Šiauliai taps blaivybės sostine?
Inesė RATNIKAITĖ
Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio iniciatyva
rugsėjo 21 dieną Šiaulių miesto kultūros centre vyko konferencija
Tautinio tapatumo puoselėjimas visuomenės ateities kūrimo būdas.
Konferencija skirta 2008-iesiems blaivybės metams ir vyskupo Motiejaus
Valančiaus pradėto blaivystės sąjūdžio 150-osioms metinėms. Tai
pirmoji Lietuvos istorijoje apskrities masto konferencija blaivybės
tema. Konferencijai vadovavo Šiaulių miesto vaikų teisių apsaugos
tarnybos inspektorė, Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio tarybos
narė Birutė Žymantienė ir to paties blaivystės sąjūdžio Šiaulių
miesto skyriaus pirmininkas neurochirurgas Albertas Griganavičius.
Konferencijoje dalyvavo bei sveikinimo žodžius tarė vysk. E.Bartulis,
Seimo narė, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė
bei Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. Buvo perskaityti
šeši pranešimai, po kurių vyko diskusijos.
Gyd. A.Griganavičius įžanginiame žodyje teigė,
jog valstybės galybė ir gerovė priklauso nuo mūsų požiūrio į valstybę,
šeimą, į kiekvieną žmogų. Cituodamas Vydūną, blaivybę prilyginusį
tėvynės meilei, gydytojas teigė, jog be blaivybės neįmanomas tautinio
tapatumo puoselėjimas, be jos neįmanoma kurti šviesesnės ateities.
Tad konferencijoje buvo siekiama įvardyti su alkoholizmu susijusias
problemas, pabrėžti blaivybės puoselėjimo svarbą tautinio, dorinio
bei patriotinio tapatumo, susijusio su laisve blaiviai gyventi,
ugdymui.
Realybė
Ar žinome, su kuo Lietuva yra tapatinama Europoje,
pasaulyje? Tikrai ne su tautiškumu ir blaivybe. Dr. Aleksandra Genovaitė
Davidavičienė, skaičiusi pranešimą Mokyklų bendruomenių tėvų
ir mokinių vienijimas doriniam patriotiniam auklėjimui gerinti,
teigė, jog esame tarp šalių, kuriose vaikai iki 15 metų amžiaus
jau rūko.
Priežastys įvairios: smalsumas, nenoras išsiskirti
iš draugų, noras pamiršti problemas, rizikuoti, paieška naujų pojūčių,
bendraamžių įtaka, nemokėjimas spręsti savų problemų. Taip pat vyrauja
nuomonės, jog Lietuva yra pigi šalis atvažiuoti pasigerti (tą atvykėliai
ir daro). Lietuva yra nesaugi šalis, kurioje nesaugu išeiti į gatvę.
Šalis, iš kurios bėga gyventojai. Ir ne visi dėl pinigų, nes kiti
jaučia, kad nesaugu čia auginti vaikus. Tai krepšinio šalis, kurios
krepšininkai negali gyventi be alaus, sakė Nacionalinės sveikatos
tarybos narys, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos
prezidentas, dr. Aurelijus Veryga.
Konferencijos metu ities akis badė į dienos šviesą
iškeltos su alkoholizmu susijusios problemos. Iškalbingus ir skaudžius
statistikos duomenis pateikė vysk. E.Bartulis: kas septintą avariją
padaro girtas vairuotojas. Net šeštadalis nusikaltimų padaroma neblaivių
asmenų. Panašias ir kitas problemas vardijo ir Šiaulių miesto vyriausiojo
policijos komisariato Prevencijos poskyrio komisaras inspektorius
Aidas Steponaitis, skaitęs pranešimą tema Pagarbos žmogui ir įstatymui
ugdymas. Teisėsaugos pareigūnams gana dažnai tenka susidurti su
geriančiųjų smurtu šeimoje, išgėrusieji dažnai patys tampa apiplėšimų
aukomis. Miestuose ir kaimuose alkoholiniai gėrimai neteisėtai gaminami,
pardavinėjami, laikomi. Lietuva yra viena iš pirmaujančių išgeriamo
alkoholio kiekiu šalių.
Gerti tampa norma. Negeriantis laikomas nesveiku,
jam tenka visiems aiškintis, sakė ir Nacionalinės alkoholio ir
tabako kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga, skaitęs
pranešimą Alkoholizacijos įtaka tautinio dorinio tapatumo raidai.
Jo teigimu, viskas tampa viena didele proga gerti: vestuvės, krikštynos,
Velykos, pirkimas, pardavimas, išvykimas, sugrįžimas, bloga nuotaika,
gera nuotaika ir t. t. Be to, visuomenėje kartu plinta visokie su
alkoholiu susiję mitai, kuriais, beje, šventai tikima, kaip antai:
sušalus reikia šildytis alkoholiu, tinka vartoti alkoholį išeminės
širdies ligos, prielaikinio gimdymo profilaktikos tikslais, esant
nemigai.
Rodos, alkoholis vaistas nuo visų ligų. Tokią
nuomonę perša ir žmogaus sveikatai skirti žurnalai, kuriuose daugelis
ieško sveiko gyvenimo receptų. Aiškios ir pasekmės: daugiau nei
10 kartų išaugęs alkoholio psichozių skaičius. Skaudžiausia, jog
į šį liūną traukiami ir vaikai. Glumina didėjantis kas trečią dieną
geriančių vaikų skaičius. Tokių vaikų mokykloje yra daugiau nei
kas dešimtas, sakė dr. A.Veryga. Mūsų visuomenėje negeriantis
žmogus laikomas psichikos ligoniu, tad būtų keista, jei vaikai negertų.
Gydytojas pastebėjo, kad mes netgi turime tradiciją mokyti vaikus
gerti nuo mažens: mažamečiams vaikams per šventes perkami nealkoholiniai
šampanai. Taip vaikai išmoksta, kad be alkoholio švęsti neįmanoma.
Nuo pat 14-16 metų tėvai jau perka alkoholinį šampaną.
Kaip didelę problemą inspektorius Aidas Steponaitis
įvardijo tai, kad jaunimas plačiai vartoja sidrą bei alų. Peršama
ir sėkmingai egzistuoja mintis, jog tai nėra alkoholiniai gėrimai.
To pasekmė į klubus, jaunimo renginius ateinama jau išgėrus tokių
svaigalų. Televizijos reklama teigia: Alus geriausia, ką turime.
Alkoholį galima pirkti bet kur ir bet kada, problemos dydį nusakė
Šiaulių vyskupas. Apie didžiulę neribojamos alkoholio ir tabako
reklamos įtaką vaikams ir jaunimui kalbėjo ir Lietuvos moterų lygos
pirmininkė Ona Voverienė. Jos manymu, pagrindinis žiniasklaidos
metodas nuolatinis sąmonės slopinimas pagal principą lašas prakala
akmenį ne jėga, o dažnai krisdamas.
Organizacijos Tėvai prieš narkotikus pirmininkas
Gediminas Jakubčionis pritarė, jog išties alkoholio reklama veikia
vaiko ar paauglio pasąmonę ir, vaikui to nežinant, jį užprogramuoja
gerti. Reklama skatina dažniau gerti suaugusįjį, gundo vėl pradėti
gerti atsikračiusį alkoholio priklausomybės asmenį. Akivaizdžios
ir pasekmės. Tampame tokiais tėvais, kurie vaikus palieka, vairuotojais,
kurie užmuša, darbdaviais, kurie nušauna neįtikusius darbuotojus,
vaikais, kurie vienas kitam gerkles pjausto, sakė dr. A.Veryga.
Ieitys
Konferencijos diskusijų metu ieškota ir išeičių.
Susirinkome į konferenciją, kad atsakingai pasvarstytume, ką turime
daryti, kad nudžiūtų tėvų ir motinų ašaros, kad vaikai galėtų saugiai
augti šeimose, o Lietuvos žmonės galėtų kurti blaivią ir laimingą
ateitį, sakė vysk. E.Bartulis.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė
B.Žymantienė, skaičiusi pranešimą Žmogus gimsta šeimoje, siūlė
mamoms labai paprastai per lopšines, pasakas, pokalbius su mažais
vaikais pradėti diegti mintį, kad tik blaivus žmogus yra laisvas,
laimingas ir tik blaivus žmogus gali ko nors gyvenime pasiekti.
A.Steponaitis pasakojo, kad pareigūnai skaito prevencines paskaitas
mokykloje, stengiasi supažindinti su galiojančiais įstatymais. Stengdamiesi
įtraukti vaikus, jie organizuoja krepšinio, futbolo varžybas, teisinių
žinių konkursus-viktorinas Temidė. Siūlyta mokyklose, ant sąsiuvinių
bei rašiklių užrašyti šūkius, pavyzdžiui, Būk orus, blaivus ir
laisvas.
Šiaulių apskrities viršininkas A.Šedžius patarė
sekti Blaivybės laureato vysk. E.Bartulio pavyzdžiu. 2006 metais
Šiaulių ganytojas išrinktas labiausiai nusipelniusiu žmogumi skleidžiant
blaivybės idėjas. Blaivybės laureato vardas vyskupui suteiktas už
daugybę pamokslų blaivybės tema, aktyvią visuomeninę veiklą ir tvirtą
asmeninę poziciją.
Šiauliai blaivybės sostinė?
B.Žymantienė Šiaulius siūlė paskelbti blaivybės
miestu. Prisimintas Šiauliuose gyvenęs blaivybės pradininkas Ignacas
Štachas. Maždaug prieš 170 metų, dar tolokai iki vyskupo Motiejaus
Valančiaus, iš Šiaulių bažnyčios sakyklos nuskambėjo jo prašymas
negerti. Nuskambėjo tokiu laiku, kai, atrodo, buvo absoliučiai nemotyvuotas,
nes ir karčemų savininkams, ir žmogeliams, kurie nešė savo grašius
į tas karčemas, visai nereikėjo to žodžio, agituojančio už blaivybę.
Tikiu, kad ateis diena, kada Šiaulių vaikai ne tik netrauks cigaretės
už kampo, netrauks alaus be saiko ir be ribos, bet ir didžiuosis
tuo, kad jie yra blaivybės sostinės vaikai, sakė B.Žymantienė.
Juk būtent Šiaulių miesto savivaldybė pirmoji pradėjo drausti vartoti
alkoholį rugsėjo 1 dieną.
Visuomenė prieš alkoholį
Organizacijos Tėvai prieš narkotikus pirmininkas
G.Jakubčionis pasakojo apie visuomenės sąmoningumą vienijantis prieš
alkoholį ir akivaizdžius šio vienijimosi rezultatus. Birželio 14
dieną Seimas beveik vieningai priėmė nutarimą 2008-uosius paskelbti
Blaivybės metais ir įpareigojo Vyriausybę parengti atitinkamą programą.
Nemaža balsų dauguma buvo priimtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto
pirmininko A.Matulo pakoreguotas įstatymo projektas uždrausti per
radiją ir televiziją dienos metu skleidžiamą alkoholio reklamą,
kad jos nematytų vaikai.
Akivaizdus visuomenės vienijimosi prieš alkoholį
pavyzdys buvo ir ši konferencija. 124 konferencijos dalyvius Seimo
narė R.Baškienė pavadino šviesuliais. Tiems, kurie čia esame, ne
tas pats, kas vyksta Lietuvoje, ne tas pats, kas vyksta su mūsų
vaikais, šeimomis. (...) Nuoširdžiai tikiu, kad įstatymai 2008-aisiais
metais padės matyti Lietuvą ir blaivią, ir dorovingą, sakė R.Baškienė.
Baigiantis konferencijai, nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos
Prezidentą, Vyriausybę, Seimą ir visus geros valios žmones su konkrečiais
pasiūlymais, padėsiančiais puoselėti blaivybę.
© 2007 XXI amžius
|