Blaivybė – kelias į kitokią ateitį

Bronius VERTELKA

Simbolinėje blaivystės knygoje pasirašo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Spalio 3-ąją Panevėžio bendruomenių rūmuose vyko tarpinstitucinė konferencija „Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjos: istorija ir dabartis“, kurią rengė Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinis psichikos sveikatos centras.

Pradžioje bendruomenių rūmų antro aukšto fojė koncertavo folklorinis ansamblis, buvo parodytas teatralizuotas vaidinimas apie girtavimo žalą. Konferencijos dalyviai buvo kviečiami pasirašyti simbolinėje blaivybės knygoje. Vos ne pirmieji joje pasirašė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Naujamiesčio klebonas kun. Alfonsas Dauknys.

Rūmų Didžiojoje salėje konferenciją pradėjo kun. A. Dauknys. Jis pažymėjo, jog vyskupo M. Valančiaus kovą už blaivybę sėkmė lydėjo todėl, kad ganytojas siūlė tai daryti per mokymąsi, dvasinius dalykus bei kultūrą.

Vyskupas J. Kauneckas klausė, kodėl bažnyčioms nepavyksta platinti blaivybės idėjų, kaip buvo vyskupo M. Valančiaus laikais? Dabar tik 10 proc. katalikų lanko bažnyčią, o M. Valančiaus laikais neatlikęs velykinės išpažinties nebuvo laikomas žmogumi. Šiandien tokiomis priemonėmis nepagąsdinsi. Čia  ranka rankon turi dirbti šeimos ir mokytojai. Antri metai rugsėjo 1-ąją neparduodami alkoholiniais gėrimai. Rezultatai akivaizdūs: tik 10 proc. paauglių, palyginus su ankstesniais metais,  buvo sulaikyti išgėrę. Vyskupas pageidavo, kad alkoholis nebūtų pardavinėjamas  degalinėse, kaip yra daugelyje Europos šalių.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Kultūros viceministras Gintaras Sodeika priminė, jog kasmet nuo alkoholio Lietuvoje miršta 1,5 tūkstančio žmonių, o 8 tūkstančiai šeimų yra priklausomos nuo svaigalų.

Pranešimą „Vyskupo Motiejaus Valančiaus Blaivybės gromatos“, parengtą Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Projektų grupės vadovės Rasos Bartkutės, perskaitė Kultūros ministerijos atsakinga darbuotoja Jadvyga Lisevičiūtė. Apie alkoholio kontrolės politiką ir jos įgyvendinimą Lietuvoje kalbėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyriausioji specialistė Gelena Krivelienė pažymėjo, jog kas antras vyras ir kas trečia moteris kartą per savaitę būtinai vartoja alkoholį. Daugėja mirčių nuo svaiginimosi.

„Tokio  alkoholio vartojimo, koks yra šiandien, dar nebuvo“, – teigė Aurelijus Veryga, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius, Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas. Per metus vienas žmogus, įskaitant ir vaikus, sunaudoja maždaug 20 litrų absoliutaus  alkoholio. Britai juokauja: kas per kraštas Lietuva, kad per vakarą čia negalima išgerti alaus už šimtą svarų sterlingų – toks jiems pigus šis alkoholinis gėrimas. Jeigu Suomijoje yra 200 vietų, kur leista prekiauti stipriu alkoholiu, tai Lietuvoje išduota 16 tūkstančių licencijų parduoti alkoholį. Kad būtų  mažinamas alkoholio vartojimas, šis tas daroma ir Lietuvoje – apribota alkoholio reklama televizijoje, sugriežtinta atsakomybė sėdus už vairo išgėrus – taip trečdaliu sumažėjo autoavarijų.

Apie alkoholio vartojimo tradicijas etninėje kultūroje kalbėjo Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka. Jis džiaugėsi, kad Lietuva savo istorijos kelyje turėjo vyskupą M. Valančių, kad XIX amžiuje gyveno ir gydytojas Jokūbas Šimkevičius. 1818 metais išėjo jo knygelė apie girtuokliavimą.  Joje išdėstytos gydytojo mintys aktualios ir šiandien.

Pranešimą „Liaudies dainos, susiformavusios blaivybės sąjūdžio įtakoje“ skaitė dr. Jurga Sadauskienė, buvo parodytas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Iš karčiamėlės“.

Gaila, kad Lietuvos blaivinimo klausimais rengtoje konferencijoje dalyvavo gal tik pusšimtis žmonių.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“