Mes nenorime, bet sėkmingai girdome vaikus...
Visuomenė pradėjo bruzdėti. Matyt, atsibodo stebėti
alkoholinės komos ištiktus į ligonines vežamus vaikus, girdėti apie
nesibaigiančias traumas, laidoti savo artimuosius ir šeimos narius,
kurie taip ir nesugebėjo atsispirti alkoholio pramonės vykdomam
spaudimui gerti. Visuomenės sujudimą pajuto ir alkoholio gamintojai,
kurie pradėjo tikrą melo ir šantažo kampaniją prieš visą Lietuvos
visuomenę. Išvadinę visuomeninių organizacijų atstovus Seime žąsinais
ir gaidžiais, pradėjo užsakomųjų straipsnių maratoną, kuriuose
teigia, kad Lietuva neišgyvens be alkoholio reklamos.
Pripažinkime, jog reikia ypatingos drąsos viešai
grasinti visai Lietuvai, kad pabandžius kontroliuoti šią pramonę
jie sužlugdys sportą ir kultūrą, kurią su ypatingu pasiaukojimu
remia. Panašų melą ir grasinimus svaidė ir tabako pramonė iki uždraudžiant
tabako gaminių reklamą. Lietuvoje veikiančios alkoholio bendrovės
deklaruoja turinčios savo garbės kodeksus ir pabrėžia, kad alkoholio
vartojimas yra suaugusiųjų apsisprendimo reikalas. Taip pat pabrėžiama,
jog alkoholio reklama yra skirta tam, kad informuotų vartotojus
apie produktą (šiuo atveju alkoholį). Girdint šiuos alkoholio
gamintojų argumentus, norisi paklausti, kaip atsitiko, kad per nepilnus
dešimt metų, ESPAD tyrimo duomenimis, girtaujančių (geriančių alkoholį
kas trečią dieną) vaikų padaugėjo 5 kartus ir vis daugėja. Kaip
atsitiko, kad alkoholinių psichozių skaičius nuo 1990 metais buvusių
9 atvejų 100 tūkstančių gyventojų išaugo iki 100,7 atvejo 100 tūkstančių
gyventojų 2006-aisiais, t.y. daugiau nei 10 kartų. Atsakymas nevienareikšmis,
tačiau gana aiškus: alkoholio bendrovėms galioja tik vienintelis
kodeksas pelno siekimas. Todėl šiandien galima atsakingai tvirtinti,
kad alkoholio pramonė, orientuodama savo rinkodarą į vaikus ir jaunimą,
seniai peržengė visas padorumo ir moralės ribas.
Lietuvos aludariai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami
liberalizuoti alaus mišinių prekybą ir reklamą. Kyla klausimas:
kas bus pagrindiniai šio produkto vartotojai? Turbūt nesunku atsakyti,
žinant statistiką apie alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių vartojimą.
Statistikos departamento duomenimis, pagrindinis 15-17 metų berniukų
vartojamas gėrimas buvo alus, o to paties amžiaus mergaičių sidras
ir alkoholiniai kokteiliai. Alkoholio gamintojai pastebėjo problemą:
jaunimas nemėgsta stiprių alkoholinių gėrimų, todėl prasidėjo alkoholinių
mišinių ir sidrų era. Vaikai šių gėrimų net nelaiko alkoholiniais.
Kadangi alaus skonis patinka taip pat ne visiems, aludariai pagamino
alaus ir gaiviųjų gėrimų mišinių, kurie dabar priimtini ir ketverių
metų vaikui. Turbūt garbės kodeksas lėmė, kad alų aludariai pradėjo
reklamuoti ir per animacinius filmus. Aludariai nesikuklino pasigirti
ir tuo, kad sugebėjo įtikinti Europos Komisiją nedidinti mokesčių
alui.
Negana to, jausdami visuomenės spaudimą, alkoholio
gamintojai pradėjo viešųjų ryšių kampanijas, teigdami, kad nebegamins
stipraus alaus, kurio aludarių asociacijos nariai ir taip beveik
negamina. Deklaruota, kad alkoholio nebereklamuos jaunesni nei 25
metų žmonės. Norisi paklausti: o koks skirtumas, kokio amžiaus aktoriai
reklamuoja alkoholį? Vyresni aktoriai tam tikrame kontekste gali
būti net paveikesni vaikams.
Visa tai įvertinus tampa aišku, kodėl taip įsikibus
laikomasi sporto ir kultūros bei miestų švenčių rėmimo. O kur jūs
rasite geresnę galimybę be kliūčių pasiekti vaikus ir paauglius?
Ar rasite geresnę alaus reklamą jaunimui, nei paauglių dievinamų
krepšinio žvaigždžių marškinėliai ar alaus gamybos bendrovių logotipais
išmargintos krepšinio aikštelių grindys?
Alkoholio gamybos bendrovių fantazijai ribų nėra.
Klaipėdoje esančiame Studlende, kur vyksta ir paskaitos studentams,
išmoningai pastatytas nemokamai kopijuojantis kopijavimo aparatas,
kuriuo padarytos kiekvienos kopijos kitoje pusėje rasite degtinės
reklamą.
Kiekvienas bent kiek rinkodarą išmanantis ekspertas
pasakytų, kad tokie vaikų alkoholio vartojimo pokyčiai nėra atsitiktiniai,
o logiškas vykdomos nusikalstamos rinkodaros rezultatas, kai dauguma
lengvų alkoholinių gėrimų (sidro, alkoholinių kokteilių bei alaus)
reklama yra orientuojama į vaikus. Ką mes matome šiandien? Alaus
pramonė jau seniai nusispjovė į valstybės nuostatą nesieti alkoholio
reklamos su sportu ir žymiais sportininkais. Alaus gamintojų logotipai
puošia krepšininkų marškinėlius, puikuojasi ant krepšinio aikštelių
grindų. Keista, bet tokie užrašai nelaikomi reklama. Įdomu būtų
sužinoti, su kuo vaikai, nuėję į parduotuvę, asocijuoja alaus gamybos
bendrovių pavadinimus? Peršasi atsakymas, kad greičiausiai ne su
tualetiniu popieriumi, o su alumi. Turbūt niekas neprieštaraus,
jog krepšinio žvaigždės ir jų elgesys daro neginčijamą įtaką berniukų
elgsenai, kurie orientuojasi į krepšininkus kaip į elgesio modelius.
Grįžtant prie nuostatos, kad reklama yra viso
labo tik informacija apie produktą, norėtųsi paklausti: kokia gi
informacija apie produktą pateikta alaus reklamoje, kurioje kalbama
apie lietuvių tautos savybes? Ar tik ne pati gerianti tauta čia
reklamuojama kaip produktas? Arba ko dar siekė alaus reklama, teigusi,
kad vienas iš trijų vyrų negeria alaus ir vis dar gyvena su savo
mama, ir po to kitas klausimas: ar tu vienas iš jų?
Tokių pavyzdžių yra daugybė, ir kyla klausimas:
kiek ilgai valdžia apsimes nematanti šių faktų? Galbūt tuomet, kai
alkoholio bendrovės nustos finansuoti politikų rinkimų kampanijas,
o žymiausių alkoholio bendrovių vadovai taps persona non grata
aukščiausių valstybės pareigūnų organizuojamuose priėmimuose ir
kai Lietuvoje auganti perspektyvaus jaunimo karta, o ne alus, bus
įvardyta kaip geriausia, ką turime. Gal jau atėjo laikas nutraukti
alkoholio bendrovių viešpatavimą Lietuvoje ir atimti iš jų teisę
pelnytis vaikų sąskaita. Visa Lietuva mato, kad situacija darosi
nevaldoma. Tai skatina bejėgiškumą, imama abejoti, ar apskritai
ką nors čia dar galima pakeisti. Tačiau neturėtume pamiršti, jog
tokių priemonių yra ir priešingai alkoholio gamintojų skleidžiamai
demagogijai reikėtų nedelsiant:
- padidinti alkoholio kainą tiek, kad jos augimas
viršytų gyventojų pajamų augimą;
- visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir rėmimą;
- sugriežtinti alkoholio prekybą ir bausmes už
jo pardavimą nepilnamečiams;
- nedelsiant uždrausti gėrimų, imituojančių produktų,
tokių kaip vaikiškas šampanas, pardavimą;
- įvesti privalomą sveikos gyvensenos ugdymą mokyklose.
Aurelijus Veryga
Bernardinai.lt
© 2007 XXI amžius
|