Atsargiai – revoliucingieji gëjai

Gintaras VISOCKAS

Judëjimo „Apsaugokime ðeimà visame pasaulyje“ lyderis advokatas Skotas Laivlis ið JAV mano, kad Lietuvos laukia niûrûs laikai, kadangi agresyvieji gëjai bando ásitvirtinti ir èia, Baltijos kraðtuose. Ir agresyviesiems gëjams gali pasisekti, kadangi jie jau turi patirties, kaip papirkti ástatymus kurianèius ir jø vykdymà kontroliuojanèius politikus. O tradicinës orientacijos pilieèiai dar nesuvokia, koks didelis pavojus kyla ið tarptautinio gëjø judëjimo

Homoseksualizmo, gëjø tema niekad nesidomëjau. Tokios problemos man nebuvo aktualios, mat su vyriðkos meilës geidþianèiais vyrais niekad nebuvau susidûræs piktuoju. „Akis á aká“ susitikdavau tik su neagresyviais, itin iðsilavinusiais, tolerantiðkais netradicinës orientacijos vyrais, kurie man apie savo polinkius niekad neuþsimindavo. Jie puikiai þinojo, kad að ne jø „klano“, todël nesusilaukdavau jokiø uþuominø, nerodë jie man neapykantos, pagieþos, nepagarbos dël to, kad nepritariu jø „polinkiams“. Kadaise su vienu þymiu homoseksualios orientacijos kino kritiku teko keletà dienø gyventi tame paèiame vieðbuèio numeryje, kai paèioje Atgimimo pradþioje su visa „Literatûros ir meno“ redakcija buvome iðvykæ á kelionæ po Lenkijà. Kelios naktys, praleistos vieðbutyje su homoseksualu, paliko neiðdildomà áspûdá – kalbëjomës apie kinà, teatrà, raðytojus, kûrybà. Ir visa tai su abipuse tolerancija bei pagarba. Ðtai kodël man sàvoka „homoseksualizmas“ tarsi ir neegzistavo: jie netrukdo gyventi man, aš netrukdau gyventi jiems.

„Drebëk, hetero kiaule“

Ðiais metais atsitiktinai á rankas pakliuvo kaþkokio Maiklo Svifto 1987 metais pasiraðytas manifestas keistu pavadinimu – „Revoliucingieji gëjai“. Perskaièiau tà gëjams priskiriamà manifestà ir paðiurpau. Jeigu tikrieji homoseksualø, gëjø tikslai suraðyti bûtent ðiame manifeste, jeigu tas raðinys – nesuklastotas, jeigu dauguma netradicinës orientacijos vyrø pritaria manifeste iðguldytoms mintims - tada man belieka pasakyti, jog að - mirtinas jø prieðas. Paklausykite, kas ten raðoma.

Mes paversime jûsø sûnus, jûsø lëkðtø svajoniø, vulgaraus melo, silpnai iðvystyto vyriðkumo simbolius, pederastais. Mes suviliosime juos mokyklose ir bendrabuèiuose, sporto salëse, persirengimo kambariuose, sporto aikðtelëse, seminarijose, jaunimo grupëse, kino teatrø tualetuose, kareiviniø barakuose, krovininiø automobiliø stovëjimo aikðtelëse, visuose vyrø klubuose, Kongresø rûmuose, visur, kur tik esama vyrø. Jûsø sûnûs taps mûsø klusnûs tarnai ir vykdys tai, kà jiems liepsime. Jie ágaus mûsø veidà. Jie geis mûsø ir dievins mus.

Moterys, jûs norite laisvës? Sakote, kad jûsø vyrai blogi, kad daro jus nelaimingas? Mes, vyriðko veido ir raumenø þinovai, atsiimsime jûsø vyrus ið jûsø. Mes pralinksminsime juos, iðmokysime juos, apkabinsime, kai jie verks.

Visi ástatymai, draudþiantys homoseksualizmà, bus atðaukti. Vietoj jø bus iðleisti ástatymai, sudarantys sàlygas meilei tarp vyrø.

Mes nuplëðime kaukæ nuo galingø homoseksualø, kurie dedasi heteroseksualais. Bûsite sukrësti ir iðsigandæ, kai pamatysite, kad jûsø prezidentai ir jø sûnûs, jûsø pramoninkai ir senatoriai, jûsø merai ir jûsø generolai, jûsø lengvaatleèiai, filmø ir televizijos þvaigþdës, jûsø civiliai vadovai ir kunigai visai nëra tie patikimi, artimi burþua heteroseksualai, kokiais juos laikote.

Ðeima yra melo, iðdavystës, vidutiniðkumo, veidmainystës ir smurto þidinys, todël ji bus panaikinta. Ðeima tik slopina vaizduotæ ir paþaboja laisvà valià, todël ji turi bûti likviduota.

Tobuli berniukai bus pradëti ir auginami genetikos laboratorijose. Jie augs bendruomenëse ir juos priþiûrës bei mokys homoseksualai eruditai.

Visos baþnyèios, kurios mus pasmerks, bus uþdarytos. Vieninteliai mûsø dievai yra graþûs jauni vyrai ir mes esame atsidavæ groþio, moralës ir estetikos kultui. Visa, kas yra bjauru, vulgaru ir banalu, bus panaikinta.

Mes perraðysime istorijà – istorijà, kurià sumenkino jûsø heteroseksualus melas ir iðkraipymai. Mes apraðysime didþiø vadø ir màstytojø, kurie formavo ðá pasaulá, homoseksualumà.

Mes irgi sugebame naudotis ðaunamaisiais ginklais ir stoti prie pabûklø barikadose esant þûtbûtinei revoliucijai.

Drebëk, hetero kiaule, kai pasirodysime tau be kaukiø.

Ar tikrai man, tradicinës lytinës orientacijos atstovui, reikia drebëti? Galø gale kodël man reikia drebëti? Kas tas „Revoliucinguosius gëjus“ paraðæs asmuo – provokatorius, psichikos ligonis, visuomenës dëmesio iðtroðkæs nevykëlis?

Homoseksualø agresyvumas

Ðiø metø vasaros pabaigoje Vilniuje vieðëjo JAV advokatas, judëjimo „Apsaugokime ðeimà visame pasaulyje“ prezidentas Skotas Laivlis. Negalëjau nedalyvauti jo, juridiniø mokslø ir teologijos daktaro, paskaitoje, mat ramybës nedavë tas agresyvusis gëjø manifestas. Karininkø ramovës salëje surengta paskaita sukëlë dar daugiau klausimø nei atsakymø, áneðë dar daugiau sumaiðties ir nerimo nei iki ðiol. Sveèias ið Jungtiniø Valstijø pasakojo apie liûdnà padëtá Kanadoje ir Australijoje, kai kuriose Europos ðalyse, pavyzdþiui, Olandijoje, kur jau ákurta átakinga pedofilø partija, atvirai, agresyviai siekianti politinës galios. S.Laivlio teigimu, tokiose ðalyse priimti ástatymai jau diskriminuoja tradicinës lytinës orientacijos asmenis. Jis pateikë keletà iðkalbingø pavyzdþiø, kaip tradicinës orientacijos asmenys Kanadoje, Ðvedijoje ir Australijoje susilaukë milþiniðkø baudø vien uþ tai, kad iðdráso nepalankiai atsiliepti apie gëjus. Pavyzdþiui, Kanados homoseksualø aktyvistai pasiekë, kad ðalyje bûtø ákurti vadinamieji Þmogaus teisiø tribunolai, ágalioti piniginëmis baudomis bausti þmones, vieðai pasisakanèius prieð homoseksualumà. Pinigai vëliau perduodami homoseksualams, kurie laiko save áþeistais. Vienas ið Kamplums miesto tarybos nariø, katalikas, vieðai pavadino homoseksualizmà „nenatûraliu“ ir buvo grieþtai nubaustas Þmogaus teisiø tribunolo. Iðkalbingas ir 2004-øjø ávykis Ðvedijoje. Tàdien ðventikas Ake Grin buvo nuteistas mënesá kalëti uþ nepagarbà homoseksualø jausmams ðv. Miðiø Borgeholmo miesto baþnyèioje metu. Sakydamas pamokslà Ake Grin tik retoriðkai paklausë, ar homoseksualizmas – blogio jëgø veikimo padarinys? Ðvedijos Aukðèiausiasis Teismas ðventikà iðteisino, deja, po mënesio, praleisto kalëjime. O Didþiojoje Britanijoje visai neseniai ásigaliojo ástatymas, draudþiantis aiðkinti studentams, jog homoseksualizmas nëra pozityvus reiðkinys.

