„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (90)

2008-iųjų gegužės 16 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Demoniška abortų kilmė

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

„Tauta, žudanti savo vaikus,
yra tauta be ateities.“
Popiežius Jonas Paulius II

Gyvybė – didžiausias džiaugsmas
Artūro ŠULCO nuotrauka

Pradėtas svarstyti Lietuvos Respublikos gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas suskirstė žmones į tris grupes: vieni už, kiti prieš, o didžiausia grupė – abejingieji. Pastariesiems tinka pasakymas, kad karščiausios pragaro vietos yra rezervuotos tiems, kurie moralinės krizės akivaizdoje nieko nedaro.

Iš tiesų tai yra vertybinė, dvasinė dvikova. Ta kova vyksta tarp Dievo šalininkų (Gyvybės Kultūra) ir šėtono sąjungininkų (Mirties Kultūra). Nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Dievo įsakymus. O jei toks ir atsirastų, kiekvieno žmogaus prigimtyje yra įrašytas tas pats įsakymas: „NEŽUDYK!“ Visi, nenorintys šio įsakymo laikytis, seka Liuciferio keliu ir kelia maištą prieš Dievo nustatytą moralinę tvarką.

Šėtono sąjungininkai šioje kovoje naudojasi patikrintais dar nuo Adomo ir Ievos laikų demono metodais. „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44).

„Melo tėvo“ sąjungininkai, norėdami pasiekti savo tikslus, vartoja klaidinančią, melagingą kalbą. Šį melo metodą naudojo hitlerininkai, vykdydami holokaustą. Žydų masines žudynes ėmė vadinti „spec. veiksmais“, „rasės gryninimu“ ir pan. 1946 metais spaudoje pasirodžiusioje esė „Politika ir anglų kalba“ Džordžas Orvelas atskleidė, kaip politinė leksika, kuri, jo manymu, daug kur gina nevertus ginti dalykus, daugžodžiavimu, šabloniškomis frazėmis, miglotumu, dviprasmybėmis ir eufemizmais ištvirkina kalbą. O ištvirkinus kalbą, ištvirksta ir žmogus. „Politinė kalba, – rašo Orvelas, – sukurta tam, kad melas panašėtų į tiesą, o žudymas – į garbingą darbą“. Mirties kultūros šalininkai, kalbėdami apie abortus, vengia tiesos, todėl naudoja eufemizmus, semantinę akrobatiką, verčia meluoti ir kitus, sugalvoję „politkorektiškumo“ sąvoką. Pradėkime kalbėti tiesą. „Sakykite: ‚Taip‘, jei taip, ‚Ne‘, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“ Mt 5, 37. (Jok 5, 12). Tada viskas atsistoja į savo vietas. Vartodami tariamai mokslinę terminologiją, abortų šalininkai turi aiškų tikslą – dehumanizuoti negimusį kūdikį. Kai negimęs kūdikis (ne zigota, embrionas, vaisius) kruvinu, skausmingu būdu nužudomas (ne išvalomas, ne nutraukiamas nėštumas, ne menstruacijų ciklas sureguliuojamas), įvykdoma žmogžudystė. O visi aborto dalyviai tampa žmogžudystės dalyviais. „Tačiau jokiais žodžiais negalima pakeisti daiktų tikrovės: abortas yra tyčinis ir tiesioginis žmogaus nužudymas pradiniu jo gyvenimo laikotarpiu, trunkančiu nuo pastojimo iki gimimo, nesvarbu kokiomis priemonėmis jis būtų atliekamas. Visas aborto moralinis blogis išaiškėja tada, kai pripažįstame jį esant žmogžudyste...“ („Evangelium Vitae“ [59]). „Kai kurie žmonės mano, kad abortas yra tam tikros rūšies veiksmas, po kurio vaikas išnyksta. Jie vis dar nesupranta, kad tai smurtinis veiksmas“ (Kun. F. Pavone). Amerikoje vis daugiau valstijų priima įstatymus, reikalaujančius prieš žudant vaiką naudoti nuskausminimo priemones.

Bažnyčia smerkia žmogžudystes, o nusidėjėlius kviečia prie atgailos, per kurią (per Susitaikinimo sakramentą) iš Gailestingiausios Viešpaties Jėzaus Širdies ištryškęs Švč. Kraujas ir vanduo nuplauna visas nuodėmes ir dovanoja visas kaltes.

Abortų propaguotojų šėtonišką ideologiją liudija tiesos baimė. Nors jie savo požiūrį linkę vadinti „progresyviu“, o abortų įstatymus apibūdina kaip „archaiškus“, „pasenusius“, „XIX amžiaus anachronizmus“, tačiau vengia kalbėti apie tikrąjį mokslą apie žmogaus pradžią. Genetikos, embriologijos ir kiti mokslai įrodė, kad žmogaus pradžia yra Prasidėjimo momentas. „Jei apvaisintas kiaušinėlis nėra savyje visiškas žmogiškas buvimas, tai niekada netaps žmogumi, nes kažkas turėtų būti pridėta prie jo, o mes žinome, kad šito neatsitinka“ (fundamentaliosios genetikos prof. Jerome Lejeune). The Encyclopaedia Britannica: Nauja individualybė sukuriama, kai potencialios spermos elementai susijungia su vaisingos kiaušialąstės ar kiaušinėlio elementais.

Pradėta žmogiška būtybė nuo prasidėjimo momento yra ASMUO. „Jeigu ji nebūtų žmogiška, tai nebūtų niekada įmanoma jos tokia paversti. Tai buvo aišku visada, ir (...) yra aiškiai patvirtinta šiuolaikinės genetikos mokslo. Parodyta, kad nuo pirmosios akimirkos sukuriama programa to, kokia bus ši gyva būtybė: asmuo, individas su tvirtai nulemtais jam būdingais aspektais. (...) Dvasinio sielos egzistavimo empiriniais duomenimis įrodyti negalima, tačiau moksliniai žmogaus gemalo tyrimo duomenys savaime teikia „vertingų nuorodų, leidžiančių, pasitelkus protą, įžvelgti asmens buvimą jau pačioje žmogaus gyvybės pradžioje: kaip individualus žmogus gali nebūti žmogišku asmeniu?“ [58] (Šv. Tikėjimo mokslo kongregacija. Instrukcija dėl pagarbos gimstančiai žmogaus gyvybei ir gimdymo orumo „Donum vitae“ (1987. II. 22), I, 1 // AAS 80 (1988), 78-79.) Popiežius Jonas Paulius II enciklika „Evangelium vitae“ http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/evangelium-vitae.html

Pradėtasis žmogus yra asmuo, nes turi nemirtingą sielą. Šiais metais švenčiame Švč. M. Marijos apsireiškimo Lurde metines. Prieš 150 metų Švč. M. Marija pasakė savo vardą: „Aš esu Nekaltas Prasidėjimas“. Tai suponuoja subjekto (aš) egzistenciją (esu) nuo prasidėjimo momento (Nekaltas Prasidėjimas).

Visos pasaulio tautos meldžiasi: „ir pagirtas tavo įsčių vaisius Jėzus“ (et benedictus fructus ventris tui, Jesus). Tik Lietuvoje sovietų okupacijos metais buvo iškreipti šv. Elzbietos žodžiai, sudarkant evangelisto Luko Šventajame Rašte užrašytus žodžius (Lk.1, 42). Kaip galima ne asmenį vadinti tikriniu vardu Jėzus? O Marija po angelo Gabrieliaus apsilankymo „susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą“ pas Elzbietą. Vadinasi, Švč. M. Marija buvo tik kelių savaičių nėštumo, kai ją pasveikino Elzbieta.

„Štai, vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo kūdikis mano įsčiose“ (Lk 1, 44). Žodis „kūdikis“ reiškia ŽMOGAUS amžiaus tarpsnį.

Dar vienas didelis melas, šiomis dienomis sąmoningai tiražuojamas, tai posakis, kad „draudimais nieko nepasieksi“. Gaila, kad dalis žmonių, kaip papūgos kartoja kitų primestą nesąmonę. Paimkime bet kurį nusikaltimą, pvz., išžaginimą, plėšikavimą ar tėvynės išdavimą. Jei, kaip jie sako, „draudimais nieko nepasieksime“, nebauskime prievartautojų, vagių, išdavikų. Juk „kalta visuomenė“, „kaltos aplinkybės“, „kaltas auklėjimas“. Galiausiai panaikinkime visą baudžiamąjį kodeksą. Juk jame tik draudimai ir bausmės už draudimų nepaisymą. Kai nebus draudimų, visi vairuotojai nebijos sėstis prie vairo po išgertuvių ir įsivyraus mūsų visuomenėje santarvė ir taika... Matom, iki kokio absurdo atveda „papūgų“ išmintis. Tabako ir alkoholio verslo magnatai pradžioje irgi bandė įpiršti „draudimų neefektyvumo teoriją“.

Melas, kad prezervatyvai ir gimdymo kontrolė mažina abortus. Tiesa – gimdymų kontrolė ne sumažina, o padidina abortų skaičių. Beveik 60 proc. atėjusių darytis abortų moterų prisipažįsta, kad kontracepcija neapsaugojo. Sekant šėtonu ir laimės ieškant nuodėmėje, kaip pagalbinę priemonę ištvirkavimui, paleistuvystei imta naudoti kontracepciją. Abortai tapo tik kontraceptinio mentaliteto „atsarginis garo katilas“, t.y. nepasiteisinusios kontracepcijos pasekmė. Esminė, pirminė aborto blogio priežastis – paleistuvystė.

Šėtonui pavyko daugelį įtikinti, kad cheminis, mechaninis abortas yra kontracepcija. Iš tiesų gimdymo kontrolės spiralės yra pradėto vaiko nužudymo priemonė. Naujos kartos kontraceptinės tabletės turi trigubą veikimo principą: sulaiko ovuliaciją, sutirština gleives, dėl to pasunkėja sąlygos spermai prasiskverbti į gimdą ir sukelia pokyčius endometriume, gimdos vidaus sienelėje, kas sumažina implantacijos bei maisto gavimo galimybę – pradėtas vaikas miršta.

Mirties kultūros apologetai mokslo vardu nevengia net klaidinti žmonių. Doc. dr. Gintaras Chomentauskas straipsnyje „Moters laisvės rinktis gimdyti ar ne kaina“ (Delfi.lt, 2008 03 05) įrodinėja, kad abortai sumažina nusikalstamumą, o „prieš moters valią gimę ir be meilės užaugę jos vaikai atkeršija visuomenei už moters apsisprendimo teisės gimdyti ar ne apribojimą“. „Trys ekonomistai paskelbė naują tyrimą, kuris paneigia pasiūlytą nuomonę, kad abortų legalizavimas sumažina nusikalstamumą. Kritikuotą teoriją pirmą kartą pateikė John Donohue ir Steven Levitt. Šią teoriją sukritikavo Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Leo Kahane, Notingemo universiteto profesorius Deividas Patonas ir Robas Simonsas iš Lankasterio universiteto. Jie pasinaudojo tiek JAV, tiek Didžiosios Britanijos duomenimis. Daugiau dėmesio jie skyrė Anglijai, nes abortai čia buvo legalizuoti ilgiau – nuo 1969, o tuo tarpu JAV – nuo 1973 metų. Be to, britų sveikatos sistema reikalauja apie visus abortus pranešti vyriausybei, priešingai nei JAV. Dėl to legalių abortų duomenys yra tikslūs ir teisingi, rašoma trijų ekonomistų raporte VoxEU interneto svetainėje. Ištyrę nusikalstamumą JAV ir Anglijoje, jie atkreipė dėmesį, kad po abortų legalizavimo smarkiai išaugo nusikalstamumas Didžiojoje Britanijoje, o JAV nusikalstamumas 1990 metais sumažėjo. Bet sumažėjo ne tik tarp amerikiečių, gimusių po abortų legalizavimo, bet ir tarp vyresnių amerikiečių – abortai nusikalstamumui įtakos nepadarė. Jie rašo, kad prieš abortų legalizavimą nenorimi kūdikiai nebūtinai tapo nenorimais vaikais.

Abortas yra rimtas moralinis blogis, nes sunaikina nekaltą žmogaus gyvybę. Tai žmogžudystės apibrėžimas. Nėra tokio dalyko, kaip Hitlerio „gyvybė, neverta gyventi“. Yra tik suklaidinti žmonės, kurie mano, kad kažkieno gyvybė neverta gyvenimo. Negalima spręsti vargo ir nusikalstamumo problemų žudant vargšus ir nusikaltėlius. Reikia mūsų pagalbos vargšams įveikiant jų skurdą. Vargšės moterys abortuoja ir būsimus genijus, artistus, išradėjus, daktarus ir kunigus. „Psichologija tau“ Delfi.lt portale paskelbė senus ir klaidinančius teiginius, kad abortai neva mažina nusikalstamumą. Bet tikrus faktus nutyli. Jiems atsiuntus faktus, jie ne tik nepadėkojo, bet ir jų nepublikavo – tai tik rodo jų aklą neapykantą tiesai.

Ciniškiausias abortų pateisinimo melas galbūt būtų „dėl moters sveikatos“. Liz Saurez rašo: „Nuo 2000 metų buvo atlikta per 17 tyrimų apie abortų poveikį moters psichinei bei fizinei sveikatai, kurie buvo atspausdinti svarbiausiuose medicinos žurnaluose. 2006 m. spalio mėnesį Didžiosios Britanijos 15 žymiausių akušerių ir ginekologų paskelbė atvirą laišką apie aborto psichologines pasekmes. Jei moteris darys abortą, ji 65 proc. labiau rizikuos susirgti klinikine depresija, ji 3,5 karto labiau linkusi mirti nuo savižudybės, nelaimingo atsitikimo ar žmogžudystės ateinančiais metais; ji penkiskart labiau linkusi imti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, nei gimdžiusi moteris; ji 160 proc. labiau rizikuoja būti paguldyta į psichiatrinę ligoninę nei gimdžiusi; kad jai iš kito nėštumo gims negyvi kūdikiai tikimybė yra triskart didesnė nei gimdžiusios; ji 60 proc. dažniau persileis per kitą nėštumą. Iš tiesų čia išvardyta tik labai nežymi aborto pasekmių dalis.

Dvasinę kovos prigimtį rodo bažnyčios puolimas ir niekinimas. Bažnyčia per amžius vykdė socialinę-karitatyvinę misiją, steigė ligonines, rūpinosi vargšais, prie parapijų kūrė mokyklas, miestuose – universitetus. Visi Lietuvos priešai, norėdami sužlugdyti mūsų valstybę ir tautą, puolė Bažnyčią, uždarinėjo vienuolynus, varžė religiją.

Bažnyčią įsteigė Kristus. Iš tiesų tai ne Bažnyčios, bet Dievo nustatytos valios niekinimas, kova su Dievu, nes Bažnyčia atstovauja Kristui. Akla neapykanta gyvybės ir doros gynėjai Bažnyčiai tik parodo šėtonišką mirties kultūros jėgų prigimtį.

Šėtonas yra Dievo mėgdžiotojas, tik viską daro priešingai. Kun. Frankas Pavonė puikiai atskleidžia Dievo Gyvybės Evangelijos ir šėtoniškos abortų ideologijos skirtumus: „Kaip šv. Jonas pastebi, Kristus mirė, kad suburtų visus išblaškytus Dievo vaikus. Nuodėmė atskiria. Kristus vienija. Žodis „demoniškas“ (gr. diabolos) – tai tas, kuris skiria, atskiria, nešlovina, juodina. Kristus atėjo, kad „velnio darbus sugriautų. (1 Jn 3, 8).

Kristus sako: „Ateikite pas mane, valgykite mano kūną, tapkite Mano Kūnu“. Abortas, priešingai, sako: „Eik šalin! Mes neturime tau kambario, neturime tau laiko, netrokštame tavęs, neprisiimam už tave atsakomybės. Išeik iš mūsų kelio!“ Abortas ardo žmogaus šeimos vienybę: mamos ir vaiko. Dievui paklūsta visi kūriniai. Abortas, priešingai, skelbia, kad motinos teisė yra aukščiausia. „Pasirinkimo teisė“ laikoma pakankama, kad pateisintų net kūdikio sudraskymą. Pasirinkimas, atskirtas nuo tiesos, yra stabmeldystė, priešingybė tikram garbinimui. Tai kūrinio pretenzija būti Dievu.Tikra laisvė yra randama tik klusnume Dievo tiesai ir valiai. Tikra laisvė yra ne gebėjimas daryti, kas malonu, bet galia daryti tai, kas teisu.

Šv. Jonas aiškino: „Mes iš to pažinome Dievo meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę“ (1 Jn 3, 16). Kristus moko: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Abortas yra tiksli meilės priešprieša. Meilė sako: „Aš pasiaukoju dėl kito žmogaus gero“. Abortas sako: „Aš paaukoju kitą žmogų dėl savo gero“.

Labai panašūs žodžiai į tuos, kuriais Išganytojas mokė meilės prasmės, yra naudojami ir pateisinti abortus: „Tai yra mano kūnas“. Kristus atiduoda savo Kūną, kad kiti galėtų gyventi. Abortų šalininkai gina savo kūną, kad kiti galėtų mirti. Kristus sako: „Tai yra Mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai yra Mano Kraujas, už jus išliejamas“. Šie žodžiai yra aukos, šie žodžiai yra meilės.

Kai 1994 metais Motina Teresė lankėsi Vašingtone, ji sakė, kad mes kovojame su abortais mokydami motiną, ką meilė iš tikro reiškia: „troškimas vykdyti iki žaizdų atsiradimo… Todėl, motinai, galvojančiai apie abortą, reikia padėti mylėti, tai yra padėti vykdyti iki žaizdų atsiradimo savo planus, savo laisvą laiką, gerbti savo vaiko gyvybę“.

Gustavas Tibonas pasakė, kad tikras Dievas perkeičia smurtą į kančią, kai tuo tarpu netikras dievas perkeičia kančią į smurtą. Moteris, gundoma daryti abortą, perkeis savo kančią į smurtą, jei neleis meilei ją pakeisti ir savo norų išsižadėti.

Eucharistija suteikia abi pamokas ir jėgų. Motina sako: „tai yra mano kūnas, mano kraujas, mano gyvenimas, atiduodamas tau, mano vaike“. Kiekvienas, norintis grumtis su abortu, turi pasakyti tą patį. Mums reikia lavinti tą patį gerumą, mums reikia sekti tomis paslaptimis, kurias švenčiame. „Tai darykite mano atminimui“, – liečia mus visus ta prasme, kad mes iš meilės kentėtume su Kristumi, kad kiti galėtų gyventi. Mes turėtume būti kaip apšviesti keliai viduryje siaubingos šėlimo, griovimo audros ir sakyti: „Taip, Viešpatie, aš noriu sugerti tą smurtą ir meile perkeisti į asmeninę kančią, kad kiti galėtų gyventi“.

Eucharistija judėjimui „Už gyvybę“ duoda energijos šaltinį, kuris yra meilė. Jei jis iš tiesų yra meilės judėjimas, tuomet jo niekas nesustabdys, nes „meilė yra stipresnė už mirtį, daug galingesnė net už pragarą“ (Gg 8, 6).

Graži ironija, nes pasirinkimo laisvė atsisuko prieš pačią abortų industriją. Jie atskleidė sunkią tiesą, kad jei moterys gali pasirinkti daryti abortą ar ne, taip ir gydytojai gali pasirinkti nedaryti abortų.

Human Life International organizacijos prezidentas kun. Thomas J. Euteneuer sako, kad abortas yra toks pats kraugeriškas ir ritualinis kūdikių aukojimas demoniškam dievui, koks vykdavo anksčiau, pagonybėje. Kun. Euteneuer turi keliolikos metų gyvybės gynėjo ir egzorcisto praktinę bei dvasinę patirtį. Jis neseniai paaiškino demonišką aborto prigimtį, pažymėdamas, kad pats Jėzus demoną pavadino „galvažudžiu nuo pat pradžios“ (Jn 8, 44). „Dvasinė šio baisaus „verslo“ dimensija yra jos susisteminimas ritualinės kraujo aukos vaikžudžiui dievui Molochui“. Jis pastebėjo, kad šis „kraujo ištroškęs“ žvėris yra gerai žinomas ne tik Senajame Testamente, bet ir daugelyje skirtingų kultūrų istorijos bėgyje. „Šis demonas nepasitenkina vienkartiniu žmogžudystės aktu šen bei ten. Jo nepasotinamas apetitas nekaltoms mirtims siekia pateisinti savo siaubingus veiksmus, kad jį labiau garbintų. Moderni abortų industrija siūlo ritualinę kruviną auką senoviniam aborto demonui. Tai yra kiekviename demoniškos religijos žingsnyje.

„Trumpai kalbant, abortų industrija yra tobula demoniška sistema, kuri siūlo perversinę šėtono garbinimo formą“. „Atnašaujama auka šioje demoniškoje religijoje nėra gyvulys, kaip buvo aukojama Senojo Testamento Izraelio Dievui teisinėje religinių atnašų sistemoje. Per abortą auka yra nekalta žmogiška būtybė, kuri yra sutverta į `Dievo paveikslą ir panašumą` ir kuri niekaip negali apsiginti.“

„Šis nekaltumo, tėvų bendradarbiavimo ir ritualizuoto Dievo veido žmogaus formoje sunaikinimas yra šėtoniškas Tėvo niekinimas su suklaidintų Dievo vaikų dalyvavimu. Sisteminis žmogaus kūno naikinimas, kurį šv. apaštalas Paulius vadina „Šventosios Dvasios šventove“ yra Dievą niekinantis įžeidimas. Jei abortų biznis nėra tikrai demoniškas, tai tuomet niekas nėra demoniška“. Kun. Euteneuer pabrėžė: „Iš šios perspektyvos gilaus dvasinio požiūrio reikalingumas užbaigiant abortų holokaustą yra esminis. Tai mūsų neatleidžia nuo veikos visų žmogiškų būdų užbaigiant abortus, bet mūsų žmogiškąjį aktyvumą pakreipia teisinga perspektyva“.

Einant Liuciferio keliu, atsisakius pripažinti Dievo viršenybę, imamasi vadovautis ne dieviškuoju meilės įsakymu, bet pragariškais dėsniais. Vietoj meilės, atjautos, ištikimybės, doros, skaistumo visuomenėje, tautoje įsigali tiek negimusių (abortai), tiek gimusių (neįgaliųjų, ligonių, senyvų žmonių) žudymas (eutanazija); paleistuvavimas, neištikimybės, svetimavimas, sodomija, pedofilija, zoofilija ir pan. Ką mes ir matome dabar vykstant. „Kadangi labai įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (Mt 24, 12).

Nusigręžimas nuo Dievo ir atsigręžimas į piktąjį nepraeina be tragiškų pasekmių.

Mus perspėja išdaviko Judo likimas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują“. „Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė“ (Mt 27, 4-5). Daugybė abortus atliekančius asmenų pralieja nekaltą kraują, tuo užsitraukdami ekskomuniką ir rizikuodami amžinuoju gyvenimu. Kiekvienas Seimo narys asmeniškai padarys sprendimą, kuris nulems tūkstančių nekaltų kūdikių gyvenimo likimą. Šis balsavimas yra didelė atsakomybė prieš Dievą ir savo amžiną likimą. Ar jie nenusiplaus savo rankų nuo nekaltų vaikų kraujo, kuris šauksis dangaus keršto?

Nors demonas Molochas su savo pasekėjais reikalauja nekaltų vaikų aukų, Dievo vaikai turėtų ginti kiekvieną – net neįgalų, net pradėtą prievartos keliu vaiką. Pastarasis juk nekaltas už savo tėvo nusikaltimą.

Prasidėjusi ir šiomis savaitėmis suintensyvėjusi kova už gyvybę, už tiesą ir Dievą yra nepaprastai svarbi Lietuvai. Šis momentas savo reikšme pranoksta visus jubiliejus, minėjimus ir datas, nes jubiliejai, minėjimai, datos tėra kažkada buvusių, nors ir reikšmingų įvykių prisiminimas. O šios, dabar vykstančios kovos pergalė arba pralaimėjimas, kainuos ne vieną, bet šimtus tūkstančių nekaltų gyvybių, nulems ilgiems metams, o gal ir amžiams Lietuvos likimą, griaus arba tvirtins žmonių dorovę. Neturi likti nė vieno abejingo Lietuvos gyventojo. Taip pat reikia priminti krikščioniškoms bažnyčioms, kad abortai egzistuoja su jų pritarimu. Istorija griežčiau teis tas bažnyčias, kurios abejingos abortų klausimui.

Ši kova yra dvasinė kova. Reikia suvokti, kad abortai yra toks didelis blogis ir taip įsišaknijo mūsų visuomenėje, kad vien žmogiškomis jėgomis jo neįveiksime. Todėl turime griebtis dvasinių ginklų. „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. (...) Tad stokite į kovą, apsijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleiskite taikos Evangeliją (Ef 6, 12-15)“.

Reikia paskelbti visuotinę maldos akciją, melsti Dievo, kad liautųsi abortai. Lietuva yra Marijos žemė. Taip mūsų tėvynę pavadino apaštalinis vizitatorius Lietuvai Achilles Ratti, vėliau tapęs popiežiumi Pijum XI (1922-1939). Kreipkimės į Švč. mūsų Motiną Mariją, pradėkime visą Lietuvą apimančią rožančiaus maldos akciją už nekaltų kūdikių Gyvybę.

Imkime pasninkauti už abortų propaguotojų atsivertimą, už įstatymą, ginantį nekaltus negimusius vaikelius. Viešpats sakė, kad tam tikros rūšies demonai įveikiami tik malda ir pasninku (Mt 17:21).

Kažkas turi mobilizuoti ir pakviesti į šią dvasinę kovą. Kas, jei ne Bažnyčios vadai?! Reikia dvasinio Kristaus Bažnyčios autoriteto. Tad geros valios žmonės, Kristaus kariuomenės karžygiai, kreipkitės, rašykite, prašykite kardinolo, arkivyskupo, vyskupų, kad drauge su kitų religijų ir krikščioniškų tikybų vadovais pakviestų visus Lietuvos žmones į galingą maldos, pasninko ir atsiteisimo žygį už gyvybę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija