimą ir tėvus, mažinti leistiną arba nustatyti nulinį alkoholio koncentracijos kraujyje kiekį jauniems ar nepatyrusiems vairuotojams bei profesionaliems vairuotojams ir pan.

Komisija mano, kad už savo alkoholio politiką atsakingos pačios ES narės. Komisija skatins ES narių bendradarbiavimą ir papildys jų veiksmus, finansuos projektus. Pasak konferencijos vedėjo NordAN pirmininko Gabrielio Romanaus, rengiant pareiškimą, Europos Komisiją jau pradėjo spausti alkoholio pramonės atstovai, todėl galutinis dokumento tekstas yra blogesnis negu ankstesni jo variantai (minėta įtaka pasireiškia frazėmis apie saikingą ir atsakingą gėrimą, „jaunų žmonių gėrimo įpročių stebėseną“). Visgi, jo nuomone, Europos Taryba turėtų pareiškimą priimti kaip pagrindą tolesniam tobulinimui. Tai įrašyta ir konferencijos rezoliucijoje.

2006 m. lapkričio 7 d. Taryba paskelbė savo išvadų dėl minėto Komisijos dokumento projektą. Taryba patvirtino sutinkanti su Komisijos nustatytomis prioritetinėmis alkoholio prevencijos kryptimis. Išvadų projekte skelbiamos ir tokios nuostatos, kurios papildo ir pagerina Komisijos pareiškimą.

ES Komisijos ir Tarybos sprendimų projektai sudaro galimybes šalių parlamentams ir vyriausybėms išleisti palankius žmonių sveikatai įstatymus, atitinkančius realią padėtį savo šalyse, nepaisant alkoholio pramonės siekių tęsti nežabotą žmonių girdymą. Anksčiau alkoholio pramonės verslininkai aiškindavo mūsų valdžiai, kad jiems nepalankūs įstatymai esą prieštarauja ES politikai, bet dabar Lietuvos Seimas ir Vyriausybė galės netrukdomi tobulinti alkoholį reglamentuojančius ir žmonių sveikatą apsaugančius įstatymus.

Lietuvos Vyriausybė turėtų parengti raštą Europos Komisijai, kuriuo pareikštų savo nuomonę dėl Komisijos dokumentų turinio tobulinimo. Visuomeninės organizacijos turi reikalauti, kad Seimas grąžintų į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą Seimo anksčiau panaikintas nuostatas, skirtas žmonių sveikatai nuo alkoholio apsaugoti. Lietuvos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė, savivaldybės bei visuomeninės organizacijos turi jau dabar susirūpinti, kaip gauti iš ES paramą alkoholio problemų prevencijai.

Dabartinis momentas nepaprastai svarbus ir Europos narkotikų politikai. Apie tai kalbėjo A.Ulsteinas. Šiuo metu Jungtinėse Tautose vyksta kova dėl pasaulio narkotikų politikos krypčių. 2008 metais JT Asamblėjos Specialioji sesija aptars JT narkotikų rezoliucijas. Šioms rezoliucijoms, skirtoms vaikų ir jaunimo sveikatai bei gyvybei nuo narkotikų apsaugoti, kyla pavojus, nes labai dideliais pinigais remiamas narkotikų legalizavimo judėjimas siekia pašalinti kliūtis narkotikams plisti. Todėl svarbu, kad kuo daugiau pasaulio šalių atsilaikytų prieš jų spaudimą. Ligi šiol Lietuvos Seimas prieš narkotikus (skirtingai negu prieš alkoholį) atsilaikė. Bet Seimas savo nusistatymą turi įtvirtinti įstatymais. Tai sudaro sąlygas Lietuvoje vykdyti prieštaraujančias JT konvencijoms „žalos mažinimo“ programas, kai narkotikai vartojami ne gydymo, o narkotinės būklės palaikymo tikslais (metadono ir švirkštų keitimo programos).

Be minėtų užsienio pranešėjų, konferencijoje kalbėjo Stokholmo apygardos (Švedija) politikas Rolfas Bromė, Švedijos nacionalinės asociacijos už laisvą nuo narkotikų visuomenę RNS atstovė Gun Nordin. Lietuvos pranešėjai buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo Sveikatos komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė, Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė, švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Algimantas Šimaitis, Vilniaus toksikologijos klinikos gydytojas Robertas Badaras, organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis.

Diskusijose dalyvavo Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas Juozas Kančys, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas Alfonsas Čekauskas ir draugijos narys gyd. Algirdas Mikalkevičius, „Caritas“ atstovė Tatjana Ščiurina, draugijos „Optimalietis“ pirmininkas Vladislavas Kondratovičius, šios draugijos narys Vasilijus Čepilovas, terapinės bendruomenės AGAPAO direktorius Vladimiras Karpovas, Joana Žibaitė ir kt.

Rengiant rezoliucijas, tarp užsienio ir Lietuvos atstovų nekilo jokių esminių nesutarimų ir dėl alkoholio, ir dėl narkotikų politikos. Vadinasi, būdami vieningi ir bendradarbiaudami su kaimynais Šiaurėje, galėsime užkirsti kelią tiems, kurie atneša mums narkotikų nuodus.

Konferenciją parėmė Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinis psichikos sveikatos centras, išvertęs į lietuvių kalbą ir perdavęs konferencijai 300 egzempliorių brošiūros „Peter Anderson ir Ben Baumberg. Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“. Tai minėto tyrimo santrauka.

Šiam renginiui labai tiko fotografo Rimaldo Vikšraičio paveikslų paroda „Vienkiemo Godos“. Nuotraukose menininkas pavaizdavo mūsų tautos tragediją – alkoholio sunaikintas Lietuvos kaimo sodybas ir jų žmones.

Jurgis Gediminas JAKUBČIONIS,
Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio valdybos narys,
visuomeninės organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ pirmininkas

© 2007 „XXI amžius“