Siekdami gerovės ir sėkmės prarandame širdį

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikų kardiologė Birutė Skirpstūnienė Autorės nuotrauka

Lietuvos širdies asociacija rugsėjį yra paskelbusi širdies mėnesiu, o paskutinįjį sekmadienį – širdies diena neatsitiktinai, nes „nuo išeminės širdies ligos pasaulyje mirštama dažniau nei nuo vėžio,“ – teigia Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos kardiologė Vaida Dedelienė. Jai pritaria ir kolegė, kasdien savo darbo praktikoje susidurianti su šios ligos pakirstais pacientais, Kauno medicinos universiteto kardiologė Birutė Skirpstūnienė, sutikusi „XXI amžiaus“ skaitytojams daugiau papasakoti apie išeminę širdies ligą ir būdus, kaip ilgiau išsaugoti šį svarbiausią mūsų gyvybei organą.

Žymus Amerikos kardiologas Polas D. Vaitas teigė, kad širdies ligos iki 80 metų – ne Dievo bausmė, o mūsų pačių klaidų rezultatas. Širdis – tobuliausias pasaulyje mechanizmas, galįs dirbti pusantro šimto metų, tačiau sugenda padirbęs vos trečdalį šio laiko. Dėl to esame kalti mes patys. Nors ir sakome, kad sveikata – brangiausias mūsų turtas, bet argi daug pinigų iš savo biudžeto skiriame jai tausoti?  Taigi, sveikata mūsų visuomenėje kol kas dar netapo vertybe, nesame įpratę ja rūpintis. Manome, kad tą už mus turi padaryti gydytojai. Labiau išsilavinę žmonės savo sveikatai skiria ir daugiau dėmesio, tačiau, spartėjant gyvenimo tempui, tarp jų atsiranda vis daugiau darboholikų, kurie nemoka ir neturi laiko ilsėtis bei nepaiso sveiko gyvenimo taisyklių ir sveikos mitybos principų. Šiandien sergančiųjų širdies ligomis amžius jaunėja, aterosklerozinių sutrikimų turi net vaikai. „Mano praktikoje pasitaikė labai jaunų (19-20 metų amžiaus) ir solidaus amžiaus pacientų (per 60 metų) pacientų, kurių kraujospūdis ir cholesterolis buvo normos ribose, – pasakojo kardiologė Birutė Skirpstūnienė, – bet kuriems jau buvo įvykęs širdies infarktas. Padarę širdies kraujagyslių zondavimo tyrimus, jokių sklerotinių plokštelių jų kraujagyslėse neaptikome. Šįkart širdies infarktas įvyko ne dėl aterosklerozės, o dėl širdies kraujagyslių spazmų. Neaišku dėl ko kraujagyslės buvo užspaustos ir atsiradęs trombas užkišo kraujagyslę, taip neleisdamas į atitinkamą širdies raumens dalį patekti kraujui. Gal spazmui atsirasti įtakos turėjo stresas, gal rūkymas, priežasčių daug. Nors dažniausiai infarktas visgi ištinka ateroskleroze sergančius pusamžius vyrus bei dar kiek vyresnes (per 60-metų) moteris. Moterys suserga vėliau nei vyrai, nes jas nuo šių ligų ilgiau saugo moteriški lytiniai hormonai – estrogenai. Be to, infarkto rizikai įtakos turi ir gyvenimo būdas. Taigi daug lemia ir netvarkingas gyvenimo būdas. Nors žinome, kad, norėdami būti sveiki, turime daugiau judėti, gerai išsimiegoti, daugiau valgyti daržovių bei vaisių, to nedarome. Ir toliau gyvename pagal įtemptą dienotvarkę, nes kitaip daryti tiesiog nesugebame. Mūsų kasdieniu maistu šiandien tampa įvairūs pusfabrikačiai, pilni kenksmingų sveikatai priedų, kitas „greitas“ nesveikas ir riebus maistas. Geriame nekokybiškus ir nesveikus gėrimus. Kvėpuojame automobilių išmetamomis dujomis, smalkėmis, užterštu oru. Naktinis gyvenimas, skubėjimas ir kiti žalingi įpročiai alina organizmą, didina blogas emocijas ir sukelia pyktį, stresą, o kartu silpnina ir širdį.  

Kuo pavojinga aterosklerozė

Deguonis ir kitos maistingosios medžiagos į širdį patenka per išsišakojusias širdies koronarines (vainikines) arterijas. Kol ši sistema dirba darniai, viskas būna gerai. Tačiau, laikui bėgant, ant kraujagyslių sienelių pradeda kauptis teršalai – cholesterinas, trigliceridai. Dėl to jų sienelės sustorėja, sumažėja kraujagyslių spindys ir pablogėja kraujotaka. Taip prasideda aterosklerozė.  Didžiausią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sukelia pernelyg didelis cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tą partvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija. Tačiau pats cholesterolis nėra sveikatos priešas. Jis labai reikalingas organizmui, nes dalyvauja ląstelių, tulžies gamyboje ir lytinių hormonų sintezėje. Jį gamina kepenys, antinksčiai, oda ir žarnynas, kitą jo dalį organizmas gauna kartu su maisto produktais.

Jei žmogus valgo per daug ir labai riebų maistą, mažai juda, tai jo organizmas negali „sudeginti“ kalorijų pertekliaus, ir tuomet šios nesveikos apnašos ima kauptis ant mūsų kraujagyslių sienelių, siaurina jų spindį bei sukelia aterosklerozę, o pastaroji sutrikdo širdies darbą. Aterosklerozė pavojinga tuo, kad ilgą laiką nepastebime jokių ligos simptomų. Tuo tarpu ji pažeidžia ne tik širdies arterijas, bet ir aortą bei jos atšakas, inkstų arterijas, smegenų kraujagysles (dėl ko ištinka insultas) ar galūnių kraujagysles (pradeda tirpti). Susirgus ateroskleroze, ima vystytis rimtos širdies ligos. Viena iš pavojingiausių ir dažniausiai pasitaikančių, kaip minėjo gydytoja V. Dedelienė, – išeminė širdies liga (75 proc. visų širdies ligų). Jei kartu yra ir padidėjęs kraujospūdis, išeminės širdies ligos rizika išauga keleriopai, nes padidėjęs kraujospūdis padeda cholesteroliui lengviau patekti į kraujagyslių sieneles, tad šiuo atveju svarbiausia yra sumažinti cholesterolio koncentraciją. Tačiau nežiūrint šių gąsdinančių faktų dažnai į padidėjusį cholesterolį visai nekreipiamas reikiamas dėmesys. Kadangi pacientams cholesterolio tyrimas yra mokamas (nemokamai kartą per metus atliekamas tik bendras cholesterolio tyrimas ir tai ne visiems), tai daugelis savo sveikata nesirūpinančių žmonių jo profilaktiškai nesitikrina. Šeimos gydytojai taip pat  to daryti neparagina. Be to, daugelis jaunesnių, bet riziką susirgti turinčių žmonių iki rimtos ligos visai neužsuko į gydytojų kabinetus, ten ir be jų pacientų spūstys. Todėl apie padidėjusį cholesterolį dažniausiai sužinoma tik įvykus insultui ar ištikus infarktui bei kitaip stipriai sunegalavus. Galiausiai patekti pas kardiologą sudėtinga net turint šeimos gydytojos siuntimą – užsiregistravus konsultacijai savo eilės laukti reikia kone mėnesį.

Kartais kyla klausimas, ar išvis įmanoma sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų plitimą. Kauno Šilainių psichikos sveikatos centro psichologė Dalia Lukšytė įsitikinusi, kad kraujospūdis žmonėms dažniausia kyla dėl psichologinių dalykų – patiriamų stresų bei nesugebėjimo tinkamai atsipalaiduoti. Kardiologai gi padidėjusį kraujospūdį laiko vienu iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Laiku negydoma hipertenzija 10-20 metų sutrumpina žmogaus gyvenimą.

Nutukę rizikuoja da˛niau

Daugelis rizikos veiksnių, sukeliančių kraujotakos ir širdies ligas, yra tiesiogiai susiję su antsvoriu ir nutukimu. Mokslininkai nustatė, kad 80-90 proc. nutukusių žmonių serga hipertenzija (turi padidintą kraujospūdį). Nutukimas stipriai susijęs ir su išemine širdies liga. Įrodyta, kad numetus bent dešimtadalį kūno svorio kraujo spaudimas mažėja lygiai taip, kaip ir nuolatos tvarkingai vartojant vaistus nuo kraujospūdžio. Deja, hipertenzija, ateroskleroze ir kitomis kraujotakos bei širdies ligomis sergantys žmonės dažniausiai nepajėgia sportuoti. Jų būklę pablogina net nedidelis fizinis aktyvumas. Todėl kartais norėdami numesti svorį žmonės pradeda vartoti vaistus, padedančius mesti svorį, tačiau tokie vaistai ar maisto papildai, kurie slopina alkio jausmą veikdami centrinę nervų sistemą, dar labiau skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

Kaip atpažinti išeminę ligą

Žodis „išemija“ reiškia nepakankamą aprūpinimą krauju. Ši liga, pasak gydytojos B. Skirpstūnienės, gali pasireikšti įvairiais negalavimais. „Pirmas išeminės širdies ligos simptomas gali būti krūtinės angina, kuri pasireiškia stipriu spaudžiančiu skausmu už krūtinkaulio, kuris atsiranda fizinio krūvio metu, – teigia kardiologė. – Jis gali plisti į kairę krūtinės pusę, gali būti lydimas prakaito pylimo, silpnumo. Paprastai skausmas praeina nutraukus fizinį krūvį. Skausmą gali malšinti nitroglicerinas. O jei skausmas yra intensyvus ir užtrunka daugiau nei 15 minučių, tai galima galvoti, kad galbūt yra įvykęs miokardo infarktas. Tokiu atveju nedelsiant reikia kviesti greitąją  medicinos pagalbą. Kuo anksčiau pagalba bus suteikta, kuo greičiau bus atkimšta užsikimšusi kraujagyslė, tuo didesnė tikimybė, kad ligonį pavyks išgelbėti.“ Šitaip nutikus ligonį būtinai reikia paguldyti, jei dūsta, po galva padėti pagalvę, duoti po liežuviu nitroglicerino arba nors aspirino tabletę. Jeigu žmogus prarado sąmonę, reikia, kol atvyks gydytojai, daryti dirbtinį kvėpavimą.

Toliau progresuojant išeminei širdies ligai atsiranda širdies nepakankamumas, kuris pasireiškia dusuliu (pradžioje fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje), taip pat skysčių susilaikymu, kojų tinimu. Širdies nepakankamumą gali sukelti ne tik išeminė širdies liga, bet ir širdies ydos – tiek įgimtos, tiek atsiradusios dėl širdies reumato. Išeminė širdies liga gali pasireikšti ir įvairiais širdies ritmo bei laidumo sutrikimais.

Kokie vaistai efektyviausi

Kardiologės nerekomenduoja patiems be specialistų patarimo gydytis jokiais vaistais ar papildais. „Žoliniais preparatais žmonės tikrai gydosi, bet mes, tradicinės medicinos atstovai, jų savo pacientams neskiriame ir nerekomenduojame, – pripažįsta kardiologė V. Dedelienė. – Tą daro gydytojai-homeopatai. Rimčiau susirgus reikia sudėtingesnių vaistų, kuriuos gali išrašyti tik gydytojas specialistas. Kiekvienam ligos atvejui būdingi savi simptomai ir skiriami savi vaistai.“

Kaip pagelbėti širdžiai

Daug būdų, kaip pagelbėti širdžiai ir išsaugoti ją sveiką. Keletą jų aptarsime.

Sočiąsias riebalų rūgštis keiskite nesočiosiomis. Geriausias būdas sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį – mažiau vartoti sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, kontroliuoti savo svorį ir kiekvieną dieną užsiimti kokia nors fizine veikla. Sveikam žmogui rekomenduojamas mažesnis nei 300 mg bendras cholesterolio paros kiekis. Pavyzd˛iu, viename kiaušinio trynyje yra nuo 157 iki 213 mg cholesterolio. Bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinkite cholesterolio kiekį kraujyje. Reikėtų vartoti: „nesotųjį“ aliejų (saulėgražų, rapsų, sėmenų, kukurūzų, sojos, alyvų), liesą vištieną, kalakutieną (be odos), liesą pieną (1-1,5 proc. riebumo) ir jo produktus, liesą varškę, sūrį, pasukas, rūgpienį, jogurtą, juodą rupių miltų duoną, avižinius dribsnius, žirnius, pupeles, kuo daugiau ir įvairesnių daržovių, vaisių, uogų, šviežių daržovių ir vaisių sulčių. Bent tris kartus per savaitę reikėtų valgyti jūros žuvų patiekalus, gerti žuvų taukus. „Kai yra nedideli širdies veiklos sutrikimai, žuvų taukai tikrai padeda, todėl juos būtina vartoti“, – teigia gydytoja V. Dedelienė. Tyrimais įrodyta, kad žuvyje esančios omega-3 tipo riebalų rūgštys mažina koronarinės širdies grėsmę, saugo nuo širdies ritmo sutrikimo, netgi nuo staigaus širdies sustojimo. „Sumažinkite „sočiojo“ aliejaus (kokoso, palmių), gyvulinių riebalų, natūralaus pieno ir jo produktų (2,5-3,2 proc. riebumo), varškės (riebesnės nei 9 proc.), miltinių gaminių, alkoholio, cukraus vartojimą. Druskos turėtų būti vartojama ne daugiau kaip vienas arbatinis šaukštelis per dieną. Netinka – riebi mėsa, saldūs riebūs kepiniai, riebaluose kepti maisto produktai, saldūs gėrimai.

Visas maistas kaip vaistas. „Stebuklingi“ vaistai yra šviežiose daržovėse, vaisiuose, grūduose, ankštiniuose, kur gausu antioksidantų (vitaminų, flavonoidų ir kitų medžiagų), saugančių nuo aterosklerozės ir kitų kraujotakos ligų. Daugiausia antioksidantinių savybių turi vitaminai E ir C bei selenas. Vitamino E gausu žalialapėse daržovėse, grūduose, aliejuje, riešutuose. Vitamino C daugiausia citrusiniuose vaisiuose, braškėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, pomidoruose, kopūstuose, erškėtuogėse. Seleno daugiausia yra mėsoje, ypač vištienoje, grūdiniuose produktuose, sėlenose, žuvyje. Gydytoja B. Skirpstūnienė pataria bent du kartus per savaitę mėsą pakeisti žuvimi. Gyvulinės kilmės riebalams skirti apie 15-20 proc. savo raciono. Likusius 80 proc. – žuviai, riešutams, augaliniams aliejams ir ląstelienai (grūdams, žalumynams, daržovėms ir vaisiams). Daug antioksidantinių savybių turi ir flavonoidai (medžiagos, nudažančios augalus ryškia spalva – raudona, geltona, violetine). Daugiausia jų yra arbatoje, mėlynėse, tamsiose vynuogėse ir jų produktuose (vyne, sultyse, razinose), burokėliuose, raudongūžiuose kopūstuose, baklažanuose, obuoliuose, pomidoruose, vyšniose, špinatuose, avietėse, granatuose, greipfrutuose, žemuogėse, spanguolėse, česnakuose, svogūnuose ir pan. Pagyvenusiems žmonėms patariama kasdien per dieną išgerti po 5 puodelius žaliosios arbatos. Stingant skaidulinių medžiagų maiste, sutrinka ir širdies veikla. Skaidulų šaltinis – avižos, miežiai, kviečiai, kruopų patiekalai, daržovės, vaisiai ir uogos (obuoliai, kriaušės, spanguolės, serbentai, agrastai, slyvos, braškės), džiovinti vaisiai, juoda rupių miltų duona, pupos, žirniai.

Meskite rūkyti. Nikotinas prisideda prie aterosklerozės vystymosi ir gali išprovokuoti infarktą. „Nikotinas yra kaip narkotikas, – teigia kardiologė B. Skirpstūnienė, – todėl turint ilgą rūkymo stažą staigiai metus rūkyti gali prasidėt abstinencijos reiškiniai.“ Senesniems žmonėms, kurie rūko labai ilgai, patariama mesti rūkyti iš lėto ir atsargiai, prieš tai dar pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais, jei jie rūkyti nustotų staiga, gali pablogėti jų sveikata, sutrikti smegenų ląstelių veikla.

Širdį stiprinkite kaliu ir magniu. Kasdien su maistu reikia gauti apie 2,5 g kalio ir 300 mg magnio. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydo nuo padidėjusio kraujospūdžio. Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose (slyvose, razinose), pomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, saugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimo pakilus kraujospūdžiui. Magnio itin gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, krapuose, špinatuose), duonoje ir kituose grūdiniuose produktuose bei riešutuose.

Mažinkite homocisteinų kiekį. Homocisteinas (kraujo aminorūgštis) – vienas naujausiai atrastų aterosklerozę skatinančių veiksnių. Jo kiekis organizme priklauso nuo mitybos ir genetinių ypatybių. Homocisteino perteklius susidaro dėl per didelio gyvulinės kilmės baltymų ir per mažo folinės rūgšties ir B grupės vitaminų vartojimo. Jis žaloja vidines kraujagyslių sieneles ir tokiu būdu spartina aterosklerozės raidą. Folinė rūgštis ir B grupės vitaminai (ypač B6 ir B12), kurių gausu žaliose lapinėse daržovėse, avižiniuose dribsniuose, grūdų produktuose, žuvyje, kepenėlėse, mielėse, pieno produktuose ir kiaušinio trynyje, mažina homocisteino perteklių kraujyje.

Lankykitės pas šeimos gydytoją, tikrinkite kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujuje. Sulaukę 40 metų bent kartą per metus apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, profilaktiškai atlikite sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus, dažniau pasimatuoti kraujospūdį – net jei ir nesergate hipertenzija. Kartą per metus profilaktiškai reikia patikrinti ir gliukozės kiekį kraujyje, nes jei cukrinis diabetas nustatomas ir pradedamas gydyti laiku, tai jis gali sumažinti koronarinės širdies ligos grėsmę ir pagerinti jau sergančių šia liga prognozę.

Judėkite. Tai – geriausias vaistas, kurį sugalvojo žmonija. Plaukiokite baseine, mankštinkitės, šokite, bėgiokite, čiuožinėkite pačiūžomis, vaikščiokite pėstute. Tačiau per dideli krūviai irgi pavojingi. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (mažiausiai 3-4 kartai per savaitę po 30 minučių) yra gyvybiškai svarbus sveikatai. Pratimai gryname ore (ėjimas, bėgimas ristele, plaukimas, važiavimas dviračiu) mažina kraujospūdį ir bendrą cholesterolio kiekį, didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Bent 2,5 val. per savaitę fizinės veiklos 30 proc. sumažina koronarinės širdies ligos, hipertenzijos, insulto ir II tipo diabeto grėsmę. Dėl fizinio krūvio dydžio būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei sergate širdies liga, kojų venų uždegimu ar diabetu.

Planuokite dieną, išmokite susigyventi su stresu. Stenkitės, kad užtektų laiko ir poilsiui, ir visaverčiam miegui, nes darboholiko gyvenimas gali baigtis ligoninėje. Deja, stresinių situacijų niekam nepavyksta išvengti, todėl pasistenkite valdyti savo emocijas. Susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti, išmokite atsipalaiduoti. Sveikatai ir širdžiai didelę įtaką daro rimtis ir dvasinė harmonija.

© 2008 „XXI amžius“