„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (89)

2008-iųjų balandžio 11 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Mirties kultūros keliu

Mindaugas BUIKA

Plečiasi manifestacijos, skirtos
Gyvybės dienai paminėti

Pragaištingos rekomendacijos Europai

Kai kurių Europos šalių gyvybės gynėjai ir katalikų bendruomenė stengiasi įvairiais įstatymų pasiūlymais apriboti negimusių kūdikių naikinimą. Tuo tarpu Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ragina atšaukti visus abortams daromus suvaržymus. Balandžio 14-18 dienomis Strasbūre (Prancūzija) vyksiančiai Parlamentinės asamblėjos sesijai pateiktame rezoliucijos projekte pabrėžiamas reikalavimas visiškai „legalizuoti abortą ten kur tai dar nepadaryta“ ir garantuoti moterims „teisę“ į savo negimusio kūdikio gyvybės naikinimą, atsisakant bet kokių kliūčių de jure arba de facto, trukdančių atlikti abortą.

Rezoliucija, kurią Parlamentinės Asamblėjos sesijai parengė Lygių galimybių moterims ir vyrams komitetas, taip pat reikalauja, kad kiekviena Europos Tarybos valstybė narė priimtų atitinkamas „seksualinės ir reprodukcinės sveikatos strategijas“, kurių pagrindu moterys ir vyrai galėtų laisvai įsigyti norimas kontraceptines priemones „prieinamomis kainomis“. Anot rezoliucijos projekto autorių, tam reikia investicijų iš valstybės biudžeto.

Minėtame dokumente taip pat pabrėžiama, kad siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo kiekvienos valstybės švietimo sistemoje turi būti įvestas „privalomas seksualinis lavinimas“. (Daugelis krikščionių šeimų tokį „lavinimą“ prilygina vaikų tvirkinimui, kuris tik didina per seksualinius santykius plintančias ligas. Todėl Europoje ir Amerikoje atsiranda vis daugiau tėvų, manančių, kad nereikia vaikų leisti į tokias mokyklas, o pradinį išsilavinimą jie gali įgyti ir namų sąlygomis.)

1949 metais įkurtą Europos Tarybą, kuriai priklauso 47 valstybės (įskaitant Rusiją ir Maroką) reikia skirti nuo Europos Sąjungos. ET Parlamentinė Asamblėja nėra Europos parlamentas ir joje priimti dokumentai neturi įstatyminės galios, tačiau tos rezoliucijos, nors ir rekomendacinio pobūdžio, gali turėti įtakos bendrai teisinei atmosferai ir kai kurių šalių sekuliaristams padėti siekti savų tikslų. Gyvybės saugotojams ir tradicinės šeimos gynėjams Europos Tarybos priimti dokumentai jau seniai žinomi savo antikrikščioniškomis nuostatomis. Prisiminkime 1972 metais (kai daugumoje Vakarų Europos šalių abortai dar nebuvo legalūs) Parlamentinėje Asamblėjoje priimtą „rekomendacinę“ rezoliuciją dėl „Gimstamumo kontrolės ir šeimos planavimo“. Visai neseniai, 2004 metais, šioje institucijoje buvo priimta rezoliucija, kviečianti kurti „Europos strategiją seksualinei reprodukcinei sveikatai ir teisėms skatinti“. Tačiau „aborto“ sąvoka Europos Tarybos dokumento pavadinime dabar atsiranda pirmą kartą – naujosios rezoliucijos projektas turi tokią antraštę: „Saugus ir teisėtas abortas Europoje“.

Daug abortų neregistruojami

Naujoji rezoliucija nukreipta ne tik prieš tas šalis, kuriose abortas yra uždraustas (Andorą, Maltą, Airiją, Lenkiją), bet ir prieš tas, kuriose privaloma skirti apmąstymo laikotarpį, pokalbius su psichologais, dvasininkais bei socialiniais darbuotojais (taip yra daugumoje Vakarų Europos šalių). Iš aborto legalizavimo dokumento projektą pateikusios Austrijos socialistės Gizelos Vurm aiškinimo susidaro įspūdis, kad geriausia padėtis buvusi Sovietų Sąjungoje ir pokomunistinėse Rytų Europos šalyse, kur nutraukiant negimusio vaiko gyvybę nereikalingas joks apmąstymo laikotarpis (netgi nepilnamečių pokalbiai su tėvais). Taigi, kuo greičiau moteris priims sprendimą ir gaus atitinkamą medicinos paslaugą, tuo mažesnė „rizika“ bus dėl aborto pasekmių.

G. Vurm skundėsi, kad stiprėjant gyvybės kultūros nuostatoms vis daugiau moterų, ypač Rytų Europoje, stengiasi, kad joms atliktas abortas nebūtų užregistruotas. Rusijoje ir šiandien dauguma atliktų abortų oficialiai neužregistruoti, todėl duomenys apie jų skaičių netikslūs. Kartu pabrėžiama, jog vis sunkiau rasti gydytoją, kuris būtų pasirengęs atlikti abortą, nes vis daugiau medikų dėl moralinių paskatų nenori tapti negimusių kūdikių budeliais.

Čia galima priminti, kokią isteriją sukėlė Tarptautinė planuotos tėvystės federacija ir kitos mirties kultūros jėgos, kai 2004 metais Slovakijos vyriausybė ir Šventasis Sostas pasirašė konkordatą papildančią sutartį „Dėl sąžinei prieštaraujančio teisės įgyvendinimo“. Remdamiesi šia sutartimi katalikai gydytojai turi teisę atsisakyti dalyvauti jų sąžinei prieštaraujančioje medicininėje praktikoje – atlikti abortus, dirbtinį apvaisinimą, sterilizaciją, eutanaziją ir eksperimentus su embrionais. Ši nuostata galioja ir Portugalijoje, kur 2006 metais legalizavus abortus visa Nacionalinė ginekologų asociacija priėmė nutarimą nedalyvauti naikinant gyvybę ir tuo sukėlė nemažą sumaištį valdančių socialistų vyriausybėje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija