„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (75)

2007-iųjų vasario 9 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Kova už žmogaus gyvybę davė gerų rezultatų

Dr. Aldona Kačerauskienė

Grupė Lietuvos asociacijos
„Už žmogaus gyvybę“ narių
apsilankė pas kardinolą Audrį
Juozą Bačkį. Dešinėje –
doc. dr. Alina Šaulauskienė

Vos paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais, buvo įkurta Pasaulinės gydytojų federacijos (PGF) „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija. Lietuva buvo 92-oji narė. Tų metų lapkričio 24-ąją visose Lietuvos bažnyčiose skambėjo varpai negimusiems dar motinos įsčiose nužudytiems kūdikiams. Nuo 1955-ųjų iki šiol, kai buvo įteisinti abortai, tokių kūdikių priskaičiuojama iki pustrečio milijono. Tad 1990 m. lapkričio 24-oji laikoma PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos įkūrimo diena. Steigiamasis susirinkimas įvyko Sveikatos apsaugos ministerijoje. Jame dalyvavęs kun. Algirdas Paliokas kalbėjo: „Bažnyčia tvirtina, kad žmogaus gyvybė prasideda tuo pačiu metu, kai įvyksta dviejų ląstelių susijungimas. Tuo metu Dievas sukuria sielą. Gyvybė priklauso tik Dievui, žmogaus teisę į ją Jis yra apribojęs. Ir jokie nutraukimai, jokios eutanazijos nepasiteisino. Kas tuos dalykus praktikuoja, tas būna nubaustas. Motina, pakėlusi ranką prieš savo niekuo nenusikaltusį, negalintį apsiginti vaiką, padaro baisią nuodėmę. Abortu pažeidžiama Dievo teisė; abortas niekada neišsprendžia problemos, tik sukelia naujų. Ten, kur žudoma negimusi gyvybė, ir visa visuomenė būna žiauri, ten gyvuoja smurtas, netolerancija, melas, terorizmas, žmogaus teisių pažeidinėjimas, vyksta dehumanizacija, visa tauta smunka žemyn“. Išrinkta pirmąja Lietuvos asociacijos pirmininke dr. Auksė Narvilienė tąkart pastebėjo: „Lietuvoje dar turime iš senų laikų paveldėtą skaistos ir doros išlaikymo palikimą. Tai gali padėti mūsų tautai išeiti iš tamsos. Reikia mokyti jaunimą sąmoningai laikytis didžiojo moralės įstatymo“.

1991 metų pavasarį Vilniuje buvo surengtas pirmasis tarptautinis kongresas „Už gyvybę ir šeimą“, kuriame Džonas ir Evelina Bilingsai, atvykę iš Australijos, kelias valandas pasakojo apie natūralų šeimos planavimą. Minint popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimo 25-erių metų sukaktį, Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Šeima ir atsakomybė“. 1994 metų rugsėjo pabaigoje Tarptautinių šeimos metų proga Vilniuje surengtas kongresas „Meilė, šeima, gyvybė“.

Nuo 1995-ųjų Lietuvos asociacija kasmet surengia po dvi konferencijas žmogaus gyvybės vertės, orumo ir neliečiamumo tematika. Kone kasmet paskelbiami kreipimaisi į LR Seimą, Vyriausybę, Prezidentą ir Lietuvos visuomenę.

Asociacija kreipėsi į Lietuvos Vyskupų Konferenciją su prašymu pradėti minėti gyvybės dieną. Nuo 1998 metų paskutinį balandžio sekmadienį švenčiama Pasaulinė gyvybės diena. Pasaulinės ligonių ir gyvybės dienos 2006 metais LR Vyriausybės kartu su Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijomis paskelbtos atmintinomis dienomis.

Lietuvos asociacijos iniciatyva statomi paminklai visoje Lietuvoje. Jie išreiškia svarbiausias asociacijos nuostatas. 1992 metais pastatytas kryžius negimusioms gyvybėms atminti Kryžių kalne, 1994 metais PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos garbės nario kun. Roberto Skrinsko iniciatyva pastatyti tokie paminklai Jurbarke, Kaune, Taikos kalnelyje, Domeikavoje ir Lapėse. 1998-aisiais PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija pastatė paminklą negimusiems kūdikiams senosiose Rasų kapinėse (skulptorius V.Kančiauskas). Nuo 2000 metų Vilniaus universiteto Moterų klinikos kiemelį Antakalnyje puošia dekoratyvi skulptūra „Motinystė“, pastatyta gydytojo Rimvydo Sidrio (JAV) lėšomis. Skulptūros autoriai – prof. Leonas Žuklys ir doc. Gediminas Žuklys, architektė – Lada Markejevaitė.

PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos padaliniai yra ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Veikia Hipokrato priesaikos komitetas, jaunimo ir vaikų sekcija, R.Folero sekcija.

Į asociaciją stoja nauji nariai. Dabar jų yra apie tris šimtus. Jeigu juos pabandytume suskirstyti profesijomis, daugiausia būtų gydytojų. Taip pat yra mokytojų, dvasininkų, žurnalistų. Asociacijos veiklai pritaria ir remia Bažnyčios hierarchai: kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas ir kt.

Asociacijos veikla išsiplėtė. Dabar dirbama pagal keturias programas. Tai Hipokrato priesaikos atnaujinimas ir įgyvendinimas Lietuvoje. Hipokrato priesaika PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos iniciatyva Lietuvoje atnaujinta 1997 metais. Ją pasirašė 42 profesoriai, habilituoti medicinos daktarai; prisiekė per tris tūkstančius Lietuvos medikų – absolventų ir gydytojų. Pirmasis šios priesaikos punktas skelbia: „Visas mano gyvenimas tebūnie skirtas tarnauti žmonijai. Saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą“. Priesaika baigiama žodžiais: „Tepadeda man Dievas!“

Medicinos humanizavimas, įsipareigojimas teisingumui ir atsakomybei – tai antroji programa. Asociacijos iniciatyva 1997 metais išleista „Sveikatos apsaugos darbuotojų chartija“ (Vatikanas, 1995 m.). Šis kodeksas lietuvių kalba yra indėlis į medicinos moralės lobyną. 2003-iaisiais išleista šio moralės kodekso antroji laida.

Vaisingumo pažinimo ir natūralaus šeimos planavimo mokymas (NŠP) – trečioji programa. Vilniuje ir Kaune veikia nuolatiniai NŠP kursai, kuriuos lanko jaunos šeimos. Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų šeimos centruose kartu su PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos nariais ruošiami NŠP mokytojai. Prie asociacijos skyrių įkurti vaisingumo pažinimo kabinetai, išleista knygų ir bukletų vaisingumo pažinimo tematika.

Per daugelį metų paaiškėjo, kad abortai ne tik neišsprendžia problemų, bet jas pagilina ir sukelia naujų. Tėvus, nužudžiusius savo dar negimusius kūdikius, anksčiau ar vėliau pradeda kamuoti moralinės kančios. Asociacija teikia pagalbą poabortinio sindromo atvejais.

Asociacijos nariai parašė ir išleido ne vieną knygą. Ilgokame autorių sąraše vis kartojasi PGF Lietuvos asociacijos pirmininkės doc. Alinos Šaulauskienės pavardė. Jos parašytos knygos „Hipokratas vėl su mumis“ (1997), „Rachelės rauda“ (1998), „Vaisingumo pažinimas ir valstybinė šeimos politika“ (1998), „Gyvybės šauksmas XX-XI amžių sandūroje“ (2004) paplito visuomenėje. Didelio susidomėjimo sulaukė į lietuvių kalbą išversta prancūzų autoriaus R.Folero knyga „Meilės knyga“.

Iš to, kas pasakyta, aiškėja svarbiausios asociacijos nuostatos: žmogaus gyvybės ir jos neliečiamumo apsauga nuo pradėjimo iki natūralios mirties, taip pat pagarba žmogiškajam orumui, abortas negali būti šeimos planavimo priemonė. Šeimos planavimas vykdomas tik natūraliais vaisingumo pažinimo metodais; žmogaus apvaisinimas mėgintuvėlyje yra nusikaltimas individui; eutanazija yra grubus nusikaltimas humanizmui; gyvybės skleidimas visuomenėje. Taigi šios nuostatos sutampa su Katalikų Bažnyčios nuostatomis.

Pakalbinome PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkę nuo 1996 metų doc. dr. A.Šaulauskienę. Ji sakė: „Dar 1989 metais vykusiame VI Lietuvos gydytojų suvažiavime mes, akušeriai-ginekologai, nutarėme kurti kovos su abortais asociaciją dar nežinodami, jog bus kuriama PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija. Šešiolika metų kovojome už katalikiškas nuostatas. Iš pradžių buvome apšauktos davatkomis. Dabar taip mūsų niekas nebevadina. Visuomenėje įsitvirtino nuomonė, kad abortas – tai blogis. Kova už žmogaus gyvybę davė gerų rezultatų. Už tai esu dėkinga daugeliui. Pirmiausia vicepirmininkei gyd. Janinai Tartilienei, nuo pat pirmosios asociacijos dienos dirbančiai kartu, vicepirmininkei dr. Giedrei Žilinskienei ir kitiems aktyviems asociacijos nariams. Dėkojame žurnalo „Sveikata“ redakcijai, kuri mus prieš dešimt metų priėmė po savo stogu ir suteikė būstinę“.

Asociacija turi savo ateities viziją. Tai artėjimas prie gyvybės kultūros be negimusios gyvybės naikinimo; tvirta, darni ir gausėjanti Lietuvos šeima, teisingai vertinanti vaisingumo dovaną; humaniška medicina – ištikimybė etiniams principams, pasirenkant gydymo priemones ir elgsenos būdus, kuriuose įsikūnijo tarnystė gyvybei. Šiomis temomis bus rengiamos konferencijos, rašomos knygos ir straipsniai. Ateinančių metų darbo programoje numatoma dar viena kryptis – tai paplitusių mūsų visuomenėje moralinių civilizacijos ligų analizė, prevencija ir gydymas.

Palinkėkime sėkmės žmonėms, dirbantiems visų mūsų labui be jokio atlygio.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija