Motina Teresë – didþioji gyvybës gynëja

Mindaugas BUIKA

Motina Teresë

Meilës misionieriø kongregacijos seserys mini savo vienuolijos ákûrëjos 10-àsias mirties metines

Abortas kelia pavojø taikai

Neseniai minint palaimintosios Motinos Teresës ið Kalkutos (1910-1997) mirties deðimtàsias metines vël buvo apþvelgti ðios artimo meilës darbø apaðtalës nuopelnai rûpinantis paèiais vargingiausiais þmonëmis. Motina Teresë, kurios humanitarinë veikla ávertinta 1979 metø Nobelio taikos premija, iðgarsëjo ir kaip bekompromisinë silpniausios, negimusios þmogaus gyvybës gynëja. Ji atvirai ið aukðèiausiø tribûnø átakingiausiems pasaulio asmenims kalbëjo apie abortø legalumo blogá, kaip didþiausià mûsø meto kontroversijà, sukelianèià pavojø paversti veidmainyste visus kitus kilnius þmonijos siekius.

„Kunigø uþ gyvybæ“ sàjûdþio Jungtiniø Valstijø nacionalinis direktorius kunigas Frenkas Pevonas rugsëjo pradþioje publikuotose pastabose priminë, kaip Motina Teresë, pakviesta kalbëti JAV prezidento Bilo Klintono surengtuose 1994 metø Nacionaliniuose maldos pusryèiuose Vaðingtone, be uþuolankø iðkëlë liberalià visuomenæ kaltinantá klausimà: „Jeigu esame abejingi, kai motina nuþudo net savo kûdiká, tai kaip galime kalbëti kitiems þmonëms, kad jie neþudytø vienas kito?“

Garsioji katalikø vienuolë èia pat daro iðvadà, jog kiekviena ðalis, kurioje yra áteisintas abortas, – o Jungtinës Valstijos yra viena ið tokiø ðaliø, – „nemoko savo þmoniø mylëti, bet naudoti smurtà, kad pasiektø tai, ko nori. Ðtai kodël abortas yra didþiausias meilës ir taikos griovëjas“.

Apie abortà, kaip pagrindiná taikos prieðininkà, Motina Teresë kalbëjo ir priimdama Nobelio taikos premijà. Pradëta, laukiama ir globojama gyvybë gali bûti taikos skelbëja, kaip tas Evangelijoje minimas „maþasis negimæs kûdikis“, dþiaugsmingai ðoktelëjæs ðv. Elzbietos ásèiose per Dievo Motinos apsilankymà. Taèiau dabar milijonai negimusiø kûdikiø kasmet þûsta dël sàmoningo motinø sprendimo daryti abortà. „Ir tai ðiandien yra didþiausias taikos griovëjas, nes jeigu motina gali nuþudyti savo kûdiká – kà reiðkia man nuþudyti jus ir jums nuþudyti mane, jokio skirtumo“, – kalbëjo Motina Teresë per Nobelio taikos premijos áteikimo ceremonijà.

Þmogaus gerumo liudijimas

Jungtiniø Tautø Organizacija 1979 metus buvo paskelbusi Tarptautiniais vaikø metais, ir Motina Teresë kreipësi á Indijos ir viso pasaulio bendruomenæ, kad ðiais metais kiekvienam pradëtam kûdikiui bûtø leista saugiai gimti. Ta proga Motinos Teresës ákurtos Meilës misionieriø kongregacijos seserys ligoninëms, klinikoms, policijos institucijoms iðsiuntinëjo atsiðaukimus, kad nebûtø þudomi abortui pasmerkti kûdikiai, bet bûtø pagimdyti ir perduoti globai. Vienuoliø bendruomenë surengë kûdikiø ávaikinimo kampanijà, taip pat teikë paramà sunkumuose atsidûrusioms, ypaè netekëjusioms motinoms bei populiarino natûralius ðeimos planavimo metodus.

Kunigas F.Pevonas savo pastabose prisiminë Motinos Teresës reakcijà, kai jis, apsilankæs Kalkutoje, papasakojo jai apie prezidento B.Klintono pasiraðytà ástatymà, kuriuo paskirta kriminalinë atsakomybë gyvybës gynëjams uþ pastangas sukliudyti abortà nusprendusioms pasidaryti moterims patekti á ginekologijos ástaigas, taikiai atkalbant jas nuo to fataliðko þingsnio. „Jeigu tokie ástatymai veiktø pas mus, Indijoje, að jau daug kartø bûèiau ámesta á kalëjimà, – sakë Motina Teresë. – Èia að einu á tas vietas, kur daromi abortai, imu moterá uþ rankos ir sakau: „Eikite su manimi, mes padësime jums ir jûsø kûdikiui“.

„Kunigø uþ gyvybæ“ sàjûdþio vadovas taip pat buvo sujaudintas, kai Motina Teresë já nuvedë á namus, kuriuose gyveno buvusios prostitutës, jos iðgelbëtos nuo nuodëmingo gyvenimo gatvëse. Motina Teresë jam parodë tø merginø naujajame bûste pasiûtas paklodes ir, lygindama jas, dþiaugësi atliktu geru darbu. Pasak Motinos Teresës, þmogaus gerumo nesumenkina jo anksèiau padarytas blogis, jei vëliau ávyksta tikras atsivertimas.

„Meilës revoliucijos“ poreikis

Didþiosios Britanijos katalikø laikraðtis „Catholic Herald“ savo komentare paþymi, kad Motinos Teresës prieðinimasis abortui, eutanazijai bei kitoms mirties kultûros apraiðkoms buvo visiðkai tikras ir patikimas dël jos praktinio ásipareigojimo ginti ir rûpintis visais, kuriuos visuomenë atmeta; yra pasirengusi aukotis dël kitø gerovës bei smurto aukø. Ið tikrøjø þmogaus orumo idëjos greitai sumenkëja þiaurumo ir kitokio blogio akivaizdoje, jeigu nëra tø, kurie pasirengæ jas praktiðkai liudyti su visiðku atsidavimu. Kaip tik tokia didþioji liudytoja ir buvo Motina Teresë, kuri garbingai ir iðtvermingai gynë þmogaus gyvybës orumà paprasèiausiai mylëdama tuos, kurie kitiems atrodë beverèiai ir nereikalingi.

Tarnaudama varge gimstantiems ir mirštantiems, ji taip pat gelbëjo jø orumà, jø þmogiðkàjà vertæ, kartu patvirtindama, kad orumas, kuris lengvai gali bûti paniekintas neþmoniðko elgesio, gali bûti atkurtas dovanojant autentiðkà meilæ. „Catholic Herald“ paþymi, kad Motinos Teresës „meilës revoliucija“ tapo tobula imitacija tos revoliucijos, kurià atneðë Ásikûnijimas per orumo suteikimà nuodëmingam, atstumtam þmogui, apgaubiant já Þodþio, tapusio Þmogumi, meile.

Ðià meilæ ji matë visur, Kristø ji stengësi áþiûrëti visuose, viskà vertindama Evangelijos tvirtinimu: „Kà padarëte vienam ið ðiø maþiausiø, man padarëte“. Motina Teresë taip pat kritikavo Vakarø visuomenës dvasiná skurdà, já prilygindama Kalkutos lûðnynams. Ji kalbëjo, kad Vakaruose þmonës metaforiðkai mirðta ið noro bûti mylimi, noro bûti iðklausyti, ið troðkimo, kad jiems kas nors nusiðypsotø ir aplankytø, kai jie jauèiasi vieniði.

Minëtoje kalboje skiriant Nobelio taikos premijà Motina Teresë pateikë pavyzdá apie nuliûdusius seneliø namø gyventojus, kurie viskuo aprûpinti, taèiau sutelkæ dëmesá á duris, nesulaukdami apsilankanèiø savo sûnø ir dukterø. Ji taip pat kalbëjo apie nepilnameèiø berniukø ir mergaièiø pasidavimà narkotikams ir kitoms ydoms dël to, kad jø tëvai ir motinos yra uþsiëmæ ir nebeturi laiko bendrauti su savo vaikais. Todël suvokiant Motinos Teresës ðventumà reikia vertinti ne tik jos darbus gelbëjant Kalkutos lûðnynø mirðtanèiuosius, bet ir pranaðiðkà áþvalgà, kad Vakarø materializmas ir beatodairiðkos sëkmës siekimas sukûrë naujos rûðies dvasiná skurdà, kuris skaudþiai þaloja XXI amþiaus gerovës visuomenæ.

© 2007 „XXI amþius“