Lemtingoji kova

Lietuvoje nuolat daugėja aso­cialių, girtuokliaujančių šeimų, kurių šiuo metu yra virš 16 tūkst.. Jose vargsta virš 36 tūkst. vaikų.

Girtuokliaujančiose šeimose 29 proc. vaikų psichiškai nesveiki, 5 proc. ryškiai psichiškai atsilikę, 8 proc. labai blogai mokosi.

Per 10 metų girtaujančių (geriančių kas trečią dieną) 15-16 metų berniukų skaičius Lietuvoje išaugo keturis kartus, o to paties amžiaus mergaičių - penkis kartus.

Tik 2 proc. 15-16 metų vaikų nevartoja alkoholio. 2005 metais atliktas namų ūkio tyrimas parodė, kad pagrindiniai nepilnamečių mergaičių mėgstami gėrimai yra sidras ir alkoholiniai kokteiliai, nepilnamečių berniukų - alus. Todėl Lietuvoje jau įsigali vaikų alkoholinės psichozės reiškiniai, o vaikai, per visokius renginius ištikti alkoholinės komos, tapo įprastu reiškiniu.

Apkvaišę mokiniai tampa įžūlūs ir agresyvūs kitų moksleivių ir mokytojų atžvilgiu. Tokių smurtaujančių vaikų jau yra apie 20 proc. Specialistų duomenimis, mokykloje nuo moralinio ar fizinio smurto kenčia apie 70 proc. moksleivių, net patys mokytojai yra mokinių terorizuojami.

Vis dažnesni atvejai, kai girti paaugliai užpuola, apiplėšia, suluošina ir net nužudo suaugusius. Kasmet kapinėse girti paaugliai išvarto ir sudaužo po kelias dešimtis paminklų. Nuolat jaunėja kriminalinių nusikaltėlių amžius. Tyrimai parodė, kad daugiau kaip du trečdaliai nepilnamečių nusikaltėlių pradėjo vartoti alkoholį dar neturėdami 16 metų.

Narkologai pastebi, kad prasidėjo alaus alkoholizmo laikotarpis. Išgėrinėjančios merginos giriasi, kad kartais vakarėliuose išgeria po 5 litrus alaus. Dvylikamečiai jaurūko (net su mokytojais!), „tujinasi", o būreliai jaunų mergaičių su „Mix" buteliukais rankose renkasi per pertraukas, spjaudosi, keikiasi daugiabučių namų koridoriuose. Į gydymo įstaigas nuolat patenka visiškai girti moksleiviai ir moksleivės, ir tai tik menka dalis iš visų girtuokliaujančių vaikų. Dažnai paauglės nežino, nuo ko jos girtos pastojo ir kur gyvena galimi jų kūdikių tėvai, todėl tokių vaikų išlaikymas tenka valstybei. Šiuo metu jų sudrausminti niekas negali. masiškai ir viešai

2006 metais iš 5000 nusikalstamas veikas padariusių vaikų kas šeštas buvo neblaivus. Kadangi vaikai vis labiau jaučia savo nebaudžiamumą, gyventi tokioje šalyje darosi sunku, ypač padoresniam jaunimui.

Kaip pažymima Pasaulio Sveikatos Organizacijos ataskaitoje, Lietuva jau nuo 2002 metų tapo pirmaujančia šalimi pagal vaikinų nuo 15 iki 19 metų savižudybių skaičių - 38,4 mirtys 100 tūkst. gyventojų (Estijoje - 24,1; Latvijoje - 12,7). Merginoms tenka Lietuvoje 8,8 savižudybės 100 tūkst. gyventojų (Latvijoje - 3,3; Estijoje - 1,9).

Apie situacijos rimtumą Vyriausybę ne kartą įspėjo Nacionalinė sveikatos taryba. Apie tai, jog valstybė nepadarė nieko, kad pagerintų padėtį, savo išvadose patvirtino ir Seimo kontrolierius.

Gydytojai konstatuoja nuolat didėjantį sergančių depresija, pakrikusios psichikos, nevaisingų ir linkusių į savižudybę gyventojų skaičių. Turint omenyje, kad alkoholizmas greitai plinta tarp paauglių ir vaikų, minėtų susirgimų daugėjimas ir visuomenės išsigimimas yra neišvengiamas. Tai žymiai blogiau, negu gyventojų emigracija iš Lietuvos, nes emigrantai dar gali sugrįžti, o apsigimę į normalų gyvenimą nebegrįžta.

Neįgalūs vaikai yra didžiausia nelaimė šeimai, o psichiškai ir fiziškai neįgalių piliečių daugėjimas yra didelė grėsmė tautai ir valstybei.

***

Pačiu pavojingiausiu žmonijai laiku, kuomet 1917 m. Rusijoje brendo bolševikų revoliucija, - Dievo Motina Fatimoje trims vaikams apreiškė pasaulio gelbėjimo žinią.Apsireiškusioji Madona vaikams paskelbė, kad komunistinė Rusija atsivers, jeigu popiežius ir visi pasaulio vyskupai paves Rusiją Marijai - Jos Nekaltajai Širdžiai.

Popiežius Jonas Paulius II komunistinę Rusiją paaukojo Nekaltajai Marijos Širdžiaitiktai 1984 m. kovo 25 d. - Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai šventėje. Po metų sovietų Rusijai ėmė vadovauti nauja vadovybė ir prasidėjo perestrojka, kurioje sugriuvo komunistinė imperija - pasaulio tautų siaubas.

Raudonasis slibinas dar bandė atsistoti per 1991 metų pučą, bet ir čia jis buvo sužlugdytas rugpjūčio 22 dieną - Švč. M. Marijos Karalienės šventės dieną.

Pagaliau tų pačių metų pabaigoje sovietinių respublikų prezidentai Belovežo giriojepasirašė Sovietų Sąjungos likvidavimo aktą. Tai įvyko 1991 m. gruodžio 8 dieną - Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo šventės dieną.

Tačiau ne visi dvasininkai prie šio Rusijos paaukojimo ir pasiaukojimo Nekaltajai Dievo Motinai prisidėjo, todėl ne tik komunizmo, bet ir hedonizmo puvėsiai tebenuodija žmoniją. Dar daugiau - šėtono dvasia vis daugiau užvaldo krikščioniškąjį pasaulį, nes patys krikščionys tampa tos dvasios bendradarbiais, agentais ir vergais.

Kadangi ne visi katalikai renkasi pragarą, todėl jie turi galimybę ne tik patys jo išvengti, bet ir savo šalį išgelbėti. Fatimos Dievo Motina ragino:

• nuolat kalbėti Rožinį,

• bendrauti su Marija apmąstant paslaptis,

• atsiprašyti už Marijos garbės paniekinimus,

• pasiaukoti ir kitus aukoti Nekaltajai Marijos Širdžiai.

Kunigas Petrus Pavličekas, Fatimos Rožinio apaštalas Austrijoje, nurodė, kad daugiau negu 700 tūkst. austrų (10 proc. šalies gyventojų) buvo įsipareigoję kasdien kalbėti rožinį, prašydami išvaduoti Austriją iš sovietų okupacijos. Kunigas rėmėsi Fatimos Marijos pažadu, kad išgelbėti gali Rožinio malda. Per 8 metus į Gyvąjį Rožinį įsijungė dešimtadalis austrų ir 1955 m. gegužės 13 d. sovietai pasitraukė iš Austrijos. Tai įvyko Švč. Mergelės Marijos pirmojo apsireiškimo Fatimoje 38-jų metinių dieną.

1962 m. birželio 18 d. stigmatizuotoji Teresė Noimanaitė (Neumann) amerikiečiui Alfredui Viljamsui kalbėjo: „Tikrai, tikrai tai buvo austrų maldos ir daug rožinių, kurie išpirko jiems išlaisvinimą iš rusų viešpatavimo".

Teresė A.Viljamsą primygtinai ragino, kad būtų platinami lapeliai „Prisimink Fatimos pažadus" su visais M.Marijos reikalavimais. Žmonės turi juos žinoti, praktikuoti ir įsipareigoti kasdieną kalbėti rožinį.

Pirmiausiai turi būti pačių besimeldžiančiųjų tikras atsivertimas:

• vengti nepadorių madų ir vaizdų,

• nekritikuoti dvasininkų, bet už juos daug melstis,

• nieko nekeikti, bet už klystančius melstis ir juos laiminti,

• dažnai prisiminti Viešpaties kančią ir mirtį,

• praktikuoti sakramentinę atgailą,

• saugoti ištikimybę Jėzui, ypač Eucharistijoje.

Šiandien Lietuvą užpuolė šėtono legionai su žudančiais ginklais: alkoholizmu, pornografija, ištvirkimu, kūdikių žudymu, homoseksualizmu. Politikai tam beveik nesipriešina, o Bažnyčia darosi bejėgė, nes nuolat mažėja darbuotojų skaičius. Visa tai suvokę ir pripažinę savo bejėgiškumą, išsigelbėjimui turime tik paties Dangaus mums duotą galimybę - Dievo Motinos pagalbą. Jeigu visose Lietuvos parapijose susiburtų Gyvojo Rožinio grupės, kurių nariai laikytųsi šešių katalikiško gyvenimo principų ir Dievo Motiną melstų dvasinio Lietuvos Atgimimo - tai jis ir įvyktų! Šio įsipareigojimo turėtų nedelsiant imtis ne tik parapijų aktyvistai, bet ir visų katalikiškų organizacijų nariai.

Jūs būkite drąsūs: Aš nuga­lėjau pasaulį! (Jn 16, 33).

Šį kreipimąsi tikintieji kviečiami individualiai platinti ir aktyviai įgyvendinti visose katalikų bendruomenėse.

© 2008 „XXI amžius“