Paskirtas Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas

Mindaugas BUIKA 

Naujasis Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas kardinolas Enijas Antonelis

Kardinolas E. Antonelis suvokia pareigų svarbą

Žinomą šeimos sielovadininką ir pasauliečių veiklos skatintoją katalikų bendruomenėse Florencijos (Italija) arkivyskupą kardinolą Eniją Antonelį popiežius Benediktas XVI paskyrė naujuoju Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininku. Vadovauti šiai svarbiai Šventojo Sosto dikasterijai 71 metų kardinolas E. Antonelis pradės pakeisdamas balandžio 14 dieną mirusį kolumbietį kardinolą Alfonsą Lopesą Truchilją, kuris 1981 metais popiežiaus Jono Pauliaus II įkurtajai tarybai vadovavo beveik 18 metų. Žinant, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria pamatinė visuomenės ląstelė - šeima ir krikščioniškoji santuoka - galima suprasti, kad kardinolo E. Antonelio laukia atsakingi Bažnyčios mokymo gynimo ir plėtojimo darbai.

Sužinojęs apie paskyrimą, tą pačią dieną, birželio 7-ąją, interviu Vatikano radijui naujasis Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas išreiškė padėką Šventajam Tėvui už parodytą pasitikėjimą. Kardinolas E. Antonelis pabrėžė, kad suvokia gautų pareigų svarbą ir didelę atsakomybę, žino, kokią vietą šeima užima Bažnyčioje ir visuomenėje. Dabartinė šios pirminės institucijos padėtis yra dviprasmiška: visos sociologinės žmonės gerai susiklosčiusį šeimos gyvenimą priima kaip idealą, tačiau kartu pati šeima ir jos pagrindas - santuoka - patiria didelę krizę. Tuo labiau kad daugelis kultūrinių, ekonominių ir socialinių dabarties reiškinių toli gražu „nėra palankūs šeimai", konstatavo kardinolas E. Antonelis. apklausos rodo, kad

Reikia formuoti pozityvų šeimos įvaizdį

Tarp pagrindinių problemų kardinolas nurodė šeimos vienybę, santuokos stabilumą (kai kuriose šalyse žlunga daugiau kaip pusė santuokų) ir sutuoktinių nevaisingumą. Pastaruoju atveju reikia atkreipti dėmesį į menką gimstamumą Europoje, kur daugelyje šalių patiriamas demografinis nuosmukis. Šių iššūkių akivaizdoje reikia kovoti už stiprią ir visais atžvilgiais solidžią šeimą, kurioje vyrautų „tikra, intensyvi meilė, kaip savęs dovanojimas", sakė kardinolas E. Antonelis. Jis kartu pripažino, kad toks tikslas reikalauja „išmokti valdyti" savo silpnybes, aistras ir greito malonumo bei pasitenkinimo troškimus. Šiandien žmogui sunku nugalėti savanaudiškumą dėl jo „silpno" ir „trapaus" charakterio.

Tuo labiau kad Europos modernioji kultūra ir visuomenė nėra pasirengusi remti ir gelbėti šeimas.

Paklaustas, kodėl Bažnyčios „taip" šeimai dažnai interpretuojama kaip „ne", kardinolas E. Antonelis sakė, kad Bažnyčia dar suprantamesne kalba turi formuoti „evangelinį, pozityvų šeimos įvaizdį: jos didžiąsias vertybes, krikščioniškos ir drauge autentiškai žmogiškos šeimos grožį". Bažny­čios mokymo apie šeimą „taip" pirmiausia suprantamas kaip gyvybės, žmogaus orumo ir žmonių, sudarančių šeimą, bendruomeniškumo teigimas. Baigdamas pokalbį naujasis Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas pripažino savo pirmtako kardinolo A. Lopeso Truchiljo didelius nuopelnus ginant tradicinę šeimą ir atkreipė dėmesį į jo „drąsą būti nepopuliariu" sekuliaristinėje aplinkoje. To paties galima palinkėti ir kardinolui E. Antoneliui, kurį stebėtojai vertina kaip nuosaikesnį palyginti su „radikaliuoju" kardinolu A. Lopesu Truchilju.

Sutuoktiniai turi rūpintis tarpusavio patrauklumu

Rūpindamasis pasauliečių vaidmens stiprinimu, kardinolas E. Antonelis ypatingą dėmesį skyrė šeimoms. Jis mokė, kad šeimos pačios turi aktyviai dalyvauti ir domėtis vaikų katecheze rengiant juos krikščioniškojo įvedimo sakramentų - Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo - priėmimui, skatino parengiamųjų kursų santuokai organizavimą jaunavedžiams. Nuo 2001 metų valdydamas Florencijos arkivyskupiją kardinolas E. Antonelis iš septynių paskelbtų ganytojinių laiškų tris skyrė šeimai. Juose jis ragino šeimas atsakingai naudotis žiniasklaida, ypač televizija, kurios produkcija neretai būna žalinga šeimos gyvenimui dėl seksualinio palaidumo ir smurto propagavimo. Viename savo ganytojiniame laiške kardinolas E. Antonelis kvietė politikus konkrečiais įstatymais paremti tradicines šeimas ir nepainioti jų „su kitais modeliais", įskaitant iškrypėliškas homoseksualų sąjungas.

Plataus dėmesio ne tik visoje Italijoje, bet ir užsienyje (apie tai rašyta ir Lietuvos pasaulietinėje spaudoje) susilaukė šių metų pradžioje kardinolo E. Antonelio paskelbtas „dekalogas šeimai", kuriame išdėstyta 10 nuorodų vaisingam ir laimingam santuokiniam gyvenimui. Be kitų tradicinių sielovadinių rekomendacijų, ganytojas neužmiršo patarti sutuoktiniams, kad jie stengtųsi vienas kitam patraukliai atrodyti ir mandagiai tarpusavyje bendrauti. Vyrai ir žmonos savo rūpesčių kupiname šeimyniniame gyvenime privalo rasti laiko ir parodyti švelnumą, ir rasti bendrų interesų. Darniai sutuoktinių bendrystei reikalingi „pagarbos ir padėkos žodžiai, meilės šypsenos ir žvilgsniai, rūpestingumas ir atitinkamos dovanos", - pažymėjo kardinolas E. Antonelis. Apžvalgininkai pastebi, jog tas faktas, kad šis hierarchas gana greitai buvo paskirtas į vakuojančias Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininko pareigas, reiškia, kad jo minėtoms sielovadinėms nuostatoms pritaria ir pats Popiežius.

Sukauptas didelis ganytojiškos veiklos patyrimas

Kardinolas Enijas Antonelis gi­mė 1936 metų lapkričio 18 dieną Podžio mieste (Umbrijos regionas Italijoje). Mokėsi vietinėje mažojoje seminarijoje, vėliau Asyžiaus ir Romos kunigų seminarijose, Popiežiškajame Laterano universitete. Perudžos universitete apsigynė doktoratą iš filosofijos ir klasikinių raštų. 1960 metų balandžio 2 dieną gavęs kunigystės šventimus dirbo parapijinėje sielovadoje, dėstė lotynų ir graikų kalbas, meno istoriją, filosofiją bei dogmatinę teologiją Perudžos seminarijoje (tapdamas jos vicerektoriumi ir rektoriumi), Asyžiaus teologiniame institute. Buvo Katalikų akcijos grupių ir Katalikų mokytojų asociacijos kapelionas.

1982 metų gegužės 25 dieną pa­skirtas Gubijo vyskupu ir 1988 me­tų spalio 6 dieną pakeltas Perudžos arkivyskupu metropolitu. 1995 metų gegužės 26 dieną popiežius Jonas Paulius jį paskyrė Italijos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi. (Tai „etatinės" pareigos, todėl iš ordinaro tarnystės tu­rėjo atsistatydinti.) Šešerius metus dirbdamas Italijos episkopato generaliniu sekretoriumi ir reziduoda­mas Romoje, jis aktyviai dalyvavo rengiant Italijos Katalikų Bažnyčios sielovadines gaires, rūpinosi apaš­talavimu ligoninėse, mokyklose ir universitetuose, skatino katalikų socialinį ir kultūrinį veikimą, taip įgydamas ganytojišką pripažinimą visoje šalyje.

2001 metų kovo 21 dieną paskirtas Florencijos arkivyskupu ypač rūpinosi šiame istoriniame mieste sukauptu unikaliu religinio meno paveldu (Mikelandželo, Botičelio, Leonardo da Vinčio, Rafaelio darbais), tam taip pat skirda­mas savo apaštalinius laiškus. 2003 metų spalio 21 dienos konsistori­joje paskirtas j Kardinolų Kolegiją dalyvavo paskutinėje 2005 metų konklavoje, išrinkusioje popiežių Benediktą XVI. Vienu svarbiausių naujojo Popiežiškosios šeimos ta­rybos pirmininko kardinolo E. Antonelio uždavinių bus rengi­mas 2009 metų sausio mėnesį Mek­sikos sostinėje Mechike įvyksiančio 6-ojo pasaulinio šeimų susitikimo, kuriame laukiama ir Šventojo Tėvo dalyvavimo.

© 2008 „XXI amžius“