„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (78)

2007-iųjų gegužės 11 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Žmogaus gyvybė – didžiausia Dievo dovana

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Vyskupas Eugenijus Bartulis
kalba Gyvybės dienos dalyviams

Žmogaus gyvybės šventovė yra šeima

Prieš dvylika metų išleistoje enciklikoje „Evangelium vitae“ popiežius Jonas Paulius II žmogaus gyvybę pavadino didžiausia vertybe, šventa ir neliečiama Dievo dovana. Jis ragino kasmet visose šalyse švęsti gyvybės dieną. Šis iškiliausias XX amžiaus žmogus rašė:

„Šios dienos šventimas turėtų būti parengtas ir vykdomas aktyviai dalyvaujant vietinės Bažnyčios nariams. Pirmiausias jo tikslas padėti individualioms sąžinėms, šeimoms, Bažnyčiai ir visuomenei pripažinti žmogaus gyvybės prasmę ir vertę visais jos etapais ir visomis sąlygomis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti abortų ir eutanazijos problemų rimtumui, tačiau neišleidžiant iš akių ir kitų gyvybės klausimo aspektų, kurie kartkartėmis, esant tam tikrai progai ar aplinkybėms, nusipelno nuodugnaus apmąstymo. Kaip Dievui patinkančio dvasinio garbinimo (plg. Rom 12,1) dalis, Gyvybės Evangelija pirmiausia švęstina kasdieniu gyvenimu, kuris turi būti pilnas pasiaukojančios meilės kitiems. Taip visa mūsų egzistencija taps nuoširdžiu ir atsakingu gyvybės dovanos priėmimu, iš širdies gelmių kylančios šlovės ir dėkingumo Dievui, suteikusiam šią dovaną, giesme. Tai vyksta ir dabar per daugybę įvairių nesavanaudiško dosnumo kupinų veiksmų, dažnai kuklių ir paslėptų, kuriuos atlieka vyrai ir moterys, vaikai ir suaugę, jauni ir seni, sveiki ir ligoniai. Šiame humanizmo ir meilės kupiname kontekste gimsta ir „didvyriški“ veiksmai. Šie veiksmai – iškilmingiausias „Gyvybės Evangelijos“ šventimas, nes jie skelbia ją absoliučiu savęs atsižadėjimu.“

Paskelbus encikliką, pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija kreipėsi į Lietuvos Vyskupų Konfederaciją ir paprašė įteisinti ir mūsų tėvynėje Gyvybės dieną. Taigi Lietuvos Vyskupų Konfederacijos nutarimu Lietuvoje Gyvybės diena švenčiama nuo 1998 metų kasmet paskutinį balandžio sekmadienį. Ta proga vyksta įvairūs renginiai, konferencijos, gyvybės maršai, gyvybės maratonas, koncertai ir t. t.

Šiemet balandžio 27 dieną LR Seimo rūmuose buvo surengta konferencija „Pagarbos gyvybei ir brandaus žmogiškumo ugdymo kelias šeimoje“. Įžangos žodį tarė kardinolas Audrys Juozas Bačkis, konferenciją sveikino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Seimo narės gydytoja Irena Degutienė ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė, buvo perskaitytas LR Seimo Pirmininko pavaduotojo, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Vydo Gedvilo sveikinimas. Pranešimus skaitė doc. med. dr. Alina Šaulauskienė, prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis Mačiūnas, prof. habil. dr. Juozas Vytautas Uzdila.

Visi kalbėjusieji apgailestavo dėl iššūkių žmogaus gyvybei ir šeimai. Tebegalioja nuo 1955 metų legalus dirbtinio aborto iki 12 savaičių moters noru įstatymas, propaguojama partnerystė, arba gyvenimas susimetus, reikalaujama įteisinti homoseksualų „santuokas“, skyrybos nebelaikomos nepageidaujamu reiškiniu, nesipriešinama mirties kultūrai, šeimai palankūs įstatymai neranda Seime pritarimo ir t. t. Buvo pabrėžiamas pagarbos gyvybei puoselėjimas nuo pat jos pradėjimo iki natūralios mirties, taip pat santuokinės šeimos prasmė.

„Koks džiaugsmas iš mažučio vaikelio krykštavimo ir senolio ramybės. Džiaugiamės šeima. Šeimose laukiama gyvybės, vaikai laukia broliuko ar sesutės. Šeimų ateitis apsti prasmingų darbų“, - sakė kardinolas A.J.Bačkis. „Jaunoms šeimoms padėkime kurti gyvenimą. Tvirtos šeimos – tai klestinti tėvynė“, – tvirtino vysk. E.Bartulis.

Kaip teigė Seimo narė I.Degutienė, „šeima – tai vyro ir moters santuoka. Tokia šeima yra didžiausia vertybė 65 proc. Lietuvos 15-30 metų amžiaus žmonėms. Tai leidžia tikėti, kad ateityje išlipsime iš vertybių krizės, kad santuokinė šeima augins visaverčius vaikus“. Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė buvo įsitikinusi, kad reikia kovoti už tikrąsias vertybes. Ji teigė: „Kova už gyvybę yra ir kova už demokratiją. Demokratinėse struktūrose reikia palikti vietos Dievui. Lengva manipuliuoti visuomene, kuri neskaito Evangelijos“.

Vertos dėmesio ir šios doc. dr. A.Šaulauskienės mintys: „Žmogiškoji pradėjimo samprata priklauso nuo žmogaus įsitikinimo apie pirmosios žmogaus ląstelės – zigotos vertę ir nuo pagarbos jos žmogiškajam orumui. Ar sutinkame su senuoju Tertulionu: „Tas, kuris bus žmogus, jau yra žmogus“? Į šį klausimą teigiamai atsakys kiekvienas, turintis visuminę žmogaus kaip įkūnytos sielos sampratą. Jei pirmoji ląstelė gyva, ji sugeba vystytis, augti, bręsti, o subrendus mąstyti, ji yra gerbtina, žmogiškai ori ir neliečiama, turinti teisę gyventi, nes tai naujo žmogaus gyvenimo pradžia“.

Pasak prof. habil. dr. Laimučio Mačiūno, „santuokinė šeima yra asmeninis ir visuomeninis gėris. Šeima – tai gyvenimo mokykla. Joje susiformuojama pasaulėžiūra, perimama maldos patirtis. Šeima stipri, jeigu paremta tvirta morale. Šeima griauna mirties kultūrą“.

Tai tik keletas minčių, išgirstų konferencijoje.

Konferencijoje priimta rezoliucija, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad „žmogaus gyvybės šventovė yra šeima. Tautų ateitis priklauso nuo atsakingos motinystės ir tėvystės, nuo brandaus žmogiškumo ugdymo šeimoje, kad žmogaus gyvybės egzistencija nuo pradėjimo iki natūralios mirties ir pagarba jos orumui yra viena svarbiausių ir aktualiausių problemų Lietuvoje, nes demografinė šalies situacija yra krizinė. Nuo 1994 metų Lietuvoje nebėra natūralaus gyventojų prieaugio. Motinos ir vaiko apsauga nėra prioritetinė medicinos sritis, o valstybinėje šeimos politikoje akivaizdžiai stokojama socialinės, psichologinės kiekvienos pradėtos ir gimusios gyvybės apsaugos“.

Konferencijos dalyviai siūlė: pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą ir jį įteisinti; suteikti paramą ir paskatą dirbtinio aborto alternatyvoms (motinos ir vaiko namų, krizinių nėštumo centrų steigimui, kūdikių įvaikinimui); rūpintis šeimos institucijos moraline ir materialine gerove, priimti švietimo įstatymo pataisą ir įtraukti į ugdymo programas paruošimo šeimai kursą; įtraukti natūralaus šeimos planavimo mokymą į aukštųjų mokyklų mokymo programas ir sveikatos apsaugos įstaigose (poliklinikose, moterų konsultacijose) paruošti šio metodo mokytojus, kurie rengtų jaunas šeimas ir pavienius asmenis.

Taip pat Lietuvos mokslininkai, filosofai, teologai, publicistai, medikai, mokytojai, dėstytojai buvo kviečiami ginti žmogaus gyvybės kultūrą ir skleisti meilės ir atsakomybės civilizaciją.

Naujausias žurnalo „Sveikatos mokslai“ (vyriausiasis redaktorius Zenonas Tartilas) numeris yra skirtas Lietuvoje atnaujintos ir įgyvendinamos Hipokrato priesaikos dešimtmečio paminėjimui. Priminsime, kad Hipokrato priesaika, kurią 1997 metais pasirašė 42 profesoriai, habilituoti medicinos daktarai, inicijuota Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos. Žurnalas buvo dovanojamas kiekvienam konferencijos dalyviui.

Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija apdovanojo nusipelniusius gyvybės gynėjus nominacine skulptūrėle „Motinystė“ (autoriai prof. Leonas Žuklys ir doc. Gediminas Žuklys).

Visada verta prisiminti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko V.Gedvilo žodžius: „Pagarba gyvybei, parama ir pagarba artimajam, šviesios mintys ir kilnūs poelgiai tevienija mūsų tautą“.

Gintaro Visocko

ir Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija