„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (76)

2007-iųjų kovo 16 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Gydytojo patirtis „Pro vita“ judėjime

Dr. Antunas Lisecas su Kroatijos
vaikais. Jo rankose – dukra Jacinta

Kroatijoje, Vetovo mieste, gyvenantis Antunas Lisecas yra katalikas, medicinos daktaras, chirurgas, aktyvus pasaulinio judėjimo „Pro vita“ dalyvis. Vedęs. Augina du vaikus, rugpjūtį laukia gimstant trečio vaikelio. Mokykloje aštuonerius metus mokėsi rusų kalbos. Jau 23-ejus metus visuomeniniais pagrindais moko žmones gerbti gyvenimą, sveikatą, moralines ir šeimos vertybes. Prieš dvejus metus lankėsi Lietuvoje, yra pažįstamas su daugybe piligrimų iš Lietuvos, kurie 1990 metais keliavo į Medžiugorję. Tada Zagrebe juos vaišino ir skaitė paskaitas apie medicinos etiką. Tarp jų buvo daug medicinos darbuotojų. Daug lietuvių dalyvavo ir kongrese už gyvybę ir šeimą, vykusį 1990 metais Kroatijoje. Tie lietuviai buvo atvykę autobusu.

1991 metais Kroatijoje dr. Antunas Lisecas išspausdino tūkstančius lietuviškų brošiūrų prieš kontracepciją ir abortus ir jas nemokamai siuntė į Lietuvą. Siūlome interviu su šiuo gydytoju.

 

Antunai, prašom papasakoti apie pasaulinio judėjimo „Pro vita“ atsiradimą. Kur ir kada jis gimė? Kaip greitai plinta kitose šalyse? Ar pasaulyje daug žmonių į jį įsitraukę?

„Pro vita“ lotynų kalba reiškia „Už gyvybę“. Vadinasi, tai pagarba žmogaus sielos gyvenimui, sielos, kurią reikia gelbėti, kad ji patektų į dangų ir ten amžinai gyventų. Kartu tai ir pagarba gyvybei ir kūno sveikatai.

Taigi reikia vengti bet kokios nuodėmės ir taip elgtis su savo ir svetimo žmogaus sveikata, kad niekaip nepakenktum. Reikia atrasti, puoselėti ir naudoti savo talentus, kad būtų išsaugota sava ir svetima sveikata ir gyvenimas, kad išliktų moralinės ir šeimos vertybės kartu su amžinais krikščioniškais principais. Dabar jums jau nesunku suprasti, kad judėjimas „Pro vita“ kiekvienoje šalyje turi būti krikščioniško gyvenimo būdo dalimi. Taip ir buvo nuo pat krikščionybės pradžios.

Istorija pateikia daug faktų apie žmones, kurie tapo ir tampa vienuoliais, vienuolėmis ir dvasininkais tam, kad galėtų gelbėti žmonių sielas. Taip gimė daugelis ordinų: kad rūpintųsi žmonių sveikata ir gyvenimu, kad auklėtų ir maitintų vaikus, likusius be tėvų, vaikus iš gatvės ir pan. Dabartiniai krikščionių judėjimai „Už gyvybę“ panašūs į ordinus, bet jų nariai dažniausiai būna pasauliečiai, kurie bendradarbiauja su kunigu ar vyskupu arba dirba jų dvasiškai vedami.

Yra „Pro vita“ („Už gyvybę“) judėjimų, kuriems priklauso nekrikščionys. Bet tie judėjimai rūpinasi ne tokiomis plačiomis problemomis.

Kokie pagrindiniai šio judėjimo tikslai? Kokiais principais jis remiasi?

Pirmiausia, judėjimo „Už gyvybę“ veikla turi remtis šiais principais: krikščioniškos pozicijos liudijimas apie gyvenimą ir žmogaus sveikatą, apie santuoką, seksualinius santykius ir šeimą. Pagalba siekiant, kad taptų plačiai žinomi Katalikų Bažnyčios dokumentai šiomis temomis, kaip antai: „Casti Conubii“, „Humanae Vitae“, „Donum Vitae“, „Familiaris Consortio“ ir pan.

Antra, auklėjimo, maldos ir kiti darbai prieš šias nuodėmes: kontracepciją, sterilizaciją, dirbtinį apvaisinimą, negimusių vaikų žudymą, eutanaziją, seksualinius santykius prieš santuoką ir be santuokos, pornografiją, homoseksualizmą, amoralią, nuodėmingą vadinamąją „seksualinę edukaciją“ ir pan.

Būtina pastebėti ir krikščioniškomis priemonėmis spręsti kitas problemas: atidėliojimą kurti šeimą arba santuokos vengimą be rimtų priežasčių; blogus santykius tarp šeimos narių: meilės trūkumą, psichinį ir fizinį žalojimą; badą ir skurdą; rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą, nesveiko maisto vartojimą; avaringumą keliuose (sukelia daug traumų); nepagarbų elgesį su senais žmonėmis ir sunkiais ligoniais globos namuose, ligoninėse, šeimose, su vienišais pagyvenusiais žmonėmis jų namuose; blogą tėvų elgesį su vaikais ir vaikų – su tėvais; rūpintis geresne kalinių padėtimi; pavojų užsikrėsti ŽIV, kai praktikuojami ikisantuokiniai ir nesantuokiniai lytiniai santykiai, taip pat žmogaus papilomos virusu, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, chlamidijomis, trichomonomis, kurios sukelia nevaisingumą, negimdinį nėštumą arba kūdikio mirtį iki gimimo. Moteris dažnai nežino jo mirties priežasties ir galvoja, kad įvyko savaiminis persileidimas. Visos šios ir dar daug kitų ligų perduodamos ir naudojant nuodėmingą priemonę – prezervatyvą.

Pasaulyje nėra šalies, kurioje prezervatyvų reklama būtų apsaugojusi nuo ŽIV bei kitų per lytinius santykius užkrečiamų ligų arba sumažinusi užsikrėtimo jais atvejų. Prezervatyvų reklama tik didina šių ir kitų ligų plitimą. Vadinasi, krikščioniškas gyvenimo būdas, kai atsisakoma lytinių santykių iki santuokos ir šalia santuokos, o pati santuoka yra bažnytinė ir nepertraukiama iki vieno iš sutuoktinių mirties, padeda išvengti tų ligų.

Daug ligų kyla naudojant spirales, kontraceptines tabletes ir kitas priemones, žudančias vaikus. Daugiau šia tema galima pasiskaityti mano tekste „Vaikas yra Dievo dovana“, kuris kroatų kalba buvo išleistas daugiau nei milijono egzempliorių tiražu. Dėl nuodėmių kenčia ne tik siela, bet ir kūnas. Tačiau visada galima rasti tokį sprendimą, kai nereikia daryti nuodėmės.

Judėjimas „Už gyvybę“ daugelyje šalių dirba labai sėkmingai.

Kartu meldžiamasi, vyksta pokalbiai su nėščiomis moterimis, kad jos nedarytų abortų ir galėtų pagimdyti kiekvieną pradėtą kūdikį, platinamos brošiūros ir kitais būdais aiškinama apie spiralių, kontraceptinių tablečių ir kitų priemonių žalą būsimam kūdikiui, kalbama apie kontracepcijos, sterilizacijos, dirbtinio apvaisinimo ir kitų nuodėmių neigiamas pasekmes. Gauta puikių rezultatų diegiant susilaikymą.

Kas šiuo metu jaudina kroatų jaunimą? Kaip manote, ar tos problemos aktualios ir Lietuvos jaunimui? Kaip „Pro vita“ padeda spręsti šias problemas?

Visos šios problemos, apie kurias kalbėjome, egzistuoja ir Kroatijoje. Beje, jų Kroatijoje gerokai mažiau nei buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Mes pastebėjome, kad turtingos tarptautinės organizacijos nori mums primesti tas nuodėmes ir problemas, pasitelkusios masinės informacijos priemones: per mokyklas, medicinos įstaigas, valstybinius įstatymus ir pan. Kroatijos Katalikų Bažnyčia nuolat kovoja su šiomis problemomis. Šioje srityje turime daug geros patirties, kuri gali praversti ir kitoms šalims. Pastebime, kad gerų rezultatų duoda kataliko pasauliečio palaimintojo Ivano Merzo pavyzdys, kuris dirbo Kroatijoje ir mirė jaunas 1928-aisiais, sulaukęs vos 32 metų. Jis daug meldėsi, kalbėjo žmonėms apie gyvybę, sveikatą, susilaikymą ir santuoką. Plačiai naudojame jo straipsnius ir knygas. Jo asociacija išpažino tris vertybes: auką, Eucharistiją ir apaštalavimą.

Daugiau informacijos apie jo gyvenimą ir darbus galite rasti interneto svetainėje adresu http://www.ffdi.hr/ivan-merz/.

Ar panašių judėjimų „Už gyvybę“ yra ir Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje ir Ukrainoje?

Tokių judėjimų „Už gyvybę“ šiose šalyse yra, bet jie atsilikę beveik šimtu metų palyginti su šiais judėjimais kitose šalyse, kur nebuvo taip griežtai kovojama su Stačiatikių arba Katalikų Bažnyčiomis. Ši kova su Stačiatikių ir Katalikų Bažnyčiomis privedė prie to, kad jaunimas negerbia skaistumo, santuokos, nemyli vaikų, nenori atsilyginti už jiems daromą gėrį, nebijo vogti ir pan. Taip šalis degraduoja ir fiziniu, ir ekonominiu požiūriais, nes negimsta pakankamai vaikų, iš viso nekuriamos šeimos arba jose trūksta meilės, plinta daug ligų, kaip kad AIDS, auga skurdas ir t. t.

Sprendimas labai paprastas – reikia evangelizuoti visuomenę, taip pat ir žmones, kurie užima aukštus postus. Kai žmogus tobulėja kaip krikščionis, jis pastebi šiuolaikinio pasaulio problemas, kurios jaudina visą žmoniją. Tada jis kreipiasi į Dievą ir prašo Jo padėti rasti sprendimą. Katalikų kunigai ir vyskupai ilgai mokėsi seminarijose bei teologijos fakultetuose ir jie žino moralinius principus, kuriais turi remtis sielovada. Jie šioje srityje padeda pasauliečiams dirbti ir gali padėti dar daugiau. Lietuvoje ypač praverstų studijuoti ir skleisti palaimintojo I.Merzo mokymą, apie kurį jau kalbėjau.

Kalbėjosi
Jelena Usilovskaja

Vaikas yra Dievo dovana

Ne – spiralėms, ne – piliulėms, ne – prezervatyvams, ne – sterilizacijai, ne – dirbtiniam apvaisinimui, ne – nuodėmei!

* Spiralė žudo vaikus! Ją naudojant, vaiko prasidėjimas įvyksta, bet vaikas dažniausiai žūsta, nes spiralė sutrukdo jam įsitvirtinti gimdoje. Vaikas miršta pirmomis savo gyvenimo dienomis. Dėl šios priežasties mėnesinės nesusilaiko. O jeigu mėnesinės susilaiko, vadinasi, vaikui pavyko išgyventi. Būtina išsaugoti jo gyvybę.

Spiralė sveiką moterį paverčia ligone (uždegimas ir pūliavimas gimdoje, kiaušintakiuose, dubenyje, kraujavimai, skausmai, mažakraujystė...).

* Visų rūšių kontraceptinių piliulių vartojimo metu visgi dažnai įvyksta ovuliacija ir apvaisinimas. Šiuo atveju pradėtas kūdikis dažniausiai miršta iš bado, nes tabletės džiovina liaukas ir sumažina maisto kiekį endometriume. Mėnesinių nebuvimas liudija, kad vaikas įsitvirtino gimdoje, todėl šiuo atveju abortą daryti draudžiama. Kontraceptines tabletes vartojančios moterys dažniau serga krūties, gimdos vėžiu, jas dažniau ištinka insultas ir infarktas, venų uždegimas, trombozės, hepatitas ir daugybė kitų ligų. Kontraceptinės tabletės nėra nereguliarių mėnesinių gydymo būdas.

* Vaiko prasidėjimas įvyksta naudojant ir daugelį kitų vadinamų ,,kontraceptinių“ priemonių. Bet tos priemonės automatiškai nužudo vaiką pirmomis gyvenimo dienomis. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus sakė: ,,Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Mažutis, ką tik pradėtas vaikutis ir yra jūsų mažiausias brolis ar sesuo. Jo niekada negalima žudyti. Reikia pasitikėti Dievu. Viešpats Jėzus taip sakė: ,,Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: `ką valgysime?`, arba `Ką gersime?`, arba: `Kuo vilkėsime?` Visų tų dalykų labai vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt. 6, 31-33).

* Katalikų Bažnyčia yra tikėjimo ir moralės mokytoja. Ji moko apie nepertraukiamą ryšį, kuris esti tarp santuokinio akto ir pradėjimo, kurio metu Viešpats Dievas įkvepia naujam žmogui nemirtingą sielą. Smulkesnius paaiškinimus galima pasiskaityti Bažnyčios dokumentuose „Casti Conubii“, „Humanae Vitae“ ir „Evangelium Vitae“. Taip, mirtina nuodėmė yra ne tik negimusio vaiko žudymas, bet ir kontracepcija, sterilizacija ir dirbtinis apvaisinimas, pavyzdžiui, apvaisinimas mėgintuvėlyje. Statistika rodo, kad iš mėgintuvėliuose pradėtų vaikų gimsta mažiau nei 5 proc. Daugelis mėgintuvėlyje pradėtų vaikų miršta dėl dirbtinų sąlygų, daug nereikalingų vaikų neimplantuoja, o nužudo ar gyvus laiko užšaldytus, daro su jais eksperimentus, kurių metu jie nužudomi.

* Negalima daryti diagnostinių procedūrų, pavyzdžiui, ankstyvosios amniocentezės, kurių tikslas yra ligotų, dar negimusių vaikų medžioklė ir žudymas! Dar niekas netapo laimingu nužudęs žmogų. Bet galima tapti laimingu tarnaujant ligoniui. Nuodėmės niekada negalima daryti, jos nepateisina jokios aplinkybės. Nuodėmė niekada nėra sprendimas.

* Šventasis Tėvas Pijus IX enciklikoje „Casti Conubii“ prieš kontracepciją ir sterilizaciją sakė: „Kiekvienas santuokos išnaudojimas, kurio metu pagal žmogaus valią santuokinis aktas netenka savo prigimtinės savybės pradėti gyvybę, pažeidžia Dievo įstatymą, o taip besielgiantys užsitraukia sunkią nuodėmę“ (56).

* Visi tie, kurie gamina, platina ir reklamuoja prezervatyvus, atsakingi ne tik už bendradarbiavimą nuodėmėse, tarp kurių dažniausios yra paleistuvystė, svetimavimas ir kontracepcija, bet ir melagingos informacijos apie apsaugos garantiją teikimą. Yra įrodyta, kad naudojant prezervatyvą visgi persiduoda tokios infekcijos kaip ŽIV, genitalijų pūslelinė, hepatitas, sifilis, chlamidijos, žmogaus papilomos virusas, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, ir panašios ligos. Popiežiškoji šeimos taryba savo dokumente „Žmogaus lytiškumo tiesa ir reikšmė“ sako: „Tėvai taip pat privalo atsisakyti vadinamosios „saugaus sekso“ ar „saugesnio sekso“ propagandos pavojingos ir amoralios politikos, kuri remiasi klaidinga teorija, sakančia, kad prezervatyvai gali patikimai apsaugoti nuo ŽIV.“

* Esant rimtoms, pateisinančioms priežastims, galima išvengti kūdikio pradėjimo susilaikant nuo suartėjimo vaisingomis dienomis. Šiandien labai paprastai ir tiksliai galima nustatyti vaisingas ir nevaisingas dienas, net esant nereguliariems ar nepastoviems ciklams natūraliais metodais (Bilingso arba Simptoterminiu). Negalima pradėti lytinio gyvenimo be Dievo palaimintos santuokos, kuri yra nepertraukiama iki vieno iš sutuoktinių mirties.

* Įsiklausykime į Viešpaties balsą, kad suprastume, ką mes turime dar padaryti dėl gyvybės ir moralinių vertybių apsaugos, kurios yra pavojuje. Paremkite malda ir pasninku kovą už gyvybę.

Med. dr. Antunas Lisecas

Vetovas, Kroatija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija