|
Tradicinės šeimos tvirti tautos pamatai
Bronius VERTELKA
 |
|
Panevėžio vyskupas
Jonas Kauneckas ir vilnietė
doc. dr. Asta Širinskienė
|
 |
|
Generalvikarui
kan. dr. Robertui Pukeniui
netrūko konferencijos
dalyvių dėmesio
|
 |
|
Vytauto Didžiojo universiteto
doktorantas Gedas Malinauskas
ir Panevėžio vyskupijos
Šeimos centro direktorė,
edukologijos magistrė
Jūratė Šaumanienė
|
 |
|
Konferencijos dalyviai
pertraukos metu
|
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pasveikino
susirinkusius į respublikinę mokslinę praktinę konferenciją Šeimos
kaip vertybės samprata šiuolaikinėje visuomenėje, lapkričio 10
dieną surengtą Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos
studijų centro ir Panevėžio vyskupijos Šeimos centro. Vyskupas iškėlė
ir vieną svarbiausių konferencijos temų Ar galima laikyti šeima
kartu gyvenančius du vyrus arba vienišą moterį, gimdančią vaikus
nuo svetimų vyrų? Anot jo, tai pasaulio moralinis nuopuolis. Tragiška
ir tokiose neva šeimose augančių vaikų padėtis. Lietuvoje kaip normalią
šeimą norima įteisinti ir sugyventinius, tačiau tokia šeima yra
labai trapi, bet kada gali išsiskirti. Dabar remiamos vienišos motinos,
o gausios, normalios šeimos beveik visai neremiamos. Vyskupas ragino
rašyti kiekvienam atskirai laiškus Seimui, Vyriausybei, Prezidentūrai.
Ganytojas pabrėžė: Bažnyčia meldžiasi už tradicinę šeimą.
Audronė Grainienė, miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotoja, pastebėjo, jog salėje sėdi daugiausiai
moterys, vyrų vos vienas kitas. Be tėvo negali būti normalios šeimos.
Savivaldybės atsakinga darbuotoja tiesiai pareiškė: tinkamai vaikus
auginančios šeimos mažiausiai rūpi valstybei.
Konferenciją vedė Panevėžio vyskupijos šeimos
centro darbuotojai socialinių mokslų magistrantė Jolanta Peleckaitė
ir filosofijos magistras Patrikas Skrudupis. Savo pranešime jis
akcentavo, kad vyro ir moters sąjunga yra tradicinis šeimos modelis,
kurį Lietuvoje įtvirtina ir Konstitucija. Bažnyčios politika visada
buvo ir yra orientuota į šeimą kaip vertybę. J.Peleckaitė susirūpinusi,
kad šeimos krizę liudija blogėjanti šalies demografinė situacija,
kultūrinės aplinkos ir vertybių pokyčiai, socialinės ir ekonominės
šeimos funkcionavimo, vaikų ugdymo ir visokeriopo saugumo užtikrinimo
problemos ir kt. Prelegentė pabėrė virtinę skaičių: pernai susituokė
21 tūkstantis porų, per 11 tūkstančių išsiskyrė, be tėvo liko 10
tūkstančių vaikų. Lietuva sensta: pernai šalyje gyveno per 20 proc.
žmonių, sulaukusių 60 ir daugiau metų, tuo tarpu vaikų iki 14 metų
buvo tik 16 proc. Reaguojant į esamą situaciją šaliai reikalinga
aiški, konkreti ir įsipareigojanti valstybės pozicija šeimos atžvilgiu.
Šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas.
Temą Laikinosios migracijos iššūkiai šeimai:
pagalba užsienyje dirbančių tėvų vaikams gvildeno Vytauto Didžiojo
universiteto doktorantas Gedas Malinauskas, kuriam teko rinkti informaciją
iš Kauno vaikų darželių, kiek jų auklėtinių tėvų uždarbiauja užsienyje.
Jo atliktų apklausų duomenimis, tokių vaikų yra apie 4 procentus.
Apie 40 proc. iš jų (iki 7 metų) augina seneliai arba tetos. Daugelis
vyksta į užsienį norėdami greit praturtėti, bet negalvoja apie šeimą.
Apie 50 proc. tėvų kalbėjo, jog grįžus sunku įsidarbinti Lietuvoje
arba čia siūlo gerokai mažesnį atlyginimą, nei jį už tokį pat darbą
gautų užsienyje. Tik 10 proc. sutuoktinių pripažino, jog šeimoje
dėl to būta nesutarimų.
Konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė Panevėžio
vyskupijos generalvikaro kan. dr. Roberto Pukenio pranešimas tema
Demografinė krizė ir Lietuvos likimas. Anot jo, meilė tai proto,
sielos ir širdies harmonija. Tarp jaunimo plinta hedonistinis požiūris
į meilę, neišugdomas įsipareigojimas šeimos gyvenimui. Silpstant
tikėjimui, žlunga ir šeimos. Skyrybų priežastys dvasinio įsipareigojimo
stoka, alkoholizmas. Turime 20 tūkstančių asocialių šeimų. Ar jų
vaikai pajėgs sukurti darnias šeimas?- klausė pranešėjas. Pasak
jo, atėjo metas susimąstyti apie Lietuvos likimą. Nuo 1994 metų
šalyje nebėra natūralaus gyventojų prieaugio. Svarbiausias valstybės
uždavinys turėtų būti šeimos stiprinimas ekonominiu, moraliniu,
teisiniu pagrindu.
Skaudus smūgis tautai piliečių emigracija. Per
septyniolika nepriklausomybės metų iš Lietuvos į užsienį uždarbiauti
išvyko vos ne pusė milijono žmonių, į tėvynę grįžo apie 80 tūkstančių.
Linkaučiuose kepantis duoną verslininkas sakė,
jog jis negali mokėti tokio atlyginimo, koks yra išsivysčiusiose
Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje nėra programos, kuri žadintų
išvykusių sąžinę, kviestų ir patartų, kaip geriau ir saugiau įsikurti
grįžus į Lietuvą.
Anot kan. dr. R.Pukenio, Lietuvai reikia Antrojo
Sąjūdžio, apimančio intelektualų sluoksnius ir padedančio nustatyti
valstybės modelį, kuris užtikrintų ekonomines ir moralines sąlygas
žmogaus asmenybei ugdyti ir bręsti.
Vilniaus Mykolo Riomerio universiteto doc. dr.
Agnės Širinskienės pranešimo tema Vaiko teisių ir šeimos apsaugos
problemos taikant biotechnologijas. Mokslininkė akcentavo, jog
vertinant biotechnologijas reikia atsižvelgti, kokios jų pasekmės
vaikui, jo sveikatai, šeimai bus ateityje. Pavyzdžiui, prigimtinės
vaiko teisės žinoti biologinius savo tėvus realizavimas esant lytinių
ląstelių donorystei; giminystės ryšių nustatymo problema legalizavus
žmogaus klonavimą reprodukciniais tikslais; galimi tėvų sampratos
pokyčiai leidus implantuoti į gimdą žmogaus ir gyvūno hibridus;
biologinių ir socialinių tėvų vaidmuo įgalinant gimdos nuomą (surogaciją);
tėvo ir motinos sampratos apibrėžimo pokyčiai atliekant dirbtinį
apvaisinimą homoseksualams.
Kauno medicinos universiteto doktorantas gydytojas
Danielius Serapinas pasakojo apie prenatalinio laikotarpio teorinius
ir praktinius aspektus gydytojo genetiko darbe. Jeigu šeimoje yra
vaikas, gimęs su įgimta liga ar sindromu, tai dar nėra nuosprendis
šeimai nebesusilaukti sveikų vaikų ateityje. Dalies įgimtų raidos
defektų (iki 10 proc.) priežastis gali būti žalingi aplinkos veiksniai
embrioniniu laikotarpiu. Dėl to labai svarbu nepasitarus su gydytoju
nenaudoti vaistų nėštumo metu.
Panevėžio vyskupijos Šeimos centro direktorė,
edukologijos magistrė Jūratė Šaumanienė skaitė pranešimą tema Homoseksualumas:
mitai ir tikrovė. Šešis vaikus auginanti panevėžietė prisipažino,
kad rengdama šį pranešimą ne iš vieno išgirdo klausimą, ar nebijanti
šia tema pasisakyti. Prelegentė nurodė įvairius visuomenėje egzistuojančius
požiūrius į homoseksualumą. Vienas jų krikščioniškasis meilė ir
pagarba kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokia jo lytis, amžius, tautybė,
profesija ar rangas, pomėgiai ar net seksualinė orientacija. Tačiau
tai nereiškia, kad visada galima taikstytis su blogu elgesiu ir
toleruoti blogį. Neužtenka toleruoti homoseksualius asmenis juos
reikia mylėti ir padėti jiems, tačiau negalima toleruoti jų elgesio.
Šiandien nėra įrodymų, kad egzistuoja homoseksualumą
koduojantys genai. Manoma, kad pagrindinės homoseksualumo priežastys
yra tėvų meilės poreikis, priešingos lyties baimė, poreikis atrasti
lyties tapatumą. Homoseksualumas liga, tačiau pagydoma. Taigi
mitas apie prigimtinį homoseksualumą išsklaidomas nesunkiai: psichoanalitikai
ir psichoterapeutai sėkmingai pakeičia homoseksualią žmogaus orientaciją
heteroseksualia.
Po pranešimų kilo nemažai klausimų (ne vieną jų
pateikė ir vyskupas J. Kauneckas), į juos atsakinėjo doc. dr. A.
Širinskienė ir doktorantas gydytojas D.Serapinas. Baigiantis konferencijai
vyskupas padėkojo dalyviams už aktyvų dalyvavimą ir pakvietė visus
sukalbėti Tėve mūsų.
Panevėžys
Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius
|
