Švęskime gyvenimą su šeima

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis mielai fotografavosi su Vilniuje vykusios Gyvybės dienos dalyviais

Bažnyčia kasmet kviečia minėti Pasaulinę gyvybės dieną. Tuo ji primena ir pabrėžia, kad mūsų amžiuje abejojama ir net neigiama daugelis dalykų, kurie visais laikais atrodė savaime suprantami, kylantys iš žmogaus prigimties ir tik žmogui būdingo asmens orumo. Ankstesniais šimtmečiais dėl gyvenimo sąlygų ir būdo, medicininės pagalbos stokos žmogaus gyvenimas buvo kur kas trumpesnis. Dažnas vaikelis užgesdavo vos atėjęs į šį pasaulį. Tačiau gyvybės neliečiamumas, jos šventumas buvo visiems akivaizdus. Pasakos piktadariui yra skirtas liaudiškos tradicijos posakis apie gyvybę: „Ne tu davei, ne tu atimsi“. Čia nepaminimas Viešpaties vardas, tačiau aiškiai nurodoma, kad gyvybė nėra tai, kas subordinuota žmogaus valiai ir sprendimams.

Tai kodėl gi šiandien, turint tiek priemonių ir būdų gyvybei išsaugoti, jai kyla vis nauji pavojai? Kodėl ne vien badas ar troškulys, kulkos ar bombos, bet ir labai nekaltai atrodančios medicininės priemonės grasina gyvybei. Kodėl į gyvybės priešų gretas stoja didelė dalis žiniasklaidos? Pagaliau, kodėl nuo gyvybės vis dažniau nusigręžia jauni žmonės, pradedantys bendrą gyvenimą? Yra gudrių mokslinių – sociologinių, kultūrologinių – paaiškinimų, kodėl taip atsitinka. Tačiau noriu jums kalbėti apie priežastį, kuri šį pavasarį ypač garsiai skelbiama, kuri skamba iš šeimų, įsipareigojusių gyvybei ir jos pratęsimui, lūpų. Gyvybė atstumiama, jos erdvė siaurinama todėl, kad žmonės nesuvokia, neturi progos išgyventi, nesugeba patirti gyvybės teikiamo džiaugsmo. Gal sakysite, kad kalbu keistai, nes kiekvienas džiaugiasi savo gyvenimu, savo gyvybe. Tačiau šito nepakanka – reikia suprasti ir pajusti, kokį džiaugsmą teikia kita šalia esanti, atsirandanti žmogiškoji gyvybė. Koks džiaugsmas kyla ir iš mažučio vaikelio krykštavimo, ir iš senolio ramybės, kurios kupinas jis laukia susitikimo su Dievu.

Džiaugsmas dėl gyvybės stebuklo gražiausiai atsiskleidžia, iki galo atsiveria šeimoje. Todėl tikra Dievo dovana yra akcija, eisena ir koncertas, kurios metu šį sekmadienį Vilniuje Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija skelbs: „Šeima – gyvybės lopšys“. Būtų galima be galo ilgai kalbėti apie suktas ir skaudžias grėsmes gyvybei bei šeimai – prie jų dar sugrįšiu. Tačiau didžiai viltinga, kad pirmiausia jaunos šeimos, Nepriklausomybės metais suformuota karta, kreipiasi į Lietuvos visuomenę ragindama: „Branginkime gyvybę ir švęskime gyvenimą su šeima, švęskime šeimą“. Ar gali būti kas nors gražiau ir prasmingiau Gyvybės dieną, nei iš širdies skelbiamas liudijimas: „Džiaugiamės nauja gyvybe, jos laukiame ir ja rūpinamės; šeima yra saugiausia aplinka augti mūsų vaikams“. Iš tiesų žmogaus orumas, kurio esminė prielaida – pagarba, rūpestis ir, pridėkime, džiaugsmas gyvybe, yra tvariausias, labiausiai apsaugotas šeimoje.

Šiemetiniame laiške Gyvybės dienos proga Lietuvos vyskupai taip pat kreipiasi pirmiausia į šeimas. Mes pabrėžiame, kad kas ką besakytų, visi svajoja apie stabilią, patikimą ir laimingą santuoką, nors tokią laimę šiandien patiria toli gražu ne kiekviena pora. Harmoninga ir džiaugsminga, atvira naujai gyvybei ir besirūpinanti silpstančia gyvybe iki natūralios mirties santuoka yra galima – tokia yra nekintanti krikščioniška nuostata, Dievo gerumo ir gailestingumo žmonėms įkvėpta nuostata. „Šeimose, kuriose žydės bendro ir laimingo gyvenimo viltis, bus laukiama gyvybės. Vaikai visada ilgisi broliuko ar sesutės. Su meile pasitinkama nauja gyvybė mažuosius labiau nei bet kas kitas įtikina, kad šeimos namas pastatytas ant tvirtos uolos. Įtikina, kad gyvenimas yra nuostabi Dievo dovana, ateitis – apsti prasmingų darbų, o supanti meilės bendruomenė – tvari ir neišardoma. Argi ne toks yra kiekvieno žmogaus giliausias troškimas?“, – sako Lietuvos vyskupai.

Šių metų vasario 24 dieną popiežius Benediktas XVI priėmė Popiežiškosios gyvybės akademijos visuotinio susirinkimo dalyvius. Šio susitikimo metu Šventasis Tėvas apgailestavo, jog priešiškumas gyvybei didėja bei reiškiasi vis naujomis formomis. Jis minėjo spaudimą legalizuoti abortus, biotechnine pažanga pridengiamus subtilius eugenikos metodus, kai tariamõs individo gerovės vardan einama net iki „tobulo vaiko“ paieškos. Popiežius sakė, kad svarbiausias pozityvus veiksnys šių grėsmių akivaizdoje yra sąžinės ugdymas, nors tai daryti mūsų dienomis „sunku ir keblu“. Priminęs II Vatikano Susirinkimo mokymą apie sąžinę Šventasis Tėvas kalbėjo: „Žmogus turi Dievo jo širdyje įrašytą įstatymą. Šio įstatymo laikymasis yra žmogaus kilnumo esmė. Žmonės turėtų skirti, kas gera ir bloga, net jei tam trukdytų socialinė aplinka, kultūrinis pliuralizmas ir besikertantys interesai“.

Mano pacituoti Popiežiaus žodžiai primena ir paaiškina, kas laukia politikų, visuomenės veikėjų, valdžios atstovų, kurie nusigręžia nuo gyvybės, kurie nepastebi silpnųjų balso. Juk niekam ne paslaptis, kaip garsiai ir „naudingai“ skamba farmacijos kompanijų, įtakingų mirties kultūros lobistų reikalavimai. Galbūt dažnai pasimetę Lietuvos rinkėjai dar neįstengs tokiems politikams greitai duoti deramo atkirčio balsavimo sprendimu, nors judėjimas už gyvybę kasmet stiprėja. Tačiau nė vienas, kuris kokiu nors mastu prisidės prie didesnio gyvybės pažeidžiamumo, neišvengs iš vidaus graužiančių sąžinės priekaištų, neatgaus dvasios ramybės.

Todėl ypač malonu šiandien sveikinti tuos, kurie, vedini žmogiškosios pareigos ir profesinio sąmoningumo, yra ištikimi Atnaujintai Hipokrato priesaikai. Rami sąžinė ir džiaugsmas dėl kiekvienos išgelbėtos gyvybės, kiekvieno žmogaus, kuris savaip praturtina mūsų pasaulį, yra tapę jūsų profesinės sėkmės pagrindu. Iš Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ ateina visokeriopas mūsų medicinos atsinaujinimas, sveikatos apsaugos perspektyva geriausiai pasitarnauti žmogaus kūnui drauge puoselėjant jo dvasią.

Dievo palaimos visiems, kurie plečia gyvybės erdvę, žmogaus orumo erdvę.

Kalba Gyvybės dienai skirtoje konferencijoje „Pagarbos gyvybei ir brandaus žmogiškumo ugdymo kelias šeimoje“ Seime balandžio 29 d.

© 2007 „XXI amžius“