„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (88)

2008-iųjų kovo 14 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Mums rašo

Pakelkime klumpantįjį

Dažnai susimąstau, kodėl žmonės geria? Vienas gydytojas pasakė, kad jų vaikystėje stokota tėvų meilės. O kai tėvai geria, dažnai ir ūgtelėję vaikai pradeda gerti.

Mes galime pasmerkti žmogaus ydą, bet ne patį žmogų. Padėti jiems pasikelti iš girtavimo liūno turime mes visi. Juk jie likimo nuskriausti žmonės. Ir kunigai taip pat neturėtų jų atstumti. Jei mes esame tikintys, tai neturime teisės smerkti nei girtuoklio, nei vagies. Dievas yra vienintelis ir teisingas teisėjas! Koks tu katalikas, jei priėmęs Švenčiausiąjį, išėjęs iš bažnyčios visus apkalbi, užuot pataręs, padėjęs. Tokie katalikai – šiaudiniai katalikai.

Netoliese gyvena du senyvo amžiaus žmonės – vyras su drauge. Abu mėgėjai išgerti. Gyvena jie labai netvarkingai. Jau kurį laiką pastebiu, kad užeina pas juos jaunos moterys, sutvarko kambarėlius, nuvalo langus, atneša maisto, jų drabužiai išskalbti. Kai kas smerkė jas, kad padeda girtuokliams, o jos atsakė: neteiskite, pasižiūrėkite į save. Ir mes įpraskime kiekvienam žmogui kuo galime padėti. Kiekviename matykime ir gera. Ar nereikėtų tokį žmogų pamaitinti, jis tikriausiai alkanas ir labai pavargęs.

Ar žmogus, kuris turi brangius namus, mašinas, bet nemato vargstančio, sunkiai sergančio, yra laimingas? Tikrai ne. Laimingas tas, kuris alkaną pamaitina, klumpantįjį pakelia, ištaria nuoširdų, atjaučiantį žodį.

Ieva S.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija