|
Ar pajėgsime apginti didžiausią
vertybę šeimą?
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Lietuvos Respublikos Konstitucijos trečiojo skirsnio
38 straipsnis skirtas šeimos kaip vertybės apibrėžimui. Ten rašoma:
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir
globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį.
Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė
ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais,
iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje
ir tausoti jų palikimą.
Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias
vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.
Jeigu šias eilutes atidžiai perskaitysime, nekils
abejonių, kad šeima yra tokia svarbi vertybė, kad ją gina net Konstitucija
pagrindinis šalies įstatymas. Tačiau dažnai nutinka, kad ne visi
valstybės piliečiai, netgi politikai, paiso įstatymų.
Ne vienas pastebėjome, kaip įnirtingai puolama
ką tik parengta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, kurią LR
Seimas ketina svarstyti gruodžio pradžioje. Po svarstymų tikimasi
parengti analogišką įstatymą.
Laimei, ne tik puolama. Spalio 12 d. LR Seimo
Šeimos ir vaiko reikalų komisija, Narkomanijos prevencijos komisija
ir Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacija Vilniuje surengė
tarptautinę konferenciją Šeima besikeičiančioje visuomenėje. Tą
pačią dieną taip pat Vilniuje Krikščioniškosios profsąjungos Lietuvos
darbo federacija, surengusi tarptautinę konferenciją Socialiniai
iššūkiai Lietuvoje, vieną sesiją paskyrė šeimos politikos svarstymui,
aptarė svarbiausias grėsmes ir iššūkius tradicinės šeimos sampratai.
Tolesnis tekstas sukomponuotas iš abiejų konferencijų pranešėjų
nerimą keliančių kalbų.
Europoje, o ypač Lietuvoje, jau kuris laikas pastebima
savižudiška demografinė situacija. Nuo 1990 metų mūsų tėvynėje du
kartus sumažėjo gimstamumas. Viena moteris vidutiniškai pagimdo
1,3 vaiko.
Dominuoja vieną vaiką auginančios šeimos. Kas
antra šeima išsiskiria, vaikus dažniausiai augina vienos motinos.
Trečdalis vaikų gimsta ne santuokoje. Tapo populiari vadinamoji
neregistruota partnerystė. Nuo 2002 metų pastebimas socialinės rizikos
vaikų skaičiaus didėjimas, priskaičiuojama 16,4 tūkst. socialinės
rizikos šeimų. Šių skaičių užtenka daryti išvadai: nusilpo šeimos
prestižas.
Kaimyninėje Latvijoje dar prasčiau negu pas mus.
Kaip pastebėjo Latvijos krikščioniškosios akademijos rektorė Skaidritė
Gutmane, ten viena moteris pagimdo vidutiniškai tik vieną vaiką,
ne šeimose gimsta du kartus daugiau vaikų. Tyrimais nustatyta, kad
moterų religingumas ir jų pagimdytų vaikų skaičius yra tiesiogiai
proporcingi. Religijos neišpažįstančios moterys gimdo mažiau vaikų.
Latvijoje gyvena 40 proc. katalikų. Pastebėta, jog katalikų šeimos
gimdo daugiau vaikų negu ten gyvenančios kitoms konfesijoms priklausančios
šeimos.
Jeigu pasižvalgytume po toliau nuo mūsų esančias
Europos Sąjungos šalis, pamatytume, jog ten šeimos institucija nusilpo
dar daugiau negu pas mus. Iš Ispanijos atvykusi La Koruna universiteto
profesorė dr. Carmen Garcimartin Montero kalbėjo apie alternatyvias
santuokas. Ispanija yra viena iš šešių ES šalių, kur nuo 2005 metų
įstatymu įteisinta dviejų tos pačios lyties žmonių santuoka, jai
leidžiama įsivaikinti vaikus. Homoseksualai ir heteroseksualai
turi vienodas teises kurti šeimas, sakė profesorė. Nepatingėkime
atsiversti tarptautinių žodžių žodyną. Ten rašoma: homoseksualizmas
(lot.), lytinis iškrypimas lytinis potraukis savo lyties individui;
heteroseksualizmas (lot.) normalus lytinis potraukis priešingos
lyties individui. Taigi nebežinai kuo tikėti ir keli klausimą,
ar Ispanijos ir kitų ES šalių parlamentarai nebeskiria tų dviejų
sąvokų? Toliau dar gražiau. Keliama idėja įteisinti poligamiją (vieno
vyro santuoka su keliomis moterimis arba vienos moters santuoka
su keliais vyrais). Pasiūlymų įteisinti tokią santuoką jau atsiranda
internete.
Iš Suomijos atvykęs teisininkas dr. Alexander
Havard, dirbęs įvairiose ES šalyse, pastebėjo, kad tradicinės šeimos
institucija nėra priimtina ne tik homoseksualams. Ja bjaurisi, jos
neapkenčia šiandieniniai Europos Parlamento politikai.
Bolševikų komisarė Aleksandra Kolontaj, 1918 metais
kūrusi šeimos suardymo dekretus, buvo tikras angelas, palyginus
su dabartiniais politikais, kurie nori sunaikinti Europos civilizaciją,
įteisindami abortus, vyro ir moters partnerystę nesusituokus, homoseksualų
santuokas, o ateityje ir poligamiją, sunaikinti šeimos instituciją,
kuri suprantama kaip vyro ir žmonos pastovi sąjunga. Profesorius
sakė: Esu dvasinis Robero Šumano, vieno iš ES kūrėjų, sūnus. Ne
tokią Europą jis kūrė. Jo idealas buvo išsaugoti Europos civilizaciją,
apginti ją nuo kylančių kataklizmų, įveikti vertybių krizę, išsaugoti
gamtos dėsnius. Už tai jis net nacių kalėjime sėdėjo. Dabartinis
Europos Parlamentas su R.Šumano pastangomis nieko bendro neturi,
nes neturi idėjos. Juk gyvenimas nesusituokus arba tos pačios lyties
žmonių gyvenimas yra ne kas kita, kaip aistrų vergovė. Tik iš paviršiaus
atrodo, kad tai laisvė. Iš tiesų tai vergovė ir asmenybės griūtis.
Tai panašu į socialistinę vergovės sistemą arba į individualistinę
liberaliąją sistemą, neturinčią idealų, siekiančią naudos visur,
kur tik galima. Europos parlamentarai mano esą apsišvietę, į naująsias
ES šalis žiūri iš aukšto, esą šios atėjo iš tamsos, neturi nei laisvės,
nei demokratijos patirties. Žinokite: jums stengiamasi primesti
svetimą ideologiją, jūs esate tarsi žaisliukai jų rankose. Strasbūro
teisėjai jus verčia eiti prieš žmogaus prigimtį, įpareigoja kuo
greičiau priimti lyties keitimo įstatymą. Kai su jais pasikalbi,
jie aiškina, jog vykdo valstybės nurodymus, jie tik funkcionieriai.
Gaila, kad teisėjai nebeskiria, kur gėris, kur blogis, kad jie nebeturi
sąžinės, nepuoselėja bendražmogiškų vertybių. Teisėjų pareiga turėtų
būti kitokia: nepasiduoti valstybės spaudimui, vadovautis išmintimi
ir protu. Kai numirsime, reikės duoti ataskaitą ne valstybei, bet
Dievui.
Dr. Alexander Hovard mus drąsino: Turite rasti
drąsos apsisaugoti nuo idėjų, sklindančių iš ES, tai yra nuo to,
kas nukreipta prieš žmogaus prigimtį. Turite suprasti šeimos esmę
ir prasmę. Šeima tai misija į valstybės ateitį, tai sutuoktinių
ištikimybė, tai vaikų ugdymas ir švietimas pačiose geriausiose sąlygose.
Todėl šeimą reikia saugoti socialiniu ir teisiniu požiūriu.
Šeimos institucijos griovimu susirūpinęs Tartu
(Estija) ir Helsinkio (Suomija) universitetų doktorantas Varoo Vooglaid.
Jo nuomone, dosnią pensijų sistemą Europoje gali prisieiti greitai
keisti, nes mažėja jaunų dirbančių žmonių skaičius, kartu mažėja
socialinės įmokos išmokamų pensijų šaltinis. Ir toliau mažėjant
gimstamumui Europoje, teks skatinti pigios darbo jėgos įvažiavimą.
Kaip kitos rasės, kiti tikėjimai (musulmonai) paveiks mūsų kultūrą,
niekas nežino. Nors šeima yra geriausia aplinka gimti ir augti vaikams,
bet europiečiai vis labiau nelinkę kurti šeimų, gimdyti vaikų. Lytiniai
iškrypimai, besaikis sekso garbinimas, vadų nebaudžiamumas sugriovė
Romos imperiją. Dabar stebime tą patį.
V.Vooglaid kėlė tolerancijos ribų problemą. Neteisingai
suprantama individo laisvė be jokių apribojimų tai absurdas, anarchija,
kurioje viršų ima džiunglių įstatymai. Kaip jau spėjome įsitikinti,
anarchija yra laisvės priešingybė. Tuo tarpu tvarka laisvės draugė.
Mums tvirtinama, kad abortas tai pasirinkimo laisvė. Bet įstatymai,
leidžiantys abortus, įteisina visiškai bejėgių, negalinčių apsiginti
žmogučių žudymą. Tai totalitarizmas. Kai kas sako, kad abortas
meilės aktas. Taigi visuomenė nebesusivokia, kokių tiesų pasaulyje
gyvena, todėl reikia kuo daugiau diskutuoti, kas gera, kas bloga.
Pranešėjas sakė: Visa Europa kenčia nuo šeimos krizės: daugėja
nelaimingų žmonių skaičius, griaunama civilizacija. Šeimos instituciją
galima išgelbėti tik tada, kada visuomenė suvoks, kad problema yra
religinė, dvasinė, kai bus keliami klausimai, kas yra žmogus, kokia
jo prigimtis. Nebijokime kalbėti apie tiesą. Nebijokime, kad kas
nors pasijuoks iš mūsų.
Šias mintis palaikė Mykolo Riomerio universiteto
(Vilnius) kun. prof. Kazimieras Meilus. Tolerancijos idėjos toleruotinos
tol, kol jos nežemina žmogaus. Tačiau jeigu jos nukreiptos prieš
žmogaus orumą ir prigimtį, tokių idėjų toleruoti negalima.
Pasiklausius abiejose konferencijose skaitytų
pranešimų, sutvirtėjo nuomonė, kad būtina stiprinti šeimos instituciją,
propaguoti pozityvų požiūrį į šeimą, kurti palankesnę aplinką šeimoms,
kuriose auginami vaikai. Juk šeimoje auga, plėtojasi, bręsta jausmai.
Augantys vaikai mato tėvą ir motiną, suvokia jų išpažįstamas vertybes,
stebi jų pastangas kurti taiką ir ramybę patys mokosi gyventi.
Taigi įstatymai turėtų skatinti gyvenimą šeimoje, šeimos instituciją
laikyti prioritetu. Tuo grindžiama valstybinė šeimos politikos koncepcija.
Būkime tvirti, neleiskime iš po kojų išmušti visuomenės pamato
šeimos, kaip vertybės, suvokimo. Tegul kitos ES šalys mokosi iš
mūsų. Jei būsime vieningi, pajėgsime apginti šeimą.
© 2007 XXI amžius
|
