Blaivybės idėjos patinka ne visiems
Gintaras VISOCKAS
|
Vyskupo Motiejaus Valančiaus
blaivystės sąjūdžio narys
Juozas Šaulys įsitikinęs,
jog kultūros ir sporto negalima
remti iš alkoholio reklamos
uždirbtų pinigų
|
|
Kas dabar suskaičiuos,
kiek tokių nelaimėlių, neatsispyrusių
alkoholiui, gyvena Vilniuje,
Kaune, kituose Lietuvos
miestuose ir miesteliuose?
|
Juozo Šaulio profesija labai taiki. Jis yra
dantų technikas. O ir visuomeninių organizacijų, kurioms jis priklauso,
agresyviomis, įtartinomis nepavadinsi. Nė vienos. J.aulys aktyviai
dalyvauja Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio, Nacionalinės
tėvų ir šeimų asociacijos bei Lietuvių fronto bičiulių veikloje,
taip pat priklauso grupei žmonių, kurie rūpinasi, jog Lietuvoje
būtų ribojama alkoholio ir tabako reklama. Raginantis negirtuokliauti
bei kviečiantis puoselėti šeimos vertybes lietuvis nusipelno didžiausios
pagarbos. Užuot laisvu nuo darbo metu ilsėjęsis kur nors Maljorkoje,
J.Šaulys rūpinasi visai lietuvių tautai aktualiais reikalais: kad
šalyje būtų kuo mažiau girtuoklių, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau
skyrybų. Argi tai smerktina veikla?
Alkoholiui neatspari tauta
Štai tik keletas ištraukų iš Lietuvos valdžiai
įteiktų pareiškimų, kuriuos drauge su kitomis visuomeninėmis organizacijomis
pasirašė J.Šaulys. Paklausykite: Esame viena labiausiai prasigėrusių
valstybių, su alkoholiu susijusiomis psichikos ligomis ir savižudybėmis
pirmaujame pasaulyje, o pagal eismo įvykių daromą žalą pirmaujame
Europoje. Bėdos, kurias atneša alkoholis, jau atėjo į daugumą mūsų
tautiečių namų turime 59 tūkst. vien tik registruotų alkoholikų
ir apie 300 tūkst. dar jiems prijaučiančių neregistruotų alkoholikų.
Dėl alkoholio vartojimo išyra šeimos, daugiau kaip 46 tūkst. vaikų,
dažniausiai dėl tėvų alkoholizmo ir su tuo susijusių skyrybų, yra
beglobiai ar mažai prižiūrimi. (...) Alkoholį esminiu, visuomenės
sveikatą žalojančiu veiksniu pripažįsta Europos Komisija bei Europos
Taryba. Europos Komisijos užsakymu 2006 metais atliktais moksliniais
tyrimais nustatyta, kurios priemonės alkoholio vartojimui bei alkoholio
daromai žalai mažinti yra efektyviausios. Viena svarbiausių, veiksmingiausių
priemonių tai alkoholio paklausos ir pasiūlos mažinimas. Kitaip
tariant, draudimas reklamuoti alkoholį. (...) Ypač svarbu, kad
įstatymais būtų numatyta, kaip skatinti blaiviai gyventi vaikus
ir jaunimą. Todėl būtina mažinti veiksnius, skatinančius vartoti
alkoholį ypač reklamą. Po šiais žodžiais pasirašė 18 visuomeninių
organizacijų: Lietuvos kultūros kongresas, Nacionalinė tabako ir
alkoholio kontrolės koalicija, Lietuvos blaivybės fondo taryba,
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos moterų lyga, Vyskupo
M.Valančaus blaivystės sąjūdis ir kai kurios kitos gausesnės ar
mažiau žinomos organizacijos.
Piketų metu nebuvo jokių nesusipratimų
Kam gali nepatikti tokie pareiškimai? Žinoma,
aludariai, degtindariai, barų, kavinių, naktinių klubų savininkai,
prekybininkai negali labai mylėti šiuos pareiškimus platinančių
organizacijų bei aktyvistų. Tačiau dėl ko blaivų gyvenimo būdą propaguojančių
organizacijų turėtų nemėgti Seimo ar Vyriausybės nariai? O juk nemėgsta,
o juk nekenčia. Ir labai norėtų, kad tokie kaip blaivininkas J.Šaulys
iš viso neorganizuotų akcijų už blaivią tautą. Net pačių mažiausių.
Šie įtarimai ne iš piršto laužti.
J.Šaulio visuomeninė veikla labai korektiška,
mandagi, taktiška. tai tik keli pavyzdžiai. Kartu su savo bendraminčiais
J.Šaulys šią vasarą prie Seimo, Prezidentūros ir Vyriausybės rūmų
Vilniuje surengė keletą negausių mitingų, raginančių valdžią riboti
alkoholio reklamą bent jau dienos metu nuo 8 val. ryto iki 23
val. vakaro. Piketų metu neužfiksuota nė vieno nesusipratimo. Niekas
nesikeikė, nesimušė, nešiukšlino. Niekas neragino versti teisėtai
išrinktos valdžios, nemėtė į langus akmenų, neužgauliojo praeivių.
Niekas nepažeidė galiojančių teisės aktų: akcijose dalyvaudavo mažiau
kaip dešimt žmonių, akcijos trukdavo ne ilgiau kaip valandą, nurodyto
atstumo iki pastatų, prie kurių piketuota, būdavo griežtai laikomasi.
Tačiau padėkos iš valdžios institucijų už prasmingas ir korektiškas
akcijas J.Šaulys nesusilaukė.
Policija liepė rašyti pasiaiškinimą
Netgi daugiau J.Šaulys patyrė vien nemalonumų.
Dar aiškiau kalbant, oficialioji valdžia jį pabandė nubausti pažeminti,
įbauginti. Valdiškoms institucijoms kažkodėl labiausiai užkliuvo
piketas prie Vyriausybės rūmų, organizuotas šių metų birželio 28
dieną. Apie tai byloja J.Šaulio paaiškinimas, skirtas Vilniaus miesto
3-iojo policijos komisariato tyrėjui K.Pučiui. Mitingas jau buvo
beveik pasibaigęs, kai prie jo, J.Šaulio žodžiais tariant, priėjo
keli policijos uniformas dėvintys pareigūnai ir paprašė atsakyti
į keletą klausimų: ar jie turi leidimą mitinguoti, ar apie akciją
informuota sostinės savivaldybė, kas tikrasis akcijos organizatorius.
Dabar galima drąsiai teigti, jog mitingo metu
neužfiksuota nė viena konfliktinė situacija. Tačiau policininkai
įsakė J.Šauliui sėstis į jų tarnybinį automobilį ir savo teiginius
pateikti raštiškai. Akcijos dalyvis nieko neslėpė, nieko nemelavo,
nieko nepagražino. Kaip buvo, taip ir pateikė savąją versiją. Policininkas
K.Putys surašė paaiškinimą, o blaivininkas J.Šaulys pasirašė, kad
jo žodžiai surašyti teisingai. Sėdėdamas policininkų automobilyje
akcijos dalyvis dar spėjo pasiteirauti, ar policijos pareigūnai
jį tardyti sumanė patys, ar jiems kažkas liepė taip pasielgti. Vienas
pareigūnas ironiškai atkirto maždaug tokiais žodžiais: Negi mes
panašūs į tuos, kurie neturėtų rimtesnių užsiėmimų. Iš pareigūno
tono J.Šaulys susidarė įspūdį, kad policininkams mitinguotojų persekiojimas
visai ne prie širdies. Jiems tiesiog kažkas liepia iš aukščiau
taip elgtis, ir jie sukandę dantis vykdo absurdiškus vadovybės nurodymus.
Pasijuto pažemintas ir paniekintas
Ir vis dėlto J.Šaulio nemalonumai tuo nesibaigė.
Kitą dieną po piketo jį ir jo bendraminčius oficialiai iškvietė
į 3-iąjį policijos komisariatą, kur buvo pareikšta apie akcijos
metu padarytą administracinę pražangą. Todėl akcijos dalyviai
turėsią aiškintis teismuose ir greičiausiai bus nubausti pinigine
bauda. Nuo 500 iki 1000 litų. Teismas iš tiesų įvyko viename iš
Vilniaus miesto apylinkės teismų. Teisme tiek J.Šaulys, tiek kiti
akcijos dalyviai buvo verčiami daug sykių aiškinti, jog sostinės
savivaldybė apie rengiamą akciją buvo informuota laiku, jog šalies
įstatymai nedraudžia rengti piketų prie valdžios įstaigų, kad apie
organizuojamus mitingus, kuriuose dalyvauja mažiau nei dešimt žmonių,
iš viso nieko nereikia informuoti nei savivaldybės, nei policininkų,
nei įstaigos, prie kurios piketuojama, vadovybės.
Žinoma, teismas nustatė, kad 2007 m. birželio
28-ąją J.Šaulio ir jo bendraminčių veiksmuose nebuvo nusikaltimo
sudėties. Žinoma, teisėjas išteisino blaivybės idėjas platinančius
aktyvistus. Tačiau J.Šaulys vis tiek jaučiasi pažemintas. Vaizdžiai
tariant, jam reikėjo įrodinėti, jog nėra kupranugaris.
Paklaustas, ar neketina paduoti į teismą pareigūnų,
kurie jį nepagrįstai padavė į teismą, J.Šaulys rimtai susimąstė.
Jo įsitikinimu, taip ir derėtų pasielgti. Tačiau jis žinąs, bent
jau jį taip informavę pažįstami teisininkai, kad toks žingsnis teoriškai
įmanomas, bet praktiškai sunkiai įgyvendinamas. Įstatymai sukurpti
taip, kad eiliniam piliečiui būtų kuo kebliau teisinėn atsakomybėn
patraukti valdžios pareigūnus.
Ir šantažuoja, ir baugina
Priežasčių, kodėl J.Šaulys be pagrindo buvo verčiamas
varstyti teisėsaugos institucijų duris, daug. Pirma, kai kurie blaivininkų
pareiškimai, platinti akcijų metu, buvo itin griežti. Pavyzdžiui,
birželio 21-osios pareiškime, adresuotame Seimui, esama konkrečių
kaltinimų parlamentarams, ginantiems aludarių, degtindarių, reklamos
užsakovų, bet tik ne sveikos tautos interesus.
Nacionalinės vartotojų konfederacijos, Nacionalinės
tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, Lietuvos krikščionių demokratų
Jaunimo sekcijos ir Piliečių santalkos pasirašytame dokumente teigiama:
Mes ir didžioji dalis sąmoningos visuomenės tikėjomės, kad deklaratyvius
Seimo sprendimus stabdyti masinę tautos girtuoklystę, paskelbiant
2008-uosius Blaivybės metais, seks ir konkretūs darbai. Todėl
norime pasakyti, kad antradienį vykusio Seimo plenarinio posėdžio
metu priimtas sprendimas nepritarti alkoholinių gėrimų reklamos
ribojimui papiktino ir nevyriausybines organizacijas, ir eilinius
piliečius. Esame labai nusivylę dėl jūsų nenuoseklumo ir neatsakingai
priimamų sprendimų. Mus dar labiau papiktino tai, kad jūs neatsižvelgėte
ir net nesvarstėte nevyriausybinių organizacijų ir sveikatos apsaugos
specialistų argumentų, o aklai pasitikėjote tendencinga Ekonomikos
komiteto nuomone, dar kartą įrodydami, kad alkoholis jums tėra verslo
ir ekonomikos interesų, o ne žalą visuomenės sveikatai keliantis,
objektas. Matome akivaizdų spaudimą Seimui alkoholio pramonės įtakojamoje
ir valdomoje žiniasklaidoje. Žinome ir tai, kad esate gąsdinami
ir šantažuojami ir aludarių, ir kitų alkoholio gamintojų. Suprantame,
kad alkoholio kontrolė yra nepopuliari veikla, nuo kurios stengiatės,
pasitaikius pirmai galimybei, pasišalinti. Tą liudija ir faktas,
kad balsavime dalyvavo mažiau nei pusė parlamentarų.
Įstatymo dviprasmybė
Kelių visuomeninių organizacijų atstovo J.Šaulio
įsitikinimu, jokiai valdžiai tikrai negali patikti tokio pobūdžio
priekaištai. Todėl ji ir mėgina kiekvieną potencialų kritiką nutildyti.
Ypač aktyvesniuosius, ypač įžvalgius, griežtesnius. Tampymas po
teismus labai veiksminga priemonė. Tai kas, kad teismas piketuotojus
bent jau iki šiol visuomet išteisindavo. Tai kas, kad dar nė vienas
piketuotojas nesusilaukė konkrečios bausmės nei baudos, nei arešto.
Valdžia įsitikinusi, kad pilietiškai aktyvius visuomenės narius
atgrasinti nuo piketų galima tik vaikant po teismus. Ir ji yra teisi.
Ne visi aktyvistai atlaiko įtampą, stresą, patiriamą
policijos komisariatuose ar teismo posėdžių salėse. Net jeigu esi
ir visiškai teisus, menkas malonumas sėdėti policijos automobilyje
ir rašyti pasiaiškinimą, juo labiau ginčytis su teisėju teismo
posėdžio salėje. Net ir labiausiai aktyvus visuomenininkas turi
šeimą, darbą, rūpesčių, todėl papildomi nemalonumai optimizmo neskatina,
neprideda energijos, ryžto. Be to, šiandien piketų, mitingų ir protesto
akcijų organizavimą reglamentuojantys įstatymai nėra tobuli. Tiksliau
tariant, surašyti taip, kad juos būtų galima, esant reikalui, dviprasmiškai
traktuoti.
Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas
savo struktūriniams ir teritoriniams padaliniams 2006 metais išplatino
oficialų paaiškinimą Dėl susirinkimams keliamų reikalavimų. Tą
paaiškinimą pasirašė viršininko pavaduotojas Raimundas Dervinskas.
Nepulsiu aiškinti visų smulkmenų, kas ir kaip tame paaiškinime pasakyta,
juolab neketinu komentuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo išaiškinimų, kas, kaip ir kodėl gali rengti protesto akcijas
Lietuvoje. Tačiau perskaitęs oficialų policijos atstovo R.Dervinsko
raštą susidariau įspūdį, jog po teismus tampomas turėtų būti būtent
policijos tyrėjas K.Putys, be pagrindo prisikabinęs prie J.Šaulio,
kitaip tariant, viršijęs tarnybinius įgaliojimus, o ne mitingo organizatoriai
ir dalyviai. Taip pat bent jau morališkai turėtų būti smerkiami
tie Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai, sąmoningai nuo visuomenės
slepiantys potvarkį, skelbiantį, kur konkrečiai žmonėms galima piketuoti
prie Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų.
Dabar gi šis prieš keletą metų priimtas potvarkis nuo visuomenės
slepiamas. Kad vėliau, esant reikalui, mitinguotojus būtų galima
apkaltinti ne ten žengus žingsnį, ne ten atsistojus, ne ten tūptelėjus.
Pavojingi net lengvieji gėrimai
Blaivybės idėjas propaguojantis J.Šaulys įsitikinęs,
jog pavojus, esą ilgainiui prasigersime, visiškai realus. Esame
viena iš labiausiai alkoholiu piktnaudžiaujančių valstybių pasaulyje.
Todėl jis mano, kad neturime pasiduoti alkoholio gamintojų sėjamai
demagogijai, girdi, lengvieji alkoholiniai gėrimai nėra pavojingi,
ir juos galima be saiko reklamuoti ir be saiko gurkšnoti. Pasak
J.Šaulio, nėra jokio pagrindo leisti dienos metu reklamuoti visokius
sidrus ir putojančius alučius, nes būtent šią reklamą mato vaikai
ir jaunimas.
Įvairių tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio
reklama ypač lengvai paveikia vaiko, paauglio sąmonę užprogramuoja
svaigintis alkoholiniais gėrimais ne tik dabar, čia, bet ir rytoj,
poryt. J.Šaulio duomenimis, Lietuvoje nuolat alkoholinius gėrimus
jau vartoja 97,5 proc. vyresniųjų klasių mokinių. Teiginys, esą
alkoholio reklama neskatina daugiau ir dažniau girtuokliauti, o
tik teikia pasirinkimo galimybes, yra gudriai paslėptas melas. Dar
2006-aisiais JAV mokslininkai nustatė, jog reklama ženkliai skatina
alkoholio vartojimą, o suvartojimo kiekis beveik proporcingas reklamos
pasirodymo dažnumui.
Todėl sveiką gyvenimo būdą propaguojančių organizacijų
laukia daug nenuveiktų darbų, kuriuos, esant tokiam pasipriešinimui
ir iš valdžios, ir iš prekybininkų pusės, bus sunku realizuoti.
Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius
|