Kodėl Premjeras tampa pavojingas visuomenei
Lietuvos blaivybės fondo nariai pasipiktino premjero
Gedimino Kirkilo išsakytomis mintimis apie alkoholio liberalizavimo
politiką ir reklamą. Teigdami, kad Premjeras verslininkų, gramzdinančių
piliečius į alkoholizmą, įkaitas, fondo nariai retoriškai klausia,
ar Vyriausybės vadovas nejaučia atsakomybės prieš visuomenę.
Lietuvos blaivybės fondo narių pasipiktinimą ir
nusivylimą sukėlė kovo viduryje premjero Žinių radijui išsakytos
mintys. Pasak jų, iš G.Kirkilo atsakymų atrodo, jog apie jokias
veiksmingas priemones alkoholizmo grėsmei tramdyti Premjeras net
negalvoja. Naudodamasis vienpusiškais ir klaidinančiais pasvarstymais
bei verslininkų per ilgus dešimtmečius nuvalkiota argumentacija
ir jų pasiūlymais, iš tikrųjų jis tęsia tautos girdymo politiką.
Fondo narius itin papiktino Premjero išsakytos
mintys apie alkoholio reklamą. G.Kirkilas radijo laidoje pareiškė,
neva padėtį išgelbėtų socialinė reklama, prieš tai pripažinęs, kad
tokia reklama, nukreipta prieš narkotikus, neveiksminga. O draudimai,
pasak jo, esą sovietinis metodas, kuris niekada nepasiteisino,
Premjerą citavo blaivybės propaguotojai.
Tuo tarpu Lietuvių katalikų mokslo akademijos
medicinos skyriaus pirmininkas profesorius habilituotas daktaras
Leonas Laimutis Mačiūnas teigia, kad be draudimų švietimo akcijos
neveiksmingos. Užsienio praktika rodo, kad vien šnekėdami apie
šeimos socialinę ir ekonominę gerovę ir alkoholio žalą organizmui
norimų rezultatų nepasieksime. Reikia mažinti parduotuvių, kuriose
leidžiama prekiauti alkoholiu, skaičių, uždrausti prekiauti juo
degalinėse, daugiabučiuose, uždrausti reklamą, teigė prof. dr.
L.L.Mačiūnas.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės prezidento
daktaro Aurelijaus Verygos teigimu, politikai bijo imtis konkrečių
veiksmų, susijusių su alkoholio draudimu, o tie, kurie jų imasi,
sumaišomi su žemėmis. Lietuva nuo 1996 metų turi veikiantį Alkoholio
kontrolės įstatymą, 1998 metais buvo priimta Lietuvos sveikatos
programa, turim Valstybės alkoholio kontrolės programą, visuose
dokumentuose buvo numatyti ir tikslai, ir uždaviniai, ir priemonės,
kaip stabdyti alkoholio vartojimo mastus. Tačiau pastaruosius 10
metų politikų veiksmai prieštaravo šiems dokumentams, sakė A.
Veryga. Pasak jo, dokumentuose buvo numatyta kainomis ir akcizais
reguliuoti pirkimą atsižvelgiant į gyventojų pajamų augimą.
Per praėjusius metus gyventojų pajamos išaugo
21 procentu, tad alkoholiniai gėrimai turėjo pabrangti 22 procentais,
kad gyventojai jų negalėtų įpirkti. Iš tiesų alkoholiniai gėrimai
atpigo 0,4 procento, pastebėjo daktaras. Jis atkreipė dėmesį
ir į politikų išsikeltus tikslus sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą
ir kurti palankią socialinę aplinką be alkoholinių gėrimų. Tad
per dešimt metų mes tokią aplinką kūrėme, leisdami prekiauti alkoholiniais
gėrimais visą parą, panaikindami apribojimus prekybai alkoholiu
degalinėse, sanatorijose, gyvenamuosiuose namuose, sako A. Veryga.
Jis atkreipė dėmesį, kad į įstatymą, kurio tikslas mažinti alkoholinių
gėrimų vartojimą, įtrauktas punktas, kuriame rašoma, kad valstybė
teikia prioritetą prekybai silpnais alkoholiniais gėrimais. Tuo
naudojasi gamintojai. Ir dabar Ūkio ministerija nuolat teikia siūlymus,
kaip ir toliau koreguoti alkoholio kontrolės įstatymą. Priimant
palankius sprendimus gamintojams, užsimerkiama į mokslu pagrįstus
alkoholio kontrolės pasiūlymus, apgailestauja daktaras.
Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas Krescencijus
Stoškus mano, jog Premjero pareiškimas, kad alkoholizmo nėra ir
tai tik švietimo klausimas, išsakytas tuo metu, kai vyko konferencija,
skirta Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio jubiliejui atminti,
yra simboliškas. Premjeras verslininkų įkaitas. Kodėl jis apsimeta,
kad nemato, kokia yra padėtis?, klausia K.Stoškus.
Premjero išsakytomis mintimis spaudos konferencijoje
pasipiktinimą reiškė ir Labdaros bei paramos fondo Visos Lietuvos
vaikai valdybos pirmininkė Elena Kubilienė, ir Nacionalinės šeimų
bei tėvų asociacijos atstovas Juozas Šaulys.
Pagal Eltą
© 2007 XXI amžius
|