Už raginimą laikytis moralės Italijos vyskupų konferencijos pirmininkui buvo grasinta mirtimi

Genujos arkivyskupas Andželas Banjaskas

Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas Genujos arkivyskupas Andželas Banjaskas tapo grasinimų kampanijos auka. Pirmiausia grasinantys šūkiai buvo rašomi ant sienų, vėliau į arkivyskupo namus paštu atsiųstas pistoleto šovinys.

Arkiv. A.Banjaskas visai neseniai, kovo 7 dieną, vadovavimą Italijos vyskupų konferencijai perėmė iš du dešimtmečius Vyskupų konferencijos pirmininko pareigas ėjusio kardinolo Kamilo Ruinio. Pasikeitimas Vyskupų konferencijos vadovo poste sutapo su Italijos visuomenėje vykusiomis gana aistringomis diskusijomis dėl nesusituokusių sugyventinių teisių. Italijos vyriausybė jau anksčiau buvo parengusi projektą įstatymo, kuris nesusituokusių sugyventinių, taip pat ir tos pačios lyties, poroms siūlė suteikti juridinį pripažinimą. Italijos Bažnyčia tokiam siūlymui nepritaria ar tiksliau tariant – neprieštarauja sugyventinių individualių teisių išplėtimui, ypač kiek tai susiję su turtiniais reikalais, tačiau kategoriškai priešinasi juridinio sugyventinių statuso pripažinimui, tai yra naujam teisių subjektui sukurti. Vykstant šioms diskusijoms arkiv. A.Banjasko vadovaujama Italijos vyskupų konferencija paskelbė notą apie politinėje veikloje dalyvaujančių katalikų pareigą laikytis Bažnyčios mokymo moralės srityje.

Notoje visų pirma konstatuojama, kaip šiandien labai nuvertinama susituokusių vyro ir moters sudarytos šeimos institucija. Neįmanoma nematyti ar laikyti nereikšmingu fakto, kad kiekvienas žmogus gyvenimą pradeda vaikystės – tai yra buvimo savo tėvų vaiku – patirtimi. Būti tėvų mylimu, pasitikėti mylinčių tėvų globa, būti jų įvesdintiems į sudėtingą visuomenės gyvenimą – tai neįkainojamas paveldas, kurį gali suteikti tik tvirta, santuoka pagrįsta šeima. „Būtent dėl to esame įsitikinę, – rašė Italijos vyskupai, – kad nesantuokinio sugyvenimo įteisinimas pažeistų principinį šeimos unikalumą ir būtų žalingas visuomenės sambūviui bei jaunosios kartos auklėjimui. Dar rimtesnę grėsmę šeimai sukeltų tos pačios lyties porų įteisinimas, nepripažįstantis akivaizdaus lyčių skirtingumo“. Toliau notoje paliestas katalikų vidinės darnos klausimas. Katalikai politikai ir įstatymų leidėjai ir privačiame, ir viešame gyvenime yra saistomi pareigos vadovautis teisingai suformuota sąžine ir remti įstatymus, suderinamus su žmogaus prigimtimi. Pliuralizmo ar politikos autonomiškumo principai čia netinka, nes kalbama ne apie neutralių sprendimų pasirinkimą, bet apie pareigą vadovautis visuomenės gerovei fundamentaliomis moralinėmis vertybėmis.

Po šio Italijos vyskupų pareiškimo, paskelbto kovo 28 dieną, pirmiausia Genujoje, paskui ir kituose Italijos miestuose ant sienų atsirado užrašai, įžeidinėjantys arkiv. A.Banjaską, Bažnyčią ir popiežių Benediktą XVI. Kai kurie užrašai netgi grasino mirtimi. Italijos teisėsaugos institucijos tuoj pat pradėjo tyrimą, arkiv. A.Banjaskui buvo skirta apsauga. Nors į grasinimus reaguota su deramu rimtumu, vis dėlto manyta, kad tai tik anonimiško chuliganizmo apraiškos. Penktadienį, balandžio 27 dieną, į arkivyskupo namus paštu buvo atsiųstas vokas su pistoleto šoviniu ir arkivyskupo nuotrauka, ant kurios ranka nupiešta svastika. Pastarasis grasinimas sukėlė labai platų atgarsį. Solidarumą Genujos arkivyskupui pareiškė Italijos prezidentas ir kone visi pagrindiniai Italijos politikos veikėjai. Popiežius Benediktas XVI pats asmeniškai paskambino arkivyskupui, o Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, Popiežiaus vardu į Genują pasiuntė oficialią solidarumo ir padrąsinimo telegramą.

Nors prie Genujos arkivyskupijos rūmų budi policija, o arkivyskupą visur lydi asmens sargybiniai, arkiv. A.Banjaskas sakosi esąs ramus ir pasiryžęs tęsti savo ganytojišką misiją. Jis ypač dėkingas popiežiui Benediktui XVI ir visiems, kurie šiomis dienomis pareiškė jam solidarumą ir pritarimą. Štai ką arkiv. A.Banjaskas, sulaukęs Popiežiaus skambučio, pasakė Vatikano radijui: „Man tai buvo didelio džiaugsmo akimirka ir staigmena. Šitas nelauktas paties Šventojo Tėvo skambutis mane pripildė tikro džiaugsmo ir dėkingumo. Savo žodžiais, kupinais meilės, dėmesio ir tuo pat metu ryžtingo aiškumo, Popiežius mane padrąsino ir toliau skelbti tas religines ir humaniškas vertybes, be kurių neįmanoma kurti tikros ir stabilios demokratijos. Šis Popiežiaus skambutis yra ne tik padrąsinimas man pačiam, bet taip pat įvertinimas visų tų pastangų, kurias Italijos Bažnyčia deda visuomenės gerovei“.

Vatikano radijui duotame interviu arkiv. A.Banjaskas taip pat patvirtino, jog Italijos vyskupų konferencija neketina keisti savo pozicijos. Šeima yra pamatinė ląstelė tiek visuomenės, tiek ir bažnytinės bendruomenės gyvenime. Ją reika ramiai, bet tuo pat metu ryžtingai ginti. Tad savaime suprantama, kad Italijos vyskupų konferencija neketina keisti savo pozicijos, išdėstytos kovo mėnesį paskelbtoje notoje.

Pagal VR

© 2007 „XXI amžius“