„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (88)

2008-iųjų kovo 14 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Tebūna išgirsta ir kita pusė

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Seimo narys Valdemaras Tomaševskis parengė „Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymą“, kurio esmė – uždrausti abortus, paliekant kai kurias išimtis (pavyzdžiui, jei gimdymas grėstų moters gyvybei, moteris pastojo išprievartauta, vaisiui nustatytos sunkios apsigimimo formos). Įstatymo projekto autorius vasario 4 dieną buvo pakviestas į E. Jakilaičio vedamą „TV forumą“. Kai kurios jo kalbos papiktino dalį visuomenės. Tuojau po laidos LRT direktorius K. Petrauskis gavo „NVO vaikams“ konfederacijos, vienijančios 50 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaikams ir vaikų labui, laišką. Jame konstatuojama, jog vedantysis „neleido išsirutulioti diskusijai apie žmogaus gyvybės vertę nuo jo pradėjimo momento ir jo apsaugos aspektu, tendencingai nukreipdamas diskusiją tik abortų draudimo ir draudimo pasekmių grėsmių problematiką, nebuvo leista į forumą pakviesti LR Seimo narę V.Aleknaitę-Abramikienę ir kitus gyvybę ginančių NVO atstovus.

Pasirinktoji narė prof. V. Čigrėjienė pateikė klaidingus samprotavimus apie gyvybės pradžią ir vaiko raidą, net nesugebėjo teisingai atsakyti, kada pradeda plakti negimusio vaiko širdis. Be to, buvo pateikta žmogaus selekcijai prilyginta pozicija dėl negimusio vaiko su sklaidos trūkumais sunaikinimo motinos įsčiose“.

Vasario 26 dieną dvidešimt trijų nevyriausybinių organizacijų vadovai, daugiausia atstovaujantys katalikiškam jaunimui išplatino atvirą laišką „Dėl žmogaus gyvybės išsaugojimo“, skirtą LR Seimo nariams ir Lietuvos visuomenei. Jame pateikiami į šešis punktus sudėlioti argumentai, dėl ko abortas visais atvejais yra lygus žmogiškos būtybės žūčiai. (Laiško tekstą spausdiname 4 puslapyje.)

Vasario 26 dieną Seimo narys V. Tomaševskis Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo „NVO vaikams“ konfederacijai atstovaujanti dr. Giedrė Žilinskienė, Pasaulinės gydytojų „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos skyriaus vicepirmininkė gydytoja Janina Tartilienė, narė Birutė Obelenienė ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos Medicinos sekcijos pirmininkas prof. habil. dr. Leonas Mačiūnas. Buvo perskaityta doc. dr. Eimanto Švedo palanki nuomonė dėl pateikto įstatymo. Docentas ją pagrindė keturiais argumentais.

Įstatymo reikalingumas. Dabartinė medicinos praktikoje esanti aborto pagal moters norą tvarka neatitinka medicinos mokslo dėsnių ir nekenkimo principo, medikų duodamos Hipokrato priesaikos ir Medicinos darbuotojų etikos kodekso, kitų įstatymų, kurie reglamentuoja žmogaus gyvybės apsaugą, pvz., eksperimentavimo su embriono kamieninėmis ląstelėmis; dabartinė tvarka skaldo medikų bendruomenę.

Saugaus aborto nebūna. Abortas yra žmogaus gyvybės sunaikinimas ir negali būti saugus, aborto kaip nebūtino ir išvengiamo veiksmo žala moters sveikatai įrodyta medicinos įrodymais pagrįsta praktika (komplikacijos netgi po medicinos įstaigose atlikto aborto, absoliutus ir visais aborto atvejais registruojamas negatyvus poveikis moters psichinei sveikatai).

Didžioji dalis (95 proc.) visų aborto atvejų priežasčių yra nemedicininės, todėl nauja įstatymo tvarka būtų teisinga medikams, kurie be medicininės priežasties nenori žaloti moters sveikatą; nauja įstatymo tvarka įteisintų kituose kraštuose, pvz., Vokietijoje, esantį optimalios ir būtinos socialinės ir psichologinės pagalbos poreikį moterims, besiryžtančioms abortui.

Pasinaudojant pozityvia Europos šalių, kuriose gyvybės apsauga yra prioritetinė, praktika kartu su gyvybės apsauga taikant ekonomines, politines ir edukacines priemones būtų pasiektas teigiamas gyventojų prieaugis.

Gydytoja Janina Tartilienė pabrėžė, kad „Pasaulio gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, jungianti per keturis šimtus tūkstančių gydytojų, teigia, jog kiekvieno žmogaus gyvybė yra unikali ir turi neįkainuojamą vertę nuo pat apvaisinimo iki natūralios mirties, todėl niekam nevalia nutraukti gyvybės, nepaisant žmogaus gyvenimo raidos. Lietuva jau aštuoniolika metų yra įsijungusi į švietėjišką šios federacijos veiklą. Esame įsitikinę, kad išsaugoti negimusią gyvybę galima daugiau rūpinantis šeimos institucijos moraline ir materialine gerove, įtraukiant natūralaus šeimos planavimo mokymą į aukštųjų mokyklų programas, taip pat sveikatos įstaigose ir rengiant šio metodo mokytojus. Reikėtų kurti paskaitas dirbtinio aborto alternatyvoms (motinos ir vaiko grupių steigimas prie kūdikių namų, gyvybės langeliai ir kita). Minimas įstatymas būtų ryžtingas žingsnis ginant mūsų šalies gyvybiškai svarbius interesus demografijos, asmens pagarbos ir visuomenės moralės srityse“.

Prof. L. Mačiūno nuomone, visuomenė yra susiskirsčiusi pagal požiūrį į žmogaus gyvybę. Tie, kurie įsitikinę, kad žmogus turi sielą, pritaria abortų draudimui. Profesorius kėlė dar vieną problemą. Užsienio spaudoje sutinkama pranešimų, kad po aborto kai kuriais atvejais vaisius išlieka gyvas. Kaip jaustis gydytojui, atlikusiam abortą, kai išvysta gyvą kūdikį? Jo gyvybę bandys išsaugoti kolegos? 2005 metais JAV prezidentas Bušas pasirašė įstatymą, ginantį po aborto išgyvenusius kūdikius, nes gyvybės ženklus rodantis kūdikis yra laikomas pilnaverčiu žmogumi, kurį gina įstatymas.

Birutė Obelenienė svarstė, kas priverčia moterį daryti abortą. Atsakymas – didelis aplinkinių spaudimas. Tokį spaudimą dažnai patiria paauglės. Tačiau abortas šeimos problemų neišsprendžia, tik dar labiau jas pagilina. Juk abortas – tai smurtas.

„Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas“ jokiems teisės aktams neprieštarauja. Dr. G. Žilinskienė sakė: „Nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų sisteminė analizė įrodo pradėto, bet negimusio vaiko teisės į gyvybę buvimą, įstatymo, ribojančio tokio vaiko teisę į gyvybę būtinumą ir tai, kad tokio vaiko teisė į gyvybę negali būti supriešinama su nėščiosios teise į privatų gyvenimą. Tokio požiūrio reikalauja ir Lietuvos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai – 1995 metais LR Seime be išlygų ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencija ir 2002 metais ratifikuota Ovjedo žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija bei papildomas jos protokolas dėl žmogaus klonavimo uždraudimo. Šią poziciją pagrindžia ir šių dienų mokslo duomenys, neleidžiantys abejoti pradėtos gyvybės žmogišku tapatumu“.

Taigi aborto šalinininkams verta įsiklausyti ir į kitokią nuomonę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija