Kova už gyvybę Fatimos žemėje

Mindaugas BUIKA

Fatimos Dievo Motinos šventovė

Prieštaringi referendumo rezultatai

Portugalijoje surengtas referendumas dėl aborto legalizavimo susilaukė plataus Bažnyčios ir gyvybės gynėjų dėmesio ne tik šioje katalikiškoje šalyje – iš 10 mln. jos gyventojų 94 proc. yra katalikai, – bet ir pasaulyje. Iki šiol Portugalijoje, kaip ir Lenkijoje, Airijoje bei Maltoje, galioja tvirčiausi negimusią gyvybę ginantys įstatymai: abortą iki dvyliktos nėštumo savaitės galima atlikti tik išprievartavimo, incesto, vaisiaus apsigimimo arba grėsmės moters gyvybei ir sveikatai atvejais. Už neteisėto aborto atlikimą gresia kalėjimo bausmė tiek motinai, tiek ir negimusį kūdikį nužudžiusiam gydytojui.

Pagal vasario 11 dieną surengto referendumo nuostatas, abortas būtų visiškai legalizuotas iki dešimtos nėštumo savaitės. Už tai pasisakė 59,2 proc. referendumo dalyvių, tačiau šie rezultatai nėra juridiškai įpareigojantys, nes nebuvo pasiektas privalomas dalyvavimo nacionalinėje apklausoje kvorumas. (Referendume dalyvavo 43 proc. balso teisę turinčių portugalų, o referendumui galioti reikia bent 50 proc.). Vis dėlto dabar Portugaliją valdanti socialistų vyriausybė yra pasirengusi inicijuoti aborto legalizavimo įstatymo svarstymą šalies parlamente, kur socialistai koalicijoje su komunistais po 2005 metų rinkimų turi absoliučią 121 deputato daugumą. (Portugalijos parlamente iš viso yra 230 deputatų vietų.) Kaip ir reikėjo manyti, Portugaliją dabar valdanti socialistų ir komunistų koalicija balsavimą dėl abortą legalizuojančio įstatymo priėmimo šalies parlamente surengė būtent kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną.

Tuo norėta pabrėžti jų ideologinė nuostata, kad suteikiama galimybė žudyti įsčiose pradėtus kūdikius būtų moters „didžiausias išlaisvinimas“. Kad visiškai įsigaliotų, parlamentarų daugumos balsais patvirtintas įstatymas turi būti per 20 dienų Portugalijos prezidento ratifikuotas. Prezidentas turi ir veto teisę, kuria pasinaudoti jį ragina gyvybės gynėjai.

Portugalijos premjeras Žozė Sokratesas sakė, kad aborto įstatymo reforma bus padaryta, nes referendume už tai pasisakė „aiški dauguma“ politiškai aktyvių gyventojų.

Tačiau šalies pagrindinė gyvybę ir šeimos tradicijas ginanti organizacija „Actio Familia“ savo pareiškime pabrėžė, jog tai, kad dauguma balso teisę turinčių žmonių susilaikė nuo dalyvavimo referendume, patvirtina, kad portugalai yra nusistatę prieš aborto įstatymo liberalizavimą. Tuo tarpu socialistų vyriausybės apsisprendimas legalizuoti negimusių kūdikių žudymą rodo, kad ji tapo „įkaite tos radikalios ideologinės mažumos, kuri bet kuria kaina stengiasi šaliai primesti teisines normas, kurios priešingos visuomenės krikščioniškai moralei“, teigiama „Actio Familia“ pareiškime, kuriame pabrėžiamas poreikis toliau mobilizuoti tikinčiųjų bendruomenę prieš tuos „naujosios moralės“ strategų kėslus.

Portugalijos vyskupų analizė

Portugalijos vyskupai, analizuodami minėto referendumo rezultatus, kuriame, nors dalyvavimas nebuvo pakankamas, bet dauguma balsavusiųjų pritarė galiojančio aborto įstatymo reformai, pažymi, jog tai atspindi kultūros pokyčius, sąlygotus laicistinės žiniasklaidos ir perdėto individualizmo. Įdomu pastebėti, kad vasario 11-osios referendumas buvo jau antroji nacionalinė apklausa dėl aborto Portugalijoje pastarąjį dešimtmetį. 1998 metais taip pat tuomet valdžiusių socialistų surengtame referendume 51 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš aborto įstatymo liberalizavimą. Po referendumo rezultatai taip pat buvo paskelbti negaliojančiais, nes apklausoje dalyvavo tik trečdalis balso teisę turinčių portugalų.

Anot vyskupų, naujojo referendumo išdavos patvirtina plėtrą „kultūros, kuri jau nėra persmelkta fundamentalių etinių vertybių, kurios turi įkvėpti prasmingus įstatymus, ginančius žmogiškosios gyvybės nepažeidžiamumą“, kas yra įtvirtinta ir Portugalijos konstitucijoje. Pareiškime, kurį pasirašė Portugalijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Bragos arkivyskupas Žoržė Fereira da Košta Ortiga, tarp priežasčių, nulėmusių referendumo rezultatus, pirmiausiai nurodoma „žiniasklaidos globalizuota įtaka mąstymo būdui ir viešosios nuomonės tendencijos“. Taip pat pažymėtas intelektualinės formacijos stygius švietimo sistemoje, kai neretai apeinami gyvenimo prasmės ir žmogiškosios būties klausimai.

Ganytojai nurodo perdėtą individualizmą naudojantis turima laisve bei ieškant tiesos, kuri taip pat veikia asmenų sąžines. Svarbi priežastis yra reliavitizacija vertybių ir principų, kuriais grindžiamas žmonių ir visuomenės gyvenimas, teigiama dokumente, kurį portugalų vyskupai priėmė susirinkę Fatimos Dievo Motinos šventovėje aborto rezultatams aptarti. Jų įsitikinimu, reikia permąstyti pastoracinių veiksmų planą naujoje socialinėje situacijoje, ypač kreipiant dėmesį į jaunimo bei šeimų sielovadą. „Kūrybingumas ir ryžtingumas“ dabar ypač svarbūs Bažnyčios misijai įgyvendinti bei ištikimybei Evangelijos tiesoms išsaugoti.

Ganytojai taip pat priminė, kad bet koks aborto legalizavimas nepadaro jo moraliai teisėtu: abortas, kaip negimusio kūdikio žudymas, yra mirtina nuodėmė, išskyrus tuos retus atvejus, kai nėštumas ir gimdymas kelia realią grėsmę motinos gyvybei. „Apsisprendimas daryti abortą dažniausiai sukelia didelį sielvartą ir kančią, – rašo vyskupai. – Kūdikis, į kurį iš pradžių žiūrima kaip į problemą, dažnai tampa savuoju gyvenimu, padeda ją ir išspręsti“. Daugelis abortus dariusių moterų vėliau pripažįsta, kad dabar jau nedarytų tokio klaidingo veiksmo. Ganytojai siūlo padėti toms moterims atsiverti, kad jos pokalbiuose apmąstytų tokio sprendimo blogį, ir tai būtų pamoka kitiems. „Bažnyčia visada liks ištikima savajai misijai, skelbdama Gyvybės evangeliją ir smerkdama keliamą grėsmę kiekvieno žmogiškojo gyvenimo orumui“, – teigia vyskupai, baigdami savo kreipimąsi.

Gyvybės gynėjų aktyvumas

Nors pagal turimą statistiką Portugalija yra viena katalikiškiausių Europos šalių, tačiau tikėjimo praktika yra smukusi ir tik apie 30 proc. katalikų reguliariai dalyvauja sekmadienio pamaldose. Portugalija garsėja Fatimos Dievo Motinos šventove, taip pat toje šalyje yra žymus antiklerikalizmas bei marksizmas, vaidinę svarbų vaidmenį XX amžiaus politiniame gyvenime. Po vadinamosios 1974 metų revoliucijos Portugalijos katalikų vyskupai kiek galėdami stengėsi susilaikyti nuo žymesnių politinio ir socialinio pobūdžio raginimų tikintiesiems. Kartu silpnėjant ir katalikų įtakai šalies visuomenės gyvenime.

Taip pat ir rengiantis vasario 11-osios referendumui dėl aborto įstatymo liberalizmo Portugalijos vyskupų konferencija tiesiogiai neskatino kunigų savo pamoksluose aiškinti žmonėms, kaip jie turi balsuoti gyvybiškai svarbaus nacionalinio plesbicito akivaizdoje, tai palikdami atskirų dvasininkų ir katalikiškų gyvybės gynimo grupių iniciatyvoms. Kai kurių jų paraginimai buvo labai stiprūs: pavyzdžiui, Portugalijos sostinės Lisabonos arkivyskupas (patriarchas) kardinolas Žozė da Krusas Polikarpas abortą pavadino „pasibjaurėtinu nusikaltimu“ ir „išpuoliu prieš civilizaciją“, o vienos parapijos klebonas kanauninkas Tarcizijus Fernandesas Alvešas perspėjo tikinčiuosius, kad balsuodami „taip“ referendume jie „ automatiškai užsitraukia automatinę ekskomuniką“.

Katalikiškos pasauliečių gyvybės gynimo grupės taip pat išplatino milijonus atsišaukimų, kuriuose skelbiama, kad Fatimos Dievo Motina „verkia dėl tūkstančių nekaltųjų, kurie per abortus praranda savo gyvybes dar net prieš pirmąjį krykštelėjimą“. Sausio 28 dieną, likus dviem savaitėms iki referendumo, gyvybės gynėjai buvo surengę „žygį už gyvybę“ Lisabonos gatvėmis, kuriame dalyvavo beveik 20 tūkstančių žmonių. Demonstrantai nešė vėliavas ir plakatus su reikalavimais saugoti žmogiškąją gyvybę kiekviename jos tarpsnyje – nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Tose manifestacijose buvo džiugiai sutikti skaitomi solidarumo laiškai portugalams iš gyvybės gynėjų grupių, veikiančių Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Mirties kultūros šalinininkų pastangos

Kaip rodo referendumo rezultatai, šių herojiškų gyvybės gynimo sąjūdžio pastangų nepakako atremti stipriai ir apgaulingai Portugalijos socialistų vyriausybės kampanijai už negimusių kūdikių žudymo įteisinimą, ypač kada jos pusėje buvo laicistinė žiniasklaida tiek šalyje, tiek ir užsienyje. Aborto legalizavimas „nuties kelią teisingumo ir teisingesnei bei humaniškesnei Portugalijai“, skelbė savo antikrikščioniškomis nuostatomis garsėjantis „BBC News“ žinių kanalas, paniekindamas prigimtinį Bažnyčios mokymą apie šventą teisę į gyvybę, kaip pagrindinį visų kitų žmogaus teisių šaltinį. Vėliau kai kurios tarptautinės „abortų teisių“ bei feministinės organizacijos pripažino, kad portugalų spaudoje buvo publikuojama jų užsakyta ir dosniai finansuojama medžiaga, kurioje buvo aktyviai remiamos socialistų vyriausybės nuostatos.

Mirties kultūros skatintojų išskirtinis dėmesys Portugalijai yra suprantamas: juk jeigu abortas nebus legalizuotas dabar, tai jis niekada nebus legalizuotas dėl bendrųjų nepakantumo gyvybės naikinimui stiprėjimo tendencijų. Nors bandoma įteigti, kad abortą draudžiančios katalikiškos Europos valstybės – Portugalija, Lenkija, Airija ir Malta – yra neva atsidūrusios vis labiau sekuliarėjančio kontinento „periferijoje“, tačiau kaip tik dabar aktyvėja diskusijos dėl aborto suvaržymo poreikio tokių „priešakinių“ šalių visuomenėse, kaip Didžioji Britanija ir Vokietija. Jau nekalbant apie Jungtines Amerikos Valstijas, kur visos pastarojo meto apklausos patvirtina, kad visuomenės dauguma yra nusistačiusi prieš nevaržomą abortą ir nekantriai laukiama atitinkamų įstatyminių bei teisinių sprendimų.

Ypač piktina vis dar vyraujanti pažiūra į abortą žiūrėti kaip į šalies ar šeimos narių skaičiaus reguliavimo priemonę tuo metu, kai Vakarų pasaulis yra atsidūręs sunkioje demografinėje krizėje. Taip pat ir pačioje Portugalijoje jau prieš 20 metų gimstamumo rodikliai tapo žemesni nei reikalingi tėvų kartai atstatyti ir dabar nukrito tik iki 1,46 vaiko vidutiniškai vienai moteriai. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jau apie trečdalis portugalų bus vyresni nei 65 metų amžiaus (dabar 17 proc.), ir vidutinis šalies gyventojų amžius sudarys 54 metus (dabar 38 metai).

Portugalijos gyvybės gynėjai klausia: ar tokioje situacijoje, kai gimstamumas savižudiškai žemas, dar galima pateisinti aborto legalumą atmetus visus moralės principus? Todėl jie nenuleidžia rankų ir stengiasi kovoti prieš aborto įstatymo įsigaliojimą apeliuodami į šalies prezidento Anibalo Kavako Silvos galimybę pasinaudoti turima veto teise. Visada reikia prisiminti prieš 90 metų Fatimoje apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos pažadą: „Galiausiai mano Nekalčiausioji Širdis triumfuos“.

© 2007 „XXI amžius“