Atvaþiavo áspëti apie pavojus

Remiantis sveèio ið JAV S.Laivlio duomenimis, kai kuriose ðalyse gëjams jau leidþiama „iðsidirbinëti, kiek tik geidþia ðirdis“, o juos kritikuoti – grieþtai draudþiama. Vaizdþiai tariant, pilietis, iðdrásæs nepalankiai paþvelgti á homoseksualiø nusiteikimø þmogø, susilaukia finansinio persekiojimo. Uþ kritikà, nukreiptà prieð gëjus, tegul ir subtilià, pagrástà, asmuo privalo sumokëti solidþià baudà, o tûkstanèiai doleriø keliauja ne á ðalies biudþetà, bet á gëjo, kurio þmogiðkasis orumas neva buvo áskaudintas, kiðenæ. Todël bylø, kurias gëjai kelia tradicinës orientacijos asmenims, vis daugëja. Bet svarbiausia, kad pretekstas tokioms byloms – ið pirðto lauþtas. Gëjø niekas nediskriminuoja, neáþeidinëja - tiesiog jie patys savo áþûliu, nepagarbiu elgesiu provokuoja ginèus. Tradicinës orientacijos þmonës tik ginasi. Taèiau karti patirtis byloja, kad gintis nuo agresyviø gëjø teisinëmis priemonëmis vis sunkiau. Jie paperka deputatus, kongreso narius, senatorius ir ilgainiui visuomenëje ágauna privilegijuotà statusà. Kanadoje galima kritikuoti visus, iðskyrus gëjus. Pasak S.Laivlio, á Lietuvà skaityti paskaitø apie homoseksualø judëjimà jis atvyko ne ðiaip sau – jis mus, lietuvius, siekia áspëti apie gresiantá pavojø. Á klausimà, ar ir Lietuvoje gali tapti pavojinga kritikuoti gëjus, S.Laivlis atsakë, kad „ðis faðizmas jau Lietuvoje“.

Trukdë skaityti paskaità

Ir vël pateikë kraupiø pavyzdþiø. Ðiø metø kovo 21-àjà skaitydamas paskaità Kauno Policijos akademijoje jis susilaukë vieno homoseksualo arðios kritikos. Tas þmogus ne tik trukdë skaityti paskaità, taèiau paraðë skundà policijai, teigdamas, kad lektorius já asmeniðkai diskriminavo, áþeidinëjo, uþgauliojo ir pareikalavo S.Laivlá grieþtai nubausti. Sveèias ið JAV neigiamai vertino ir Kauno Vytauto Didþiojo universitete neseniai ávykusià konferencijà „Homoseksualizmo plëtros strategija“. Joje dalyvavo homoseksualø aktyvistai ið ávairiø pasaulio ðaliø. Toje konferencijoje vël demagogiðkai tvirtinta, esà homoseksualais gimstama, esà ðios orientacijos pakeisti neámanoma. Tuo tarpu ðià „teorijà“ paneigia realybë: tûkstanèiai buvusiø homoseksualø gráþta á normalø gyvenimà ir dabar aktyviai liudija prieð homoseksualizmà. Bent jau taip teigë lektorius S.Laivlis, pateikæs pavyzdþiø ið asmeninës patirties.

Sumaniai apsimeta esà aukos

Sveèias ið JAV S.Laivlis atkreipë dëmesá á homoseksualø sumaniai pasirinktà veikimo taktikà. Homoseksualai ðiandien vaidina aukà ir prisidengæ tuo pretekstu reikalauja, kad bûtø priimti ástatymai, draudþiantys diskriminacijà pagal seksualinæ orientacijà. Priëmus toká ið pirmo þvilgsnio nekaltà ástatymà, gali bûti pradëtas aktyvus homoseksualø „prieðø“ persekiojimas. Daugeliui þmoniø bus sunku patikëti, jog ðeimos tradicijos yra pavojuje dël grupës þmoniø, kurie save priskiria aukoms, bet ne okupantams. Tuo tarpu tikroji homoseksualø elgsena në kiek neprimena aukos. Agresyvûs ne tie, kurie kritikuoja homoseksualus, o patys homoseksualai, neleidþiantys netgi turëti kitokià nei jø nuomonæ. Homoseksualizmo aktyvistai átikinëja visuomenæ, esà lojalumas – tai visiðkas pritarimas jø gyvenimo stiliui, jie reikalauja vis daugiau laisvës ne tik sau, bet ir siekia á savo gretas integruoti kuo daugiau þmoniø. Didþiausias pavojus tas, kad homoseksualai nenuilsdami ieðko bûdø, kaip uþdrausti þodþio laisvæ þmonëms, nepritariantiems homoseksualizmui. Jeigu tokie ástatymai ásigalios, vadinasi, ilgainiui bus galima bausti net Popieþiø Benediktà XVI, homoseksualizmà vieðai pavadinusá „paþeidimu“.

Homoseksualo iðpaþintis: „Nieko nëra graþiau uþ vyro meilæ moteriai“

Spalio 9 dienà ðia tema buvo surengta konferencija ir Seime. Konferencijoje „Pripaþinti mûsø poreikius“ dalyvavo humanitariniø mokslø daktarë Irena Eglë Laumenskaitë, gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoðka ir sveèiai ið uþsienio: vienuolis Daniel Ange bei tarptautinës organizacijos „Living Waters International“, kurios tikslas – padëti þmonëms spræsti lytinës tapatybës ir seksualinës orientacijos problemas, direktoriaus pavaduotojas Toni Dolfo Smith. Labiausiai ásiminë T. Dolfo Smith iðpaþintis. Jis papasakojo, kodël, jo manymu, jis buvo tapæs homoseksualu. Akivaizdi prieþastis – vaikystës iðgyvenimai. Vaikystëje jam labai trûko tëvo dëmesio, todël jis ûgtelëjæs ëmë ieðkoti vyrø draugijos. Ðiandien jis yra sukûræs normalià, tradicinæ ðeimà, augina trejetà vaikø ir teigia, jog nëra nieko graþesnio, prasmingesnio, kaip darnûs vyro ir moters tarpusavio santykiai. Jis priklauso tiems þmonëms, kurie ásitikinæ, jog homoseksualumas nëra ágimtas, jog seksualumà galima ir bûtina gydyti. Bûtina gydyti jau vien dël to, kad homoseksualø meilë nesuteikia tokios pilnatvës, dþiaugsmo ir prasmës, kaip normalûs vyro ir moters santykiai. Negalima nepaþymëti ir emocingo, gilaus vienuolio Daniel Ange praneðimo. Ðis vienuolis jau ilgà laikà tarnauja homoseksualiø asmenø sielovadoje, todël gali dràsiai teigti, jog homoseksualai nëra laimingi þmonës. Tikràjà laimæ suteikia tik vyro meilë moteriai ir moters meilë vyrui, kadangi skirtingø lyèiø meilë – Dievo kûrinys, kadangi tik ið tokios meilës gimsta vaikai. Tuo tarpu homoseksualumas nukreiptas prieð dieviðkumà, nes nesukuria naujos gyvybës, nepratæsia giminës.

Tendencingi klausimai

Konferencija „Pripaþinti mûsø poreikius“ buvo labai tolerantiðka. Èia labai atsargiai, subtiliai, giliai þvelgta á prieþastis, paverèianèias vyrus homoseksualiais, o moteris – lesbietëmis. Taèiau nepaisant akivaizdþios tolerancijos ir pagarbos kitaip manantiems, praneðëjai susilaukë, be kita ko, ir tendencingø klausimø. Sakykim, kodël ðiame renginyje nebuvo homoseksualumà ginanèiø praneðimø, kas finansavo ðià konferencijà, kuo remiantis, pavyzdþiui, gydytojas psichoterapeutas teigë, jog homoseksualais negimstama, o jais tampama nepalankiai susiklosèius gyvenimo aplinkybëms. Man, eiliniam Lietuvos pilieèiui, labai rûpëjo iðgirsti atsakymus visai á kitus klausimus - kaip vertinti manifestà „Revoliucingieji gëjai“, kodël gëjai vieðai nuo jo neatsiriboja, jo nepasmerkia? Galø gale kas pasakys, kad tas atsiribojimas – nuoðirdus? 2007 metø geguþës 16 – 25 dienomis Vilniuje ávyko „Vaivorykðtës dienos“, kurias rëmë Lietuvos Vyriausybë ir Europos Sàjunga. Ðiø metø rudená Vilniuje taip pat numatomi keli triukðmingi tarptautiniai homoseksualø renginiai, o dauguma Lietuvos europarlamentarø balsavo uþ sankcijas valstybëms ir miestams, kurie bandys drausti gëjø paradus. O kas balsuos uþ sankcijas gëjams, mus, tradicinës, normalios orientacijos þmones, vadinanèius kiaulëmis? Kas sudrausmins revoliucinguosius gëjus, atvirai besityèiojanèius ið jø gyvenimo bûdui nepritarianèiø asmenø?

Corbis nuotrauka

© 2007 „XXI amþius“