„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (75)

2007-iųjų vasario 9 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Metinis žygis už gyvybę Vašingtono gatvėmis

Mindaugas BUIKA

Į manifestacijas Vašingtone,
minint 34-ąsias aborto įteisinimo
metines, susirinko dešimtys
tūkstančių gyvybės gynėjų
iš visų Jungtinių Valstijų

Žygio už gyvybę dalyvė
iškėlusi savo mažametę
dukterį stovi šalia plakato,
kuriame pabrėžiama pagarba
kiekvienai gyvybei visuose
jos vystymosi tarpsniuose

Žygyje už gyvybę dalyvavo
įvairaus amžiaus, etninių
grupių ir visuomenės
sluoksnių amerikiečiai

Žygio už gyvybę galutinis
tikslas visada lieka
Aukščiausiasis Teismas,
kurio sprendimai gali nulemti
milijonų negimusių kūdikių likimą

Prie JAV Aukščiausiojo Teismo
piketuoja moterys, apgailėdamos
savo sprendimą daryti abortą

Nors demokratai pasižymi
liberalumu, tačiau ir jų atstovai
dalyvavo metiniame žygyje už gyvybę

Gyvybės gynėjų manifestacijoje
kalbas sakė jiems palankūs
Kongreso nariai. Kalba Atstovų
rūmų narys Ričardas Deboltas

„Tuoj pat uždrausti abortus“ –
reikalaujama plakatuose

San Francisko gatvėmis
žygiuoja 20 tūkst. gyvybės gynėjų

Aborto legalizavomo metinės
plačiai buvo minimos
ne tik sostinėje Vašingtone,
bet ir daugelyje kitų JAV
vietovių. Ekumeninės pamaldos
už gyvybę celebruojamos
Los Andželo Dievo Motinos katedroje

Nepaisant gausių žygio
už gyvybę dalyvių, tą dieną
piketavo ir grupelė aborto šalininkų

Pasaulio gyventojų akys dėl įvairių priežasčių dažnai nukrypsta į Jungtines Amerikos Valstijas: visos planetos gyvenimą veikiančių politinių batalijų, stipriausios ekonomikos, ryškiausių mokslo ir technologijos pasiekimų ar galingų karinių pajėgų, tiesa, dabar nelengvai atlaikančių islamiškojo terorizmo Artimuosiuose Rytuose spaudimą. Tuo tarpu tarptautinės gyvybės gynėjų bendruomenės žvilgsnis susikerta sausio antroje pusėje JAV rengiamose didžiausiose manifestacijose, kuriomis siekiama priminti dešimčių milijonų negimusių kūdikių patirtą tragediją dėl aborto įteisinimo. Šiemet sausio 22-osios – kaip tik tą dieną prieš 34 metus JAV Aukščiausiasis Teismas legalizavo abortą – žygio už gyvybę sostinės Vašingtono ir kitų miestų gatvėmis tema: „Privalu ginti lygias teises gyventi kiekvienam nekaltam žmogui nuo jo prasidėjimo. Jokių išimčių! Jokių kompromisų!“

Kardinolas aborto įteisinimą prilygino „nacionalinei tragedijai“

Kaip įprasta, žygio už gyvybę išvakarėse JAV katalikų pagrindinėje nacionalinėje šventovėje, Vašingtono Dievo Motinos katedroje, vyko visą naktį trukęs maldos budėjimas. Stebėtojai tvirtina, kad nė į vienas pamaldas Vašingtono katedroje nesusirenka tiek daug tikinčiųjų, kaip į šias vigilijos už gyvybę šv. Mišias. Gana šaltą žiemos pavakarę katedrą užpildžius dešimčiai tūkstančių maldininkų, tarp kurių daugiausia buvo jaunų žmonių, Eucharistijos aukai vadovavo ir homiliją pasakė Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Džastinas Rigalis, kuris yra JAV episkopato Gyvybės gynimo klausimų komiteto pirmininkas.

Homilijoje priminęs tą „didžiulę nacionalinę tragediją“, kurią atnešė aborto įteisinimas, – nuo 1973 metų Jungtinėse Valstijose nužudyta 45-50 milijonų negimusių kūdikių, – Bažnyčios hierarchas išreiškė ir padrąsinančią viltį dėl padėties gerėjimo. „Egzistuojančiame konflikte tarp gyvybės ir mirties, tarp gyvybės kultūros ir mirties kultūros mes matome kažką labai padrąsinančio, kas vyksta taip pat ir mūsų visuomenėje“, – sakė kardinolas Dž.Rigalis. Jis aiškino, kad pastaruoju metu Jungtinėse Valstijose atliktų abortų skaičius nuolat mažėja, ypač tarp nepilnamečių, kurie „išmintingai pasirenka susilaikymą iki santuokinio seksualumo aktyvumo“, dėl religinio ir moralinio įsitikinimo bei stengdamiesi išvengti lytiniu keliu plintančių ligų. „Būti laisvam nuo ligos, būti laisvam nuo ne laiku atsiradusio nėštumo baimės, būti laisvam nuo sudaužytos širdies – tai laisvė, kurios mes norime jauniems žmonėms ir džiaugiamės, kada taip atsitinka“, – pabrėžė Filadelfijos arkivyskupas.

Jis nurodė, kad antroji gyvybės gynėjų džiaugsmo priežastis yra tai, jog vis daugiau amerikiečių nebepalaiko neriboto aborto legalizavimo. Praėjusiais 2006 metais, pirmą kartą po to, kai 1973-iaisiais motinai leista naikinti jos įsčiose užsimezgusią gyvybę, JAV atliktos sociologinės apklausos parodė, kad daugiau kaip 50 proc. amerikiečių nebepalaiko aborto legalumo. „Vis daugiau mūsų piliečių svarsto aborto klausimą ir pripažįsta – pradedant nuo vidinio atsivertimo, – jog abortai ir tie įstatymai, kurie juos įteisina, yra radikalus blogis.“ Vis labiau stiprėja supratimas, kad tokia nepagarba žmogiškajai gyvybei ir orumui turi didžiulės žalos visai tautai su atitinkamomis pasekmėmis šaliai. Tokia yra ir Bažnyčios pozicija, kuri visada susirūpinusi negimusio kūdikio gerove ir reiškia „gilią užuojautą visiems tiems, kurie yra aborto paveikti“.

Prisiminti Jono Pauliaus II palinkėjimai

Kardinolas D.Rigalis taip pat griežtai pasmerkė vadinamąją „pasirinkimo laisvę“, nes tas asmuo, kuris ryžtasi abortui, nepatiria tikros laisvės. Laisvė ateina tik su gebėjimu atsigręžti į Dievą savo problemose, sunkumuose ir liūdesyje, priimant Jo atleidimą, gailestingumą ir išganomąją malonę. „Tie tampa tikrai laisvi, kurie pripažįsta tiesą apie padarytą blogį ir dar didesnę tiesą, kad Dievo gailestingumui arba Jo troškimui mus išgelbėti nėra jokių ribų. Jėzus pats mus moko: jūs pažinsite tiesą, ir tiesa jus padarys laisvus“, – tvirtino ganytojas.

Jis priminė Jungtinėse Valstijose vykdomos gyvybės politikos tarptautinį poveikį, išsakydamas popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, kai jis JAV lankėsi paskutinį kartą prieš aštuonerius metus. „Šiandien konfliktas tarp kultūros, kuri palaiko, ugdo ir celebruoja gyvybės dovaną, ir kultūros, kuri siekia ištisas grupes žmonių – negimusių kūdikių, nepagydomų ligonių, neįgaliųjų ir kitų – paskelbti „nenaudingais“, peržengia teisinės apsaugos ribas ir išsiplečia į bendrą socialinę erdvę“, – sakė tuomet Šventasis Tėvas. Būtent dėl šios priežasties ir to „didžiulio poveikio, kurį Amerika turi pasauliui“, amerikiečių apsisprendimas dėl gyvybės ar dėl mirties kultūros turi globalinių pasekmių. „Mano karšta malda yra už tai, kad per Dievo malonės darbą kiekvienos rasės, etninės grupės, ekonominio sluoksnio ir tikėjimo amerikiečių gyvenime Amerika priešinsis mirties kultūrai ir tvirtai bus gyvybės pusėje“, – sakė popiežius Jonas Paulius II, kai 1999 metais lankėsi JAV.

Kardinolas D.Rigalis priminė ir naują „didžiulį iššūkį“ vykstančioje kovoje už pagarbą žmogiškajai gyvybei, kurį sudaro embriono kamieninių ląstelių tyrimas. Jam atsvara yra iš suaugusio audinio gautų kamieninių ląstelių daug žadantis panaudojimas terapijoje, taip pat nauji atradimai, kai iš amniotinio skysčio gautos kamieninės ląstelės savo savybėmis yra artimos embrioninėms. Taip yra siūloma moralinė alternatyva žmogaus embrionams naikinti dėl abejotinos mokslo pažangos. „Brangūs bičiuliai, kaip ir senovės izraelitai, mes taip pat turime gebėti išgirsti Dievo įsakymą, kuris buvo aiškiai iškaltas ant Sinajaus kalno ir mūsų širdyse: „Nežudyk!“ – kvietė ganytojas į Vašingtono katedrą iš visų Jungtinių Valstijų gyvybės žygiui susibūrusius tikinčiuosius.

Kadangi tarp pastarųjų, kaip minėta, buvo daug jaunų žmonių, homilijos pabaigoje kardinolas D.Rigalis atskirai kreipėsi į juos, pabrėždamas, kad jie „yra pašaukti ypatingam vaidmeniui – sutelkti savo energiją gyvybės reikalui“. „Viešpats šaukia jus ir suteikia stiprybės. Bažnyčia ir tauta taip pat kviečia jus pakilti šiam iššūkiui“. Kaip ir ankstesnių, taip ir šiemetinio žygio už gyvybę programoje jaunimo atstovams buvo numatyti specialūs renginiai, kurie kartu su pamaldomis, liudijimais ir muzikiniais intarpais sausio 22 dieną vyko Vašingtono „Verizon Center“ sporto arenoje ir Konstitucijos halėje.

Vašingtono arkivyskupas už „naują viziją“

Po naktinio maldos budėjimo, kuriame buvo kalbamas rožinis ir kitos maldos, skaitoma Evangelija ir medituojama bei klausoma išpažinčių, prieš pradedant žygį už gyvybę sausio 22-osios rytą Vašingtono katedroje vėl buvo aukojamos šv. Mišios. Pamaldų celebracijai vadovavęs Vašingtono arkivyskupas Donaldas Vjuerlis savo homilijoje kvietė dalyvius radikaliai atmesti visas prievartos formas ir daugiau melstis, kad būtų nutrauktas abortų darymas. „Jeigu norime nutraukti prievartos ir mirties, kuri klesti mūsų gatvėse, mokyklose, šeimose ir bendruomenėse, spiralę, mums reikalinga nauja vizija, – kalbėjo ganytojas. – Mes turime suprasti ir viešai pareikšti, jog yra kažkas bloga mūsų visuomenėje, jeigu nelaukto nėštumo dramos ištiktai moteriai tegalime pasiūlyti tik abortą“.

Vašingtono arkivyskupas homilijoje pabrėžė, jog ši prievartos kultūra galės būti įveikta tik dvasine jėga, kurios veikimas nukreiptas į kiekvieno individo širdį. „Jėzus siūlo būdą – reiklų, bet vaisingą – pakeisti širdis per maldą“, – kalbėjo arkivyskupas D.Vjuerlis. Jis aiškino, kad atsakymą į tai, kodėl Bažnyčia taip atkakliai kovoja gindama žmogaus gyvybę, galima rasti atsigręžus į mūsų epochos istorijos vertinimą, kada „prezervatyvai yra atsakingiausi už esamą sunkią mūsų tautos moralinę būklę nuo vergijos dienų“. Žvelgiant į tokias praeities baisybes, kaip vergija, Antrojo pasaulinio karo konclageriai, stalinistinio komunizmo vykdytos žudynės arba šių dienų aborto atneštas infanticidas, galima stebėtis, kaip apskritai žmonės gali visur ir visada su tuo susitaikyti.

Todėl Bažnyčia, atmesdama visus argumentus, pateisinančius abortą, – kad ir kokios būtų skaudžios ir kankinančios aplinkybės, be abejonės, reikalaujančios kuo didesnės paramos, supratimo ir užuojautos, – „niekada negali pateisinti kūdikio nekaltos gyvybės atėmimo motinos įsčiose“, sakė ganytojas. Jis prisiminė, kaip anksčiau, lankydamasis vienoje Lotynų Amerikos šalies Peru motinystės ligoninėje, paėmė į rankas tik prieš dieną gimusį kūdikį, kuris stipriai įsikabino į jo pirštą. Tas kūdikis yra pamokantis pavyzdys Bažnyčiai ir visiems gyvybės gynėjams: daugybė aborto pražūčiai norimų pasmerkti negimusių kūdikių su visa savo jėga kreipiasi į juos, „nes mes esame vienintelis balsas, kurį jie turi kovoje už siekį rasti vietą, namus ir gyvenimą šiame pasaulyje.“

Prezidento Dž. Bušo pasiekimai ir raginimai

Žygio už gyvybę metu Vašingtone surengtose manifestacijose didžiausio dėmesio vėl susilaukė Jungtinių Valstijų prezidento Džordžo Bušo kalba, kurioje jis priminė savo pastangas įstatymiškai įtvirtinti gyvybės kultūrą, kartu paragindamas šalies piliečius aktyviau darbuotis šiam kilniam reikalui. „Visiems amerikiečiams svarbu prisiminti, kad mūsų Nepriklausomybės deklaracija skelbia, jog kiekvienas asmuo turi teisę į gyvenimą, laisvę ir laimės siekimą. Ji taip pat skelbia, kad šios teisės eina iš mūsų Kūrėjo ir kad vyriausybės yra suformuojamos, kad šias teises garantuotų visiems piliečiams, – sakė valstybės vadovas kalboje, kuri buvo tiesiogiai transliuojama manifestantams iš prezidento užmiesčio rezidencijos Kemp Deivide. – Mes tikime, kad kiekviena žmogaus gyvybė turi vertę, todėl meldžiamės už tą dieną, kada kiekvienas kūdikis bus svetingai priimtas į gyvenimą bei ginamas įstatymo“.

Iš įstatyminių aktų, priimtų negimusiai gyvybei ginti per pastaruosius šešerius metus, kai valdžioje yra prezidentas Dž.Bušas, minėtinas tėvų sutikimo reikalavimo, kai nepilnametė nori atlikti abortą, nutraukimas JAV vykdyto finansavimo užsienyje vykdomų abortų (demografinės kontrolės) programose, patraukimas išskirtinei atsakomybei už prievartą prieš nėščią moterį, vertinant tai kaip išpuolį prieš du asmenis, uždraudimas vėlyvųjų abortų, apsaugos garantavimas tiems kūdikiams, kurie gimsta nepaisant bandymo į juos pasikėsinti abortu. Dž.Bušo vyriausybė taip pat sustiprino finansavimą vadinamųjų „krizinio nėštumo“ programų, teikiančių pagalbą kūdikio laukiančioms motinoms, kurios yra atsidūrusios sunkioje materialinėje ir psichologinėje būklėje. Taip pat mokyklose skatinamas abstinencija grindžiamas seksualinis švietimas, kai jauni žmonės kviečiami laukti tikrosios meilės ir vengti ikisantuokinių seksualinių santykių.

Praėjusią vasarą prezidentas Dž.Bušas pirmą kartą pasinaudojo veto teise, atmesdamas Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo būtų išplėstas žmogaus embrionų kamieninių ląstelių tyrimo finansavimas, šio proceso eigoje sunaikinant pačius embrionus. „Taigi aš Kongresui daviau aiškiai suprasti, kad medicinos pažangos mes turime siekti vardan gyvybės, o ne jos sąskaita“, – manifestacijos dalyviams kalbėjo prezidentas. Jis taip pat kvietė nuolat prisiminti, kad „gyvybės kultūra negali būti sukurta vien tik įstatymais“, kad reikia atkakliai darbuotis dėl žmonių širdžių atsivertimo, kad būtų kreipiamasi į pačią sielos prigimtį. „Gyvybės šventumas yra įrašytas į visų vyrų ir moterų širdis“, todėl, nepaisant visų sunkumų ir iškylančių prieštaravimų, galutinė šio uždavinio sėkmė garantuota.

Parama senatoriui S.Braunbekui

Likus dvejiem Dž.Bušo prezidentavimo metams, gyvybės kultūros principų įtvirtinimo baruose iškils nemažai papildomų sunkumų, nes po lapkričio tarpinių rinkimų JAV Senate ir Atstovų rūmuose daugumą gavo liberalieji demokratai. Todėl daugelis jau žvelgia į 2008-uosius metus, kai bus renkamas Dž. Bušo įpėdinis bei kita dalis Kongreso. Sausio 22-osios žygyje už gyvybę dalyvavo ir plataus palaikymo susilaukė Kanzaso valstijai atstovaujantis senatorius respublikonas Semas Braunbekas, kuris nusprendė kelti savo kandidatūrą 2008 metų prezidento rinkimuose. Iš protestantizmo į katalikybę 2002 metais atsivertęs senatorius S.Braunbekas dabar yra vienas aktyviausių moralios politikos ir gyvybės kultūros skatintojų JAV didžiojoje politikoje.

„Mums reikia gyvybės kultūros, kuri gerbtų kiekvieną gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, – gyvybės žygio manifestacijoje kalbėjo senatorius katalikas. – Negimęs asmuo yra unikalus, yra šventas, yra nuostabus ir nusipelno apsaugos“. S.Braunbekas priminė, kad su žmona įsidukrino mergaitę iš Kinijos, kuriai grėsė abortas dėl toje komunistinėje šalyje vykdomos „vieno vaiko šeimos“ politikos. Senatorius sakė, kad už gyvybę reikia kovoti su tokia aukai atsidavusia širdimi, kaip jo dukros kinietė motina darė siekdama ją apsaugoti nuo aborto.

Kartu su kitais 20 katalikų vyskupų gyvybės žygyje dalyvavęs Kanzaso arkivyskupas Džozefas Naumanas po privataus pokalbio su senatoriumi S.Braunbeku žiniasklaidai sakė, kad „padėkojo jam už padarytą auką iškeliant kandidatūrą į valstybės vadovo postą“. Ganytojas sakė, kad Bažnyčiai „reikia tokių žmonių“, ir ji visapusiškai palaiko senatorių dėl tų vertybių, už kurias jis kovoja.

Nuotraukos iš JAV

katalikiškos žiniasklaidos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija