Blaivybës idëjos patinka ne visiems

Gintaras VISOCKAS

Vyskupo Motiejaus Valanèiaus blaivystës sàjûdþio narys Juozas Ðaulys ásitikinæs, jog kultûros ir sporto negalima remti ið alkoholio reklamos uþdirbtø pinigø

Kas dabar suskaièiuos, kiek tokiø nelaimëliø, neatsispyrusiø alkoholiui, gyvena Vilniuje, Kaune, kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose?

Juozo Ðaulio profesija – labai taiki. Jis yra dantø technikas. O ir visuomeniniø organizacijø, kurioms jis priklauso, agresyviomis, átartinomis nepavadinsi. Në vienos. J.Šaulys aktyviai dalyvauja Vyskupo Motiejaus Valanèiaus blaivystës sàjûdþio, Nacionalinës tëvø ir ðeimø asociacijos bei Lietuviø fronto bièiuliø veikloje, taip pat priklauso grupei þmoniø, kurie rûpinasi, jog Lietuvoje bûtø ribojama alkoholio ir tabako reklama. Raginantis negirtuokliauti bei kvieèiantis puoselëti ðeimos vertybes lietuvis nusipelno didþiausios pagarbos. Uþuot laisvu nuo darbo metu ilsëjæsis kur nors Maljorkoje, J.Ðaulys rûpinasi visai lietuviø tautai aktualiais reikalais: kad ðalyje bûtø kuo maþiau girtuokliø, kad Lietuvoje bûtø kuo maþiau skyrybø. Argi tai – smerktina veikla?

Alkoholiui neatspari tauta

Ðtai tik keletas iðtraukø ið Lietuvos valdþiai áteiktø pareiðkimø, kuriuos drauge su kitomis visuomeninëmis organizacijomis pasiraðë J.Ðaulys. Paklausykite: „Esame viena labiausiai prasigërusiø valstybiø, su alkoholiu susijusiomis psichikos ligomis ir saviþudybëmis pirmaujame pasaulyje, o pagal eismo ávykiø daromà þalà – pirmaujame Europoje. Bëdos, kurias atneða alkoholis, jau atëjo á daugumà mûsø tautieèiø namø – turime 59 tûkst. vien tik registruotø alkoholikø ir apie 300 tûkst. dar jiems „prijauèianèiø“ neregistruotø alkoholikø. Dël alkoholio vartojimo iðyra ðeimos, daugiau kaip 46 tûkst. vaikø, daþniausiai dël tëvø alkoholizmo ir su tuo susijusiø skyrybø, yra beglobiai ar maþai priþiûrimi. (...) Alkoholá esminiu, visuomenës sveikatà þalojanèiu veiksniu pripaþásta Europos Komisija bei Europos Taryba. Europos Komisijos uþsakymu 2006 metais atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kurios priemonës alkoholio vartojimui bei alkoholio daromai þalai maþinti yra efektyviausios. Viena svarbiausiø, veiksmingiausiø priemoniø – tai alkoholio paklausos ir pasiûlos maþinimas. Kitaip tariant, – draudimas reklamuoti alkoholá. (...) Ypaè svarbu, kad ástatymais bûtø numatyta, kaip skatinti blaiviai gyventi vaikus ir jaunimà. Todël bûtina maþinti veiksnius, skatinanèius vartoti alkoholá – ypaè reklamà“. Po ðiais þodþiais pasiraðë 18 visuomeniniø organizacijø: Lietuvos kultûros kongresas, Nacionalinë tabako ir alkoholio kontrolës koalicija, Lietuvos blaivybës fondo taryba, Nacionalinë ðeimø ir tëvø asociacija, Lietuvos moterø lyga, Vyskupo M.Valanèaus blaivystës sàjûdis ir kai kurios kitos gausesnës ar maþiau þinomos organizacijos.

Piketø metu nebuvo jokiø nesusipratimø

Kam gali nepatikti tokie pareiðkimai? Þinoma, aludariai, degtindariai, barø, kaviniø, naktiniø klubø savininkai, prekybininkai negali labai mylëti ðiuos pareiðkimus platinanèiø organizacijø bei aktyvistø. Taèiau dël ko blaivø gyvenimo bûdà propaguojanèiø organizacijø turëtø nemëgti Seimo ar Vyriausybës nariai? O juk nemëgsta, o juk nekenèia. Ir labai norëtø, kad tokie kaip blaivininkas J.Ðaulys ið viso neorganizuotø akcijø „uþ blaivià tautà“. Net paèiø maþiausiø. Ðie átarimai – ne ið pirðto lauþti.

J.Ðaulio visuomeninë veikla – labai korektiðka, mandagi, taktiðka. Štai tik keli pavyzdþiai. Kartu su savo bendraminèiais J.Ðaulys ðià vasarà prie Seimo, Prezidentûros ir Vyriausybës rûmø Vilniuje surengë keletà negausiø mitingø, raginanèiø valdþià riboti alkoholio reklamà bent jau dienos metu – nuo 8 val. ryto iki 23 val. vakaro. Piketø metu neuþfiksuota në vieno nesusipratimo. Niekas nesikeikë, nesimuðë, neðiukðlino. Niekas neragino versti teisëtai iðrinktos valdþios, nemëtë á langus akmenø, neuþgauliojo praeiviø. Niekas nepaþeidë galiojanèiø teisës aktø: akcijose dalyvaudavo maþiau kaip deðimt þmoniø, akcijos trukdavo ne ilgiau kaip valandà, nurodyto atstumo iki pastatø, prie kuriø piketuota, bûdavo grieþtai laikomasi. Taèiau padëkos ið valdþios institucijø uþ prasmingas ir korektiðkas akcijas J.Ðaulys nesusilaukë.

Policija liepë raðyti pasiaiðkinimà

Netgi daugiau – J.Ðaulys patyrë vien nemalonumø. Dar aiðkiau kalbant, oficialioji valdþia já pabandë nubausti – paþeminti, ábauginti. Valdiðkoms institucijoms kaþkodël labiausiai uþkliuvo piketas prie Vyriausybës rûmø, organizuotas ðiø metø birþelio 28 dienà. Apie tai byloja J.Ðaulio paaiðkinimas, skirtas Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tyrëjui K.Puèiui. Mitingas jau buvo beveik pasibaigæs, kai prie jo, J.Ðaulio þodþiais tariant, priëjo keli policijos uniformas dëvintys pareigûnai ir papraðë atsakyti á keletà klausimø: ar jie turi leidimà mitinguoti, ar apie akcijà informuota sostinës savivaldybë, kas tikrasis akcijos organizatorius.

Dabar galima dràsiai teigti, jog mitingo metu neuþfiksuota në viena konfliktinë situacija. Taèiau policininkai ásakë J.Ðauliui sëstis á jø tarnybiná automobilá ir savo teiginius pateikti raðtiðkai. Akcijos dalyvis nieko neslëpë, nieko nemelavo, nieko nepagraþino. Kaip buvo, taip ir pateikë savàjà versijà. Policininkas K.Putys suraðë paaiðkinimà, o blaivininkas J.Ðaulys pasiraðë, kad jo þodþiai suraðyti teisingai. Sëdëdamas policininkø automobilyje akcijos dalyvis dar spëjo pasiteirauti, ar policijos pareigûnai já tardyti sumanë patys, ar jiems kaþkas liepë taip pasielgti. Vienas pareigûnas ironiðkai atkirto maþdaug tokiais þodþiais: „Negi mes panaðûs á tuos, kurie neturëtø rimtesniø uþsiëmimø“. Ið pareigûno tono J.Ðaulys susidarë áspûdá, kad policininkams mitinguotojø persekiojimas – visai ne prie ðirdies. Jiems tiesiog kaþkas liepia „ið aukðèiau“ taip elgtis, ir jie sukandæ dantis vykdo absurdiðkus vadovybës nurodymus.

Pasijuto paþemintas ir paniekintas

Ir vis dëlto J.Ðaulio nemalonumai tuo nesibaigë. Kità dienà po piketo já ir jo bendraminèius oficialiai iðkvietë á 3-iàjá policijos komisariatà, kur buvo pareikðta apie akcijos metu padarytà „administracinæ praþangà“. Todël akcijos dalyviai turësià aiðkintis teismuose ir greièiausiai bus nubausti pinigine bauda. Nuo 500 iki 1000 litø. Teismas ið tiesø ávyko viename ið Vilniaus miesto apylinkës teismø. Teisme tiek J.Ðaulys, tiek kiti akcijos dalyviai buvo verèiami daug sykiø aiðkinti, jog sostinës savivaldybë apie rengiamà akcijà buvo informuota laiku, jog ðalies ástatymai nedraudþia rengti piketø prie valdþios ástaigø, kad apie organizuojamus mitingus, kuriuose dalyvauja maþiau nei deðimt þmoniø, ið viso nieko nereikia informuoti – nei savivaldybës, nei policininkø, nei ástaigos, prie kurios piketuojama, vadovybës.

Þinoma, teismas nustatë, kad 2007 m. birþelio 28-àjà J.Ðaulio ir jo bendraminèiø veiksmuose „nebuvo nusikaltimo sudëties“. Þinoma, teisëjas iðteisino blaivybës idëjas platinanèius aktyvistus. Taèiau J.Ðaulys vis tiek jauèiasi paþemintas. Vaizdþiai tariant, jam reikëjo árodinëti, jog nëra kupranugaris.

Paklaustas, ar neketina paduoti á teismà pareigûnø, kurie já nepagrástai padavë á teismà, J.Ðaulys rimtai susimàstë. Jo ásitikinimu, taip ir derëtø pasielgti. Taèiau jis þinàs, bent jau já taip informavæ paþástami teisininkai, kad toks þingsnis teoriðkai ámanomas, bet praktiðkai sunkiai ágyvendinamas. Ástatymai sukurpti taip, kad eiliniam pilieèiui bûtø kuo kebliau teisinën atsakomybën patraukti valdþios pareigûnus.

Ir ðantaþuoja, ir baugina

Prieþasèiø, kodël J.Ðaulys be pagrindo buvo verèiamas varstyti teisësaugos institucijø duris, daug. Pirma, kai kurie blaivininkø pareiðkimai, platinti akcijø metu, buvo itin grieþti. Pavyzdþiui, birþelio 21-osios pareiðkime, adresuotame Seimui, esama konkreèiø kaltinimø parlamentarams, „ginantiems aludariø, degtindariø, reklamos uþsakovø, bet tik ne sveikos tautos interesus“.

Nacionalinës vartotojø konfederacijos, Nacionalinës tabako ir alkoholio kontrolës koalicijos, Lietuvos krikðèioniø demokratø Jaunimo sekcijos ir Pilieèiø santalkos pasiraðytame dokumente teigiama: „Mes ir didþioji dalis sàmoningos visuomenës tikëjomës, kad deklaratyvius Seimo sprendimus stabdyti masinæ tautos girtuoklystæ, paskelbiant 2008-uosius „Blaivybës metais“, seks ir konkretûs darbai. Todël norime pasakyti, kad antradiená vykusio Seimo plenarinio posëdþio metu priimtas sprendimas nepritarti alkoholiniø gërimø reklamos ribojimui papiktino ir nevyriausybines organizacijas, ir eilinius pilieèius. Esame labai nusivylæ dël jûsø nenuoseklumo ir neatsakingai priimamø sprendimø. Mus dar labiau papiktino tai, kad jûs neatsiþvelgëte ir net nesvarstëte nevyriausybiniø organizacijø ir sveikatos apsaugos specialistø argumentø, o aklai pasitikëjote tendencinga Ekonomikos komiteto nuomone, dar kartà árodydami, kad alkoholis jums tëra verslo ir ekonomikos interesø, o ne þalà visuomenës sveikatai keliantis, objektas. Matome akivaizdø spaudimà Seimui alkoholio pramonës átakojamoje ir valdomoje þiniasklaidoje. Þinome ir tai, kad esate gàsdinami ir ðantaþuojami ir aludariø, ir kitø alkoholio gamintojø. Suprantame, kad alkoholio kontrolë yra nepopuliari veikla, nuo kurios stengiatës, pasitaikius pirmai galimybei, pasiðalinti. Tà liudija ir faktas, kad balsavime dalyvavo maþiau nei pusë parlamentarø“.

Ástatymo dviprasmybë

Keliø visuomeniniø organizacijø atstovo J.Ðaulio ásitikinimu, jokiai valdþiai tikrai negali patikti tokio pobûdþio priekaiðtai. Todël ji ir mëgina kiekvienà potencialø kritikà nutildyti. Ypaè aktyvesniuosius, ypaè áþvalgius, grieþtesnius. Tampymas po teismus – labai veiksminga priemonë. Tai kas, kad teismas piketuotojus bent jau iki ðiol visuomet iðteisindavo. Tai kas, kad dar në vienas piketuotojas nesusilaukë konkreèios bausmës – nei baudos, nei areðto. Valdþia ásitikinusi, kad pilietiðkai aktyvius visuomenës narius atgrasinti nuo piketø galima tik vaikant po teismus. Ir ji yra teisi.

Ne visi aktyvistai atlaiko átampà, stresà, patiriamà policijos komisariatuose ar teismo posëdþiø salëse. Net jeigu esi ir visiðkai teisus, menkas malonumas sëdëti policijos automobilyje ir raðyti pasiaiðkinimà, juo labiau – ginèytis su teisëju teismo posëdþio salëje. Net ir labiausiai aktyvus visuomenininkas turi ðeimà, darbà, rûpesèiø, todël papildomi nemalonumai optimizmo neskatina, neprideda energijos, ryþto. Be to, ðiandien piketø, mitingø ir protesto akcijø organizavimà reglamentuojantys ástatymai nëra tobuli. Tiksliau tariant, suraðyti taip, kad juos bûtø galima, esant reikalui, dviprasmiðkai traktuoti.

Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas savo struktûriniams ir teritoriniams padaliniams 2006 metais iðplatino oficialø paaiðkinimà „Dël susirinkimams keliamø reikalavimø“. Tà paaiðkinimà pasiraðë virðininko pavaduotojas Raimundas Dervinskas. Nepulsiu aiðkinti visø smulkmenø, kas ir kaip tame paaiðkinime pasakyta, juolab neketinu komentuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iðaiðkinimø, kas, kaip ir kodël gali rengti protesto akcijas Lietuvoje. Taèiau perskaitæs oficialø policijos atstovo R.Dervinsko raðtà susidariau áspûdá, jog po teismus tampomas turëtø bûti bûtent policijos tyrëjas K.Putys, be pagrindo prisikabinæs prie J.Ðaulio, kitaip tariant, virðijæs tarnybinius ágaliojimus, o ne mitingo organizatoriai ir dalyviai. Taip pat bent jau moraliðkai turëtø bûti smerkiami tie Vilniaus miesto savivaldybës valdininkai, sàmoningai nuo visuomenës slepiantys potvarká, skelbiantá, kur konkreèiai þmonëms galima piketuoti prie Prezidentûros, Seimo, Vyriausybës ir kitø valdþios institucijø. Dabar gi ðis prieð keletà metø priimtas potvarkis nuo visuomenës slepiamas. Kad vëliau, esant reikalui, mitinguotojus bûtø galima apkaltinti ne ten þengus þingsná, ne ten atsistojus, ne ten tûptelëjus.

Pavojingi net „lengvieji“ gërimai

Blaivybës idëjas propaguojantis J.Ðaulys ásitikinæs, jog pavojus, esà ilgainiui prasigersime, – visiðkai realus. Esame viena ið labiausiai alkoholiu piktnaudþiaujanèiø valstybiø pasaulyje. Todël jis mano, kad neturime pasiduoti alkoholio gamintojø sëjamai demagogijai, girdi, „lengvieji“ alkoholiniai gërimai nëra pavojingi, ir juos galima be saiko reklamuoti ir be saiko gurkðnoti. Pasak J.Ðaulio, „nëra jokio pagrindo leisti dienos metu reklamuoti visokius sidrus ir putojanèius aluèius, nes bûtent ðià reklamà mato vaikai ir jaunimas“.

Ávairiø tarptautiniø tyrimø duomenimis, alkoholio reklama ypaè lengvai paveikia vaiko, paauglio sàmonæ – uþprogramuoja svaigintis alkoholiniais gërimais ne tik dabar, èia, bet ir rytoj, poryt. J.Ðaulio duomenimis, Lietuvoje nuolat alkoholinius gërimus jau vartoja 97,5 proc. vyresniøjø klasiø mokiniø. Teiginys, esà alkoholio reklama neskatina daugiau ir daþniau girtuokliauti, o tik teikia pasirinkimo galimybes, yra gudriai paslëptas melas. Dar 2006-aisiais JAV mokslininkai nustatë, jog reklama þenkliai skatina alkoholio vartojimà, o suvartojimo kiekis beveik proporcingas reklamos pasirodymo daþnumui.

Todël sveikà gyvenimo bûdà propaguojanèiø organizacijø laukia daug nenuveiktø darbø, kuriuos, esant tokiam pasiprieðinimui ir ið valdþios, ir ið prekybininkø pusës, bus sunku realizuoti.

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amþius“