Kova už gyvybę Gvadelupės žemėje
Mindaugas BUIKA
|
Daugiatūkstantinėje protesto
manifestacijoje Mechike jaunoji
dalyvė laiko kraujuojančią lėlę,
kuria primenamos gausios aborto aukos
|
Bandymas sostinėje liberalizuoti aborto įstatymą
Lotynų Amerikoje, kurios didžiausią valstybę Braziliją
popiežius Benediktas XVI netrukus rengiasi aplankyti su apaštaliniu
vizitu, vyksta ne mažiau atkakli kova už motinos įsčiose pradėtos
kūdikio gyvybės išsaugojimą nei Europoje ar Jungtinėse Valstijose.
To geras pavyzdys yra Meksika, kurios Bažnyčia, katalikiškos ir
pilietinės organizacijos vykdo kampaniją prieš kairiųjų politinių
jėgų pastangas sostinėje Mechike įteisinti abortą pirmaisiais trimis
nėštumo mėnesiais. Meksikoje nacionaliniu mastu galioja griežtas
abortus ribojantis įstatymas: nėštumą galima nutraukti tik išprievartavimo
atveju ir kai iškilusi grėsmė moters sveikatai. Tačiau šalyje veikianti
federalinė valdymo sistema suteikia plačias įstatymų leidimo galimybes
atskiroms valstijoms, taip pat ir sostinės Mechiko apygardai, kurioje
telkiasi penktadalis iš Meksikos, t.y. 100 milijonų, gyventojų.
Mechiko asamblėjoje daugumą turinti kairioji Demokratinės
revoliucijos partija įregistravo aborto įstatymo liberalizavimo
projektą ir šalies senate. Tačiau ten jos galimybės yra mažesnės,
nes Meksikos parlamento abiejuose rūmuose vyrauja dešiniosios jėgos,
ypač Tautinės akcijos partija, kuri griežtai nusistačiusi įstatymiškai
ginti negimusią gyvybę šioje katalikiškoje šalyje (90 proc. meksikiečių
yra katalikai). Šiai partijai priklauso ir Meksikos prezidentas
Felipė Kalderonas, kuris taip pat aiškiai pasisako prieš aborto
įstatymo liberalizavimą. Mano asmeniniu įsitikinimu, reikia ginti
gyvybę ir gerbti jos orumą, todėl esamas įstatymas tam yra visai
adekvatus, pažymėjo valstybės vadovas Associated Press žinių
agentūrai duotame interviu.
Demokratinių revoliucionierių ir šios partijos
atstovo Mechiko mero Maršelo Ebrardo nusistatymas legalizuoti pažeidžiamiausios
žmogaus gyvybės naikinimą šiame didžiausiame pasaulio mieste sukėlė
ant kojų veikliąją meksikiečių katalikų visuomenę. Tai pažadino
mūsų miesto pilietinės visuomenės sąžinę, sakė Mechiko katalikų
teisininkų sąjungos pirmininkas advokatas Armandas Martinesas. Jo
organizacija yra pasiryžusi, jeigu minėtas įstatymas būtų priimtas,
kelti ieškinį Meksikos konstituciniam teismui, nes leidimas žudyti
pradėtą žmogaus gyvybę prieštarauja šalies konstitucijai. Užuot
legalizavę (t.y. dekriminalizavę, išbraukę iš kriminalinių nusikaltimų
sąrašo) abortus, įstatymų leidėjai turi stengtis teisinėmis priemonėmis
suteikti paramą pagalbos stokojančioms moterims arba suteikti mokestines
nuolaidas šeimoms, aiškino A.Martinesas.
Teisė gyventi yra pagrindas kitoms teisėms
Advokato A.Martineso vadovaujama katalikų teisininkų
grupė įsitraukė į Mechiko katalikiškų organizacijų sudarytą koaliciją
Mes už gyvybę, kuri kovo 22 dieną surengė daugiatūkstantinę protesto
manifestaciją prie sostinės savivaldybės rūmų. Po kelių dienų, kovo
25-ąją, kai Bažnyčios liturgijoje celebruojama Apreiškimo iškilmė
daugelyje Lotynų Amerikos šalių, taip pat ir Meksikoje, ta proga
minima Pasaulinė gyvybės diena meksikiečių gyvybės gynėjai surengė
didžiulę piligriminę eiseną iš sostinės į Gvadelupės Dievo Motinos
šventovę, kur buvo giedamos šventos giesmės, kalbamas rožinis, meldžiant
apsaugoti Meksiką nuo mirties kultūros pavojų.
Pagrindines šv. Mišias Už gyvybę aikštėje prie
Gvadelupės bazilikos aukojo Mechiko arkivyskupas kardinolas Norbertas
Rivera Karera. Savo homilijoje jis klausė kairuoliškos krypties
įstatymų leidėjų, kodėl jie, tiek daug kalbėdami apie teisių į švietimą
ir sveikatos apsaugą užtikrinimą, tuo pat metu atmeta teisę gyventi.
O juk teisė gyventi yra pagrindas visoms kitoms žmogaus teisėms,
pabrėžė ganytojas, ir šie jo žodžiai buvo palydėti plojimais bei
pritarimo šūksniais maldininkų minioje.
Dar griežčiau dėl galimo aborto legalizavimo pasekmių
patiems įstatymo rengėjams yra perspėjęs Mechiko vyskupas augziliaras
Marčelinas Ernandesas. Jis be užuolankų nurodė, kad kiekvienas sostinės
asamblėjos narys, kuris balsuos už naująjį įstatymą, automatiškai
bus ekskomunikuotas po pirmojo kūdikio nužudymo, darant abortą pagal
šį įstatymą. Ganytojas paaiškino, kad Bažnyčiai nereikia skelbti
oficialios ekskomunikos, nes tokiais veiksmais patys įstatymų leidėjai
automatiškai save išvaro iš Bažnyčios. Asmuo ekskomunikuoja save,
ir Bažnyčiai nereikia vaikščioti su lazda ieškant žmonių, darančių
lemtingas klaidas, kad suduotų jiems per galvą, vaizdingai apibendrino
vyskupas M.Ernandesas.
Mechiko arkivyskupija pareiškime spaudai, pavadintame
Bažnyčia nėra nugalėta, pažymi, kad nei ji, nei visuomenė, kurioje
aktyviai dalyvauja geros valios žmonės, nebuvo nugalėta tų, kurie
palaiko neteisingą, neatsakingą ir nusikaltėlišką įstatymą, kuriuo
stengiamasi nutraukti gyvybes nekaltų ir beginklių žmonių motinos
įsčiose, žmonių, kurie turi teisę gimti ir gyventi savo gyvenimą.
Atsiliepiant į kairiųjų politinių jėgų Meksikoje atsinaujinusias
pastangas Bažnyčiai užčiaupti burną esminėse diskusijoje, pareiškime
taip pat nurodoma, kad Bažnyčia turi pranašišką pareigą smerkti
nuodėmę, blogį ir neteisingumą. Bažnyčia turi perspėti dėl fatališkų
pasekmių piktybiško egotizmu ir subjektyvizmu grindžiamo veikimo,
kuris bandomas pristatyti kaip teisė, nors faktiškai yra moralinis
palaidumas. Meksikos sostinės diecezija, savo pareiškime priminusi
Dievo aiškų ir kategorišką įsakymą Nežudyk!, pažymi, kad žmogaus
įstatymas gali legalizuoti abortą, bet jis visuomet liks absoliučiai
nemoralus aktas.
Bažnyčia turi teisę reikšti savo nuomonę
Kaip minėta, aborto legalizavimo klausimas atnaujino
įtampą tarp Katalikų Bažnyčios ir Meksikos kairiųjų, kurie vėl pradėjo
ginčyti, ar dvasininkai ir katalikų grupės gali dalyvauti visuomeniniuose
debatuose, kada religija ir valstybė yra atskirtos įstatymu. Meksikoje
iš esmės galioja po praėjusio XX a. pradžios vadinamosios antiklerikalinės
revoliucijos 1917 metais priimta konstitucija, labai suvaržiusi
Bažnyčios socialinį veikimą.
Kada Demokratinės revoliucijos partija, kuri po
1917-ųjų kelis dešimtmečius valdė Meksiką, vykdydama Katalikų Bažnyčios
diskriminavimą, dabar kreipėsi į šalies vidaus reikalų ministeriją
dėl Bažnyčios teisėtumo dalyvauti debatuose, kuriuose svarstomas
abortų klausimas, jai buvo paaiškinta, jog prieš penkiolika metų
Meksikos konstitucija buvo reformuota, suteikiant Bažnyčiai teisinį
pripažinimą ir galimybę viešai reikšti savo nuomonę jai rūpimais
politinio gyvenimo klausimais, kaip yra kiekvienoje demokratinėje
visuomenėje. (Beje, prie valstybės ir Bažnyčios santykių normalizavimo
Meksikoje daugiausia prisidėjo popiežius Jonas Paulius II, šią šalį
aplankęs net penkis kartus. Dėl to pagrįstai teigiama, kad, po tėvynės
Lenkijos, būtent Meksikoje Dievo tarnas Jonas Paulius II labiausiai
gerbiamas Bažnyčios vadovas.)
Meksikoje vykstant karštiems debatams dėl aborto
įstatymo liberalizavimo, šalies sostinėje kovo pabaigoje surengtas
trečiasis Tarptautinis gyvybės gynėjų kongresas, kurį inauguravo
iš Vatikano apsilankęs Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas
kardinolas Alfonsas Lopesas Truchiljas. Jo karšta ir gerai argumentuota
kalba dėl gyvybės gynimo svarbos paskatino radikaliuosius abortų
šalininkus kreiptis į Meksikos dešiniųjų politinių jėgų sudarytą
vyriausybę, kad ši Vatikano agentui kardinolui A.Lopesui iškeltų
bylą dėl kišimosi į šalies vidaus reikalus ir jis būtų išvarytas
iš šalies.
Tačiau vyriausybės atstovai teisingai paaiškino,
kad kardinolas A.Lopesas nepažeidė jokio įstatymo ir savo kalboje
tik reiškė mokymą Katalikų Bažnyčios, kuriai priklauso. Tuo tarpu
kairiųjų politikai, reikalaudami sankcijų prieš kardinolą, tik parodė
savo netoleranciją kitokiai nuomonei. Mechiko arkivyskupija taip
pat priminė, jog kardinolas A.Lopesas buvo pakviestas ne specialiai
dabartiniams debatams, bet jau prieš metus, kai buvo organizuojamas
minėtas tarptautinis gyvybės gynėjų kongresas. Taigi Popiežiškosios
šeimos tarybos pirmininkas naudojosi demokratinės Meksikos garantuojama
viešosios nuomonės reiškimo teise. Inauguruodamas gyvybės gynėjų
kongresą ir tiesiogiai neliesdamas Meksikoje vykstančių debatų temos,
savo kalboje jis tik nurodė pasaulyje atliekamų abortų didžiulį
skaičių (45-50 mln. per metus), pabrėždamas, jog mes neturime naikinti
nė vienos žmogaus gyvybės, kuri yra Dievo kūrinys ir neša viltį
pasauliui.
© 2007 XXI amžius
|