Gelbėkimės nuo blogio
Žiniasklaida kasdien skelbia duomenis apie žmonių
žūtis autoavarijose, apie smurto aukas bei savižudžius. Tačiau neskelbia
karo tiems, kurie stumia į tas nelaimes ir kančias. Kodėl pati žiniasklaida
nepasisako prieš sidro ir alaus reklamą televizijoje? Atseit ta
reklama išlaiko televiziją ir sportininkus. Bet juk negalima žmonių
gyvybės, sveikatos (ypač vaikų) sąskaita išlaikyti žvaigždyno,
užsiimančio kūno demonstravimu, kuriančio vis naujus mandrius įvaizdžius
su vis labiau akį rėžiančiais apdarais, papuošalais ir kosmetika.
Kam tos kaukės? Pasirodykime tokie, kokie esame, ir siekim ne besikeičiančia
išore žavėtis, o dvasingumu, sielos grožiu. Gal tuomet labiau bus
atjaučiami tie, kurie gauna mažiausias pajamas?
Neseniai viena Prezidento patarėja aimanavo, jog
70 procentų vaikų mokykloje patiria patyčias, ir žadėjo organizuoti
forumus, imtis priemonių (o jos biudžetui kainuos nemažus pinigus,
lygiai kaip vaikų ir suaugusių pristatymas į ligonines, gydymas
nuo apsinuodijimo alkoholiu). Nejaugi nė vienas iš valstybės vadovų
(o gal jie ne krikščioniško mąstymo?) nesuvokia, jog pirmiausia
ir nė kiek valstybei nekainuojanti priemonė, užkertanti kelią blogybėms,
yra bažnyčios lankymas bent sekmadieniais. Juk bažnyčioje ne tik
garbiname Dievą, dėkojame Jam, bet ir mokomės geriau suvokti tikėjimo
tiesas, gyvenimo prasmę. Jeigu tėvai, skatinami krikščionių vadovų,
palaikytų vaikų širdyse tikėjimą, jeigu mokykla diegtų meilę Dievui,
jeigu žiniasklaida, ypač televizija ir spauda, ugdytų pagarbą Dievui
ir Bažnyčiai, jos tarnams bendromis pastangomis būtų įmanoma pakelti
tautos dvasią, įskiepyti krikščioniškas vertybes. Deja, viskas daroma
atvirkščiai. Kiek esame matę per Lietuvos televiziją dvasingų laidų,
skatinančių gėrį ir grožį, atjautą, gailestingumą, žmoniškumą? Džiugu,
kad televizija teikėsi parodyti nors krikščioniškojo jaunimo forumą
Klaipėdoje. Štai kokie renginiai reikalingi Lietuvai.
Skaudu, kai leidyklos spausdina knygas apie smurtą,
kitas blogybes, užuot daugiau propagavusios apie dorą, meilę vienas
kitam, ryšį su gamta.
Tą patį galima pasakyti apie sportininkus. Kodėl
jie, besivadinantys televizijos žvaigždėmis, tapo privilegijuotu
luomu? Ar jie vieni iš ištikimiausių rinkėjų tų politikų, kurie
susiję su verslu?
Nepamirkime, kad žmogus Dievo kūrinys, ir jis
pašauktas vykdyti Dievo valią. Be Dievo ir žmogus, ir valstybė ritasi
išnykimo link. Todėl stenkimės išsilaikyti. Išsilaikyti, įsikibę
į Dievo ranką. Ir gelbėti vaikus, jaunimą nuo dvasinio ir fizinio
luošinimo.
Kazys VILČINSKAS
© 2007 XXI amžius
|