„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.1 (74)

2007-iųjų sausio 19 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Jono Pauliaus II gyvybės kultūra

Gyvybės kultūros svarba

Ar popiežiaus Jono Pauliaus II atminimas mumyse jau pamažu blėsta ir eina į užmarštį? Žinoma, tokių retų asmenybių, kaip šis popiežius, įtaka išlieka ilgą, ilgą laiką, o kai kurių – niekada neištrinama iš istorijos. Nemažai istorikų pranašauja, kad šio popiežiaus įtaka išliks, o jo vardas visada bus minimas istorijoje.

Tačiau dabar mums dar tenka svarstyti ne apie Jono Pauliaus II išlikimą žmonių atmintyje, bet apie jo palikimą. Prabėgus vos vieneriems metams po jo mirties, jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI teigė, kad Jonas Paulius II yra sukaupęs „labai gausų palikimą, kuriuo Bažnyčia dar nepakankamai naudojasi. (…) Jis mums padeda būti tikra mūsų laikų ir ateities Bažnyčia“.

Tarp pačių svarbiausių to palikimo turtų, apie kuriuos Benediktas XVI užsimena, yra Jono Pauliaus II gyvybės kultūra. Tai jo daugelį metų užtrukusio šių laikų žmonijos stebėjimo vaisius, kurį jis atskleidė enciklikoje „Evangelium vitae“ („Gyvybės Evangelija“) 1995 metais. Jis rašė:

„Tokia šviesos ir šešėlių pilna situacija turėtų priversti mus aiškiai įsisąmoninti, kad esame milžiniško, dramatiško gėrio ir blogio, mirties ir gyvybės, „mirties kultūros“ ir „gyvybės kultūros“ konflikto liudytojai. Mes ne tik susiduriame su šiuo konfliktu, bet esame jo „viduje“: mes jame dalyvaujame ir esame neišvengiamai atsakingi už tai, kad apsispręstume besąlygiškai remti gyvybę“ (n. 28).

Kristaus vietininkas priminė mūsų didelę atsakomybę ir dėl to kvietė: „Kuo įtaigiausiai kreipiuosi į visus Bažnyčios narius, gyvybės tautą, stojančią už gyvybę, kad visi drauge galėtume pasiūlyti mūsų pasauliui naujus vilties ženklus ir dirbtume, ugdydami teisingumo ir solidarumo augimą, idant įsitvirtintų nauja žmogaus gyvybės kultūra, skirta kurti autentiškos tiesos ir meilės civilizaciją“ (n. 6).

Gyvybės kultūros kūrimas (atsveriantis vis didėjantį mirties kultūros įsigalėjimą) priklauso Jono Pauliaus II palikimui, kuriuo mūsų pastangomis Kristaus Bažnyčia taptų (Benedikto XVI žodžiais) šiuolaikine ir ateities Bažnyčia.

Nemažai žmonių mano, kad visu tuo Popiežius stengėsi vien priešintis šiais laikais plačiai paplitusiems abortams, vis labiau plintančiai eutanazijai ir pan. Tiesa, tai yra vienas svarbiausių jo tikslų, bet ne vienintelis. Pagrindinis tikslas, kuris taip aiškiai yra jo žodžiais apibrėžtas, yra „nauja žmogaus gyvybės kultūra, skirta kurti autentiškos tiesos ir meilės civilizaciją“, kuria būtų pasauliui pasiūlyta nauja viltis. Išnagrinėjus encikliką nesunku prieiti išvadą, kad Jonas Paulius II kviečia mus kurti tokią kultūrą, kurioje žmonės labiausiai vertintų Kūrėjo ir Atpirkėjo dovanojamą dvigubą gyvybę – tiek prigimtinę (žmogaus), tiek žmogų sudievinančią (Dievo vaiko). Išliekančią viltį žmonijai tegali teikti vien Dievo amžinojo gyvenimo užtikrinimas prieš žmogaus blogio sėjamą mirtį. Nėra kito kelio, tik vienas: reikia kuo daugiau tuo įsitikinusių žmonių, kurie kurtų Dievo vaikų gyvybe alsuojančią kultūrinę atmosferą.

Gyvybės kultūros iniciatyvinė grupė

Popiežiaus minimas konfliktas nedingo: yra aiškių požymių, kad jis tampa vis didesnis. Tad reikia dar ryžtingesnių pastangų kuriant gyvybės kultūrą. Niekada nebus per daug pastangų gyvybės kultūrai ugdyti ir Lietuvoje. Sulaukę ne vieno Lietuvos hierarcho pritarimo, mes, keli panašiai mąstantys žmonės, susibūrėme į Gyvybės kultūros iniciatyvinę grupę. Mūsų tikslai: 1) lietuvių tautoje – Lietuvoje ir išeivijoje – skleisti Jono Pauliaus II gyvybės kultūros idėją ir dvasią; 2) bendradarbiaujant su kitais, įvairiose srityse ugdyti tos kultūros daigus (nedubliuojame jau savo pozicijas užėmusiųjų veiklos, pavyzdžiui, sąjūdžio „Už gyvybę“).

Sieksime palaikyti ryšius su visais, kurie imasi panašios kultūrinės ir dvasinės veiklos. Norėdami susisiekti su mumis ir gauti informacijos, kreipkitės šiais adresais:

Kun. dr. Kęstutis A. Trimakas

2830 Denton Ct.

Westchester, IL 60154 JAV

trimkes@earthlink.net

arba

Dr. Eugenijus Danilevičius

M. Gimbutienės g. 6-77

3014 Kaunas, Lietuva

e.danilevicius@smf.vdu.lt

Prieš susiburiant į šią grupę, 2005-2006 metais buvo išspausdinti šie kun. dr. Kęstučio A.Trimako leidiniai: „Gyvybės kultūra, mirties „kultūra“ ir lietuvių tauta“, „Jonas Paulius II: gyvenimas, idėjos, veikla“, „Turėti gyvenimo apsčiai ir Kristuje gyventi ir kurti“. Šių trijų leidinių galima įsigyti Marijonų talkininkų centre, Laisvės al. 101a, Kaune.

Kun. dr. Kęstutis A.TRIMAKAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija