„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (87)

2008-iųjų vasario 8 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Masiniais protestais prisimintas aborto įteisinimas Jungtinėse Valstijose

Mindaugas BUIKA

Apie 250 tūkst. gyvybės gynėjų
demonstracija nusidriekė
Vašingtono gatvėmis

Moteris gailisi dėl patirto aborto

Maldos už gyvybę budėjime
Vašingtono katedroje jaunos
maldininkės atidžiai klauso
kardinolo Džastino Rigalio
padrąsinančios homilijos

Tarp „Žygio už gyvybę“
dalyvių vėl vyravo jaunimas

Svarbus vieningas ir kantrus veikimas

Sausio pabaigoje minint aborto legalizavimo Jungtinėse Valstijose metines šimtai tūkstančių gyvybės gynėjų iš visos šalies rinkosi Vašingtone į tradicinę protesto manifestaciją „Žygis už gyvybę“ („March for Life“). Jau 35-ą kartą organizuoto renginio (negimusių kūdikių žudymas JAV įteisintas 1973 metais) išvakarėse, sausio 21-ąją, Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo katedroje vyko „Nacionalinis maldos budėjimas už gyvybę“ („National Prayer Vigil for Life“). Perpildytoje šventovėje, kurioje iš 8 tūkstančių maldininkų daugumą sudarė jauni žmonės, didžiulėje šv. Mišių celebracijos procesijoje ėjo šimtai seminaristų, daugiau kaip 60 nuolatinių diakonų, apie 400 kunigų, 34 arkivyskupai ir vyskupai bei šeši kardinolai.

Susirinkusieji atidžiai klausėsi homilijos, kurią pasakė pagrindinis celebrantas Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Džastinas Rigalis, vadovaujantis JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo reikalų komitetui. „Aborto legalumo įstatymas nesuderinamas su žmogaus orumu. Jis neturi išlikti. Jis negali išlikti. Ir jis neišliks“, – tvirtai kalbėjo ganytojas, ir šie jo žodžiai buvo palydėti plojimų (kardinolo D. Rigalio homilija plojimais entuziastingų dalyvių buvo pertraukta dar ne vieną kartą). Pasiremdamas tos dienos – šv. Agnietės liturginės šventės – Evangelijos skaitiniu pagal šv. Petro pirmąjį laišką Korintiečiams, jog „Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus“, kardinolas priminė neseniai dienraštyje „The New York Times“ aprašytą istoriją, kaip mokslininko nusistatymą pakeitė žvilgsnis į žmogaus embrioną. Tas žvilgsnis pakeitė visą garsiojo kamieninių ląstelių tyrinėtojo japono Šinajos Jamanakos mokslinę karjerą. „Kai per mikroskopą pamačiau embrioną, staiga supratau, koks mažas skirtumas yra tarp jo ir mano dukterų, – vėliau žurnalistams kalbėjo dr. Š. Jamanaka. – Tada suvokiau, kad negalima naikinti embrionų dėl tyrimų. Reikia ieškoti kitokių būdų, kaip išgauti kamienines ląsteles“. Gruodžio mėnesį dr. Š. Jamanaka visam pasauliui pranešė, kad jam pavyko sukurti technologiją, kaip suaugusiojo audinio ląsteles padaryti lygiavertėmis žmogaus embriono kamieninėms ląstelėms. Vadinasi, šiems svarbiems tyrimams nebereikės embrionų. „Jeigu Dievas gali panaudoti bejėgį embrioną, kad pakeistų žmogaus širdį, jis iš tikrųjų tam gali naudoti ir mus – su visais mūsų trūkumais ir silpnybėmis“, – padarė išvadą kardinolas D. Rigalis.

Siekiant šventumo ir naudojantis Dievo teikiamomis malonėmis galima įvykdyti Dievo valią ir svariai prisidėti prie trokštamos Karalystės kūrimo, kurioje nebus ašarų, skausmo ir mirties, kalbėjo ganytojas. Jis kvietė klausytojus būti drąsiais gyvybės orumo ir šventumo liudytojais ir kurti visuomenę, kurioje daugiau nebūtų abortų, eutanazijos, eksperimentavimo su užšaldytais žmogaus embrionais, tarsi kokiomis prekėmis, nebūtų išpuolių prieš gyvybę. „Mūsų vertė kyla ne dėl to, kad esame vadinamieji „produktyvūs“ visuomenės nariai, bet iš Emanuelio, Dievo, kuris visada su mumis, – sakė kardinolas D. Rigalis. – Mes turime arba mums bus duota pakankamai laiko ir resursų vieningai kurti gyvybės kultūrą“.

Jis priminė, kaip kuriant naują Įsikūnijimo mozaiką bazilikos skliaute prireikė 2,4 mln. spalvoto stiklo gabaliukų, kurie buvo surinkti Italijoje ir 346 dėžėmis atgabenti į Jungtines Valstijas. Visam šiam darbui prireikė penkių mėnesių. Taip pat ir kuriant gyvybės kultūros „mozaiką“ prireiks daugybės pastangų, tūkstančių aktyvistų pasiaukojamo darbo. „Kiekvienas jūsų turi savo vaidmenį šiame nepaprastame projekte ir reikia kantriai veikti su kitais siekiant šio bendro tikslo, – pabrėžė kardinolas D. Rigalis. – Visi jūs, žygio dalyviai, skiriatės vienas nuo kito, bet kartu vieningi (…) įtvirtinant kultūrą, kuri visada svetingai priima kiekvieną gyvybę“.

Gyvybės kultūrai reikia širdžių pakeitimo

Kitą dieną vykusioje didžiulėje „Žygio už gyvybę“ manifestacijoje tarp daugybės kalbėjusių dvasininkų, politikų, medikų, visuomenės ir kultūros veikėjų tiesioginiu ryšiu susijungus su Baltaisiais rūmais buvo dėmesingai išklausytas JAV prezidento Džordžo Bušo pasisakymas. Tuo metu ten vyko prezidento susitikimas su grupe studentų, specialiai atvykusių dalyvauti „Žygyje už gyvybę“ ir pakviestų į Baltuosius rūmus draugiškam pokalbiui prie pusryčių stalo. Tuo norėta pabrėžti, kad ši gyvybės gynimo akcija pirmiausia yra jaunų žmonių žygis. Kai vienas iš kalbėjusių paprašė pakelti rankas tuos, kurie jaunesni nei 25 metų amžiaus, atrodė, jog rankas pakėlė beveik visa minia, pripažino dienraštis „The Washington Post“.

„Aš matau žmones, įsitikinusius, kad netgi labiausiai pažeidžiamas žmonių šeimos narys yra Dievo kūdikis, – kalbėjo prezidentas Dž. Bušas manifestacijos dalyviams. – Jūs esate čia, kadangi žinote, jog visa gyvybė nusipelno būti apsaugota. Ir aš didžiuojuosi galėdamas būti su jumis“. Šie JAV vadovo žodžiai buvo palydėti plojimais. Dž. Bušas „Žygio už gyvybę“ dalyviams kalbėjo jau aštuntą ir paskutinį kartą, kadangi jo kadencija, pasižyminti daugelio gyvybę ginančių įstatymų priėmimu, jau eina į pabaigą.

Priminęs, kad prieš trisdešimt penkerius metus abortą legalizavusio įstatymo autoriai norėjo parodyti, kad negimęs kūdikis nelaikytinas žmogaus asmeniu, prezidentas sakė, jog biologijos mokslas tvirtina visai ką kita. Negimęs kūdikis jau yra individas su savu genetiniu kodu ir ultragarsu galima matyti jo rankų pirštus, pėdas ir plakančią širdį. Būdamas motinos įsčiose jis turi tai, „ko mes negalime matyti: sielą“, – pabrėžė Dž. Bušas. Pasidžiaugęs, kad pagal statistikos duomenis, abortų skaičius Jungtinėse Valstijose mažėja, jis sakė, jog vis dėlto nusiraminti negalima, kadangi ir toliau vienas iš penkių nėštumų užsibaigia negimusio kūdikio nužudymu.

„Amerikoje padėtis turi gerėti, todėl mums reikia kelti gyvybės kultūrą, kad kiekviena neplanuotai pastojusi moteris žinotų, jog yra žmonių, kurie ją gimus kūdikiui parems, kad nėščia nepilnametė galėtų auginti savo kūdikį ir kartu toliau sėkmingai mokytis, kad būtų vienodai gerbiamos ir motinos, ir jos kūdikio orumas“, – kalbėjo prezidentas. Pastebėjęs, kad tokia visuomenė, kurioje kiekvienas pradėtas žmogus būtų svetingai priimtas į gyvenimą ir ginamas įstatymo, dar nesukurta, jis atkreipė dėmesį į jo prezidentavimo metu pasiektą pažangą, priimtas teisines iniciatyvas. Taip pat ir minėtas esminis proveržis kamieninių ląstelių tyrimo srityje leidžia vystyti medicinos mokslą kartu gerbiant gyvybės šventumą.

„Gyvybės kultūros įtvirtinimui reikia daugiau nei įstatymų – tam reikia širdžių pakeitimo“, – pripažino prezidentas D. Bušas. Jis sakė, kad savo vizijoje jau mato tokią Ameriką, kuri grindžiama civilizuotos visuomenės nuostata, kad stiprusis gina silpnąjį. Apie tai kalba ir JAV kūrėjų priimtas dokumentas – Nepriklausomybės deklaracija, kuria pabrėžiama, jog teisė gyventi yra mūsų Kūrėjo dovana, o ne iš valstybės gauta malonė. Jungtinių Valstijų vadovas drąsino gynėjus būti balsu tų, kurie neturi balso, ir kreiptis į žmonių širdis, kurios yra geros, bei protus, kurie atviri pagrįstam įtikinimui. Istorija patvirtina, kad geras reikalas, kurio ištakos yra žmogiškajame orume ir kuriuo apeliuojama į dorus žmonių jausmus, galų gale sulaukia sėkmės.

Naujų iniciatyvų iškėlimas

Kartu su įspūdingu „Žygiu už gyvybę“, minint 35-ąsias metines, kai amerikiečiams buvo primestas amoralus įstatymas, legalizavęs negimusių kūdikių masinį naikinimą, JAV gyvybės gynėjai 59 šalies miestuose per 31 valstiją rengia ir kitą kompaniją – „40 dienų už gyvybę“ („40 Days for Life“). Nuo vasario 6 dienos iki kovo 16-os žmonės visoje Amerikoje susivienys maldos ir pasninko akcijai už abortų uždraudimą, rengdami taikius budėjimus su rožiniu rankose prie abortus darančių klinikų ir už tuos nusikaltimus atsakingos Planingos tėvystės federacijos įstaigų.

Kompanijos laikas sutampa su krikščionių celebruojama Gavėnia, kai pabrėžiama maldos, pasninko, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo reikšmė. „Tikimės, kad maldos pastangos tų žmonių, kurie savo miestuose prisidės prie „40 dienų už gyvybę“ akcijos, paveiks daugelio širdis ir protus, padės išgelbėti žūčiai pasmerktas nekaltas gyvybes ir pabrėš būtinumą uždrausti abortus Amerikoje“, – sakė žiniasklaidai gyvybės gynimo kampanijos organizatorius Devidas Bereitas. Jis priminė, jog tokia iniciatyva, pirmą kartą realizuota 2007 metais, susilaukė plataus palaikymo ir atnešė stebinančius rezultatus.

Daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių įsijungė į jungtinę maldos ir pasninko akciją ir daugiau kaip 22 tūkstančiai išėjo į gatves ir dalyvavo taikiuose maldos budėjimuose prie abortus darančių centrų. Tomis dienomis šių centrų veikla buvo gerokai sutrikusi – kai kurie sutrumpino darbo valandas arba buvo priversti kuriam laikui užsidaryti. Taip buvo išgelbėtos šimtų kūdikių gyvybės, „40 dienų už gyvybę“ kompanijos efektyvumą turėjo pripažinti ir Planingos tėvystės federacija, Jungtinėse Valstijose išlaikanti didžiausią abortus atliekančių centrų tinklą. Toje organizacijoje, kurią daugelis gyvybės gynėjų reikalauja perduoti Hagos tarptautiniam tribunolui už masinį infanticidą ir amoralumo platinimą, minėtos kompanijos dienomis buvo paskelbta „krizinė“ padėtis ir sutelktos papildomos finansinės lėšos „neturintiems precedento išpuoliams“ (tai yra žmonių gyvybių gelbėjimui) atremti.

Dar vieną iniciatyvą iškėlė žinomas JAV judėjų dvasininkas rabinas Jehudas Levinas, kuris kartu su kitais religiniais lyderiais kalbėjo „Žygio už gyvybę“ manifestacijoje Vašingtone. Jis pareiškė, kad savo būsimojo vizito Jungtinėse Valstijose metu popiežius Benediktas XVI turi suburti įvairių tikybų dvasinius vadovus kovai su abortais, išvesti juos į Niujorko gatves ir paskelbti, kad draudžiama balsuoti už tuos politikus, kurie pritaria negimusių kūdikių žudymui, kurie siekia iškreipti tradicinę šeimos sampratą ir bando suvedžioti jaunus žmones per kontraceptikų propagandą.

„Popiežiau Benediktai, jūs, kaip didžiausias denominacijos vadovas, tai galite, – kalbėjo „Žygio už gyvybę“ mitinge rabinas J. Levinas. – Jūs, kuris žinote, kas yra holokaustas, atsiliepkite į šį kreipimąsi žydo, kurio anyta nešioja Aušvico antspaudą. Išgirsk mūsų prašymą, padėk sustabdyti abortų holokaustą Amerikoje, pasaulio visuomenėje, prarandančioje pagarbą gyvybei. Uždrausk balsuoti už mirtį ir iškrypimą.“

Žiniasklaidos paprašytas detalizuoti šio savo pareiškimo intenciją, rabinas J. Levinas sakė, kad tokia Popiežiaus vadovaujama ekumeninė ir tarpreliginė akcija ne tik padėtų bendrajam gyvybės gynimo reikalui, bet ir leistų patvirtinti „religinės vadovybės autoriteto viršenybę politinės vadovybės atžvilgiu“ moraliniuose reikaluose, grąžinant teisėtą to autoriteto vietą visuomenėje. Tačiau vargu ar balandžio mėnesį įvyksiančio vizito Jungtinėse Valstijose metu Šventasis Tėvas imsis tokio vaidmens, nes gali būti apkaltintas kišimusi į dabar šalyje vykstančią rinkiminę kampaniją. Kita vertus, savo kalbose ir homilijose Benediktas XVI neabejotinai patvirtins Bažnyčios mokymą apie gyvybės šventumą bei visuomenės ir politikos veikėjų ypatingą atsakomybę už tradicinės šeimos ir santuokos palaikymą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